Visos naujienos

Alkoholio reklamos draudimas: teisinė panacėja ar neefektyvus sprendimas?

2017-12-20

Viešojoje erdvėje pastaruoju metu daug diskutuojama apie nuo 2018 metų sausio 1 d. įsigaliosiančius alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimus. Tačiau palyginti nedaug dėmesio buvo skirta bene didžiausią poveikį ne tik alkoholio pramonei, bet ir rinkodaros, žiniasklaidos bei alkoholio prekybos verslui turėsiantį alkoholio reklamos draudimą.

Alkoholio reklamos draudimas: ar bus išimčių?

Naujieji alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimai nustato, jog Lietuvoje alkoholio reklama bus draudžiama. Įstatymo pakeitimuose pateiktas reklamos apibrėžimas yra ganėtinai platus. Reklama yra apibrėžiama kaip bet kuria forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama informacija, susijusi su įmonių komercine, ūkine bei finansine veikla, kuria skatinama įsigyti alkoholio produktus. Tačiau, svarbu atkreipti dėmesį, jog nuo naujųjų metų informacijos apie alkoholį skleidimas nebus visiškai uždraustas, kadangi tai prieštarautų Konstitucinio Teismo praktikai. Šis teismas yra konstatavęs, kad reklama yra ne bet kokia informacija, o tik tokia, kuria siekiama daryti poveikį vartotojų pasirinkimui. Todėl, nei mokslo darbai, nei informaciniai ar kiti leidiniai, kuriuose pateikiami alkoholio produktų savybių, vartojimo, gamybos, paplitimo tyrimo ar statistiniai duomenys, nei meno kūriniai, kuriuose pateikiama alkoholio produktų gamyba ar vartojimas ir panašūs dalykai, savaime nėra alkoholio reklama.

Informacija bei informaciniai pranešimai, skirti tik alkoholio verslo specialistams, nebus laikomi reklama, kaip ir prekių ženklų naudojimas iškabose ant oficialių gamintojų buveinių. Reklama taip pat nebus laikomas bendrosios informacijos (alkoholio kilmės, grupės, registruoto prekės ženklo ir t.t.) pateikimas prekybos vietose ir oficialiose gamintojų bei alkoholių prekiaujančių elektroninių parduotuvių svetainėse. Visos šios išimtys nesuteikia teisės skleisti vienokio ar kito pobūdžio alkoholio reklamos, tačiau užtikrina, kad alkoholio produktų bei jų prekių ženklų viešas rodymas ne reklamos tikslais (prekybos arba pristatymo platintojams) nebūtų draudžiamas. Be to, vien tai, kad bus draudžiama internetinė alkoholio reklama nereiškia, kad bus draudžiama ir alkoholio prekyba internetu. Visgi, įmonės, kurios prekiauja alkoholiu internetu, turėtų atkreipti dėmesį į labai griežtą įstatymo formuluotę, leidžiančią pateikti tik baigtinį sąrašą informacijos apie alkoholio produktą. Patartina detaliai įvertinti jau dabar skleidžiamos informacijos turinį ir pritaikyti jį naujojo reguliavimo atitikčiai.

Reikėtų atkreipti dėmesį, jog jei išimtys, susijusios su alkoholio produktų pristatymu bei prekių ženklų naudojimu, yra ganėtinai aiškios, išimtys susijusios su televizija yra šiek tiek bendresnio požiūrio. Pavyzdžiui, alkoholio produktų prekių ženklų ar pavadinimų „nereguliarus ir netikėtinas“ vaizdavimas Lietuvoje transliuojamose programose nebus draudžiamas, jei šie ženklai ar pavadinimai yra šalutiniai, palyginus su transliuojama programa. Kada bus galima laikyti alkoholinio gėrimo pasirodymą lietuviškame filme arba seriale epizodišku ir netikėtu? Ar tikrai prekių ženklai yra šalutiniai palyginus su programos, kurioje jie vaizduojami, vaizdais? Kaip būtų interpretuojamas labai dažnas „epizodiškas“ ir „netikėtas“ užsienio gamintojo alkoholio gaminio pavadinimo vaizdavimas užsienietiškame filme (angl. product placement)? Ar draudimas nesuteiks pranašumo užsienio gamintojams, kurių produkcija bus reklamuojama Lietuvoje rodomuose filmuose ir serialuose? Atsakymus į šiuos klausimus, tikėtina, galės pateikti tik priežiūros institucijos, priimdamos poįstatyminius aktus, bei teismų praktika.

Reklama internete: galimos baudos virš 20 000 eurų

Kadangi alkoholio tiek išorinė, tiek televizijoje bei žiniasklaidoje skleidžiama reklama yra ganėtinai apribota jau dabar, turbūt svarbiausias pokytis bus reklamos draudimas internete. Nuo naujų metų Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui (NTAKD) suteikiama teisė reikalauti interneto prieglobos paslaugų teikėjų pašalinti informaciją, kuri naudojama skleidžiant alkoholio reklamą, arba panaikinti galimybę pasiekti informaciją Lietuvos rinkai. Iš esmės, NTAKD suteikiamos plačios galios peržiūrėti internete pateikiamos informacijos turinį. Nepaisant neigiamų atsiliepimų apie NTAKD pajėgumą užtikrinti, kad alkoholio reklamos draudimas bus įgyvendintas internete, būtų galima daryti išvadą, kad savo tiesioginį tikslą (reklamos plitimo ribojimą) šis draudimas pasieks. Galima būtų spėti, jog didieji interneto portalai vargu ar rizikuos platinti alkoholio reklamos savo puslapiuose, mažesni ir drąsesni tai darys iki pirmos baudos, kurios yra tikrai nemažos. Už minėtų reikalavimų nesilaikymą įmonės, Europos juridiniai asmenys ir jų filialai, užsienio juridinių asmenų atstovybės Lietuvos Respublikoje baudžiami nuo 2896 eurų iki 14481 euro bauda, o už kiekvieną to paties reikalavimo pakartotinį pažeidimą, padarytą per dvejus metus nuo baudos paskyrimo, – nuo 14481 iki 28962 eurų bauda.

Tokie interneto gigantai kaip „Facebook“ ir „Google“ teikdami reklamos platinimo paslaugas, atsižvelgia į vietinių įstatymų reikalavimus, tad tikslingai platinamos alkoholio reklamos kiekis internete Lietuvoje turėtų būti nedidelis arba bus pasiekiamas tik nedidelei visuomenės daliai.

Vis dėlto, yra palikta nemažai neatsakytų klausimų, tokių kaip - kas bus daroma su alkoholio reklama, kuri pasiekia Lietuvą, tačiau nėra nukreipta į Lietuvos rinką? Nepaisant to, kad reklama nėra nukreipta į Lietuvos rinką, ji gali paveikti Lietuvos vartotojų elgesį, ypač, jei ji skleidžiama anglų kalba, kurią supranta nemažai Lietuvos gyventojų. Tokia situacija lietuviškos produkcijos gamintojus vėlgi pastatys į prastesnę konkurencinę padėtį, nes jie savos produkcijos reklamos tikrai negalės paslėpti po anglų kalbos naudojimu.

Kaip pasiruošti alkoholio reklamos draudimui?

Alkoholio gamintojai bei kitos su alkoholio reklama susijusios įmonės turėtų tinkamai pasiruošti naujojo reguliavimo įsigaliojimui. Pirmas darbas būtų visos, viešai apie alkoholį skleidžiamos, informacijos įvertinimas bei pritaikymas naujojo draudimo reikalavimams. Didžioji dalis informacijos, deja, turėtų būti pašalinta iš viešosios erdvės. Alkoholio gamintojams būtų verta susikoncentruoti į alkoholio platintojams ir kitiems profesionalams skirtos informacijos turinį, nes būtent jie sprendžia, kokie produktai atsiranda parduotuvių lentynose. Teismų praktika, kurioje buvo nagrinėjamas kitos kontroliuojamos medžiagos - tabako - reklamos draudimas parodė, kad įvairūs bandymai apeiti įstatymus dangstantis žaidimais arba „informacijos kampanijomis“ baigėsi milžiniškomis baudomis. Tik laikas parodys, kokiu būdu informacija apie naujus produktus galės pasiekti vartotojus, tačiau jau dabar akivaizdu, kad geriau naujuosius sutikti pasirengus ir įvertinus galimas teisines rizikas.

 

Advokatų kontoros „Cobalt” įmonių teisės ir reguliacinių klausimų praktikos grupės vadovas Maksimas Saveljevas