Bemaž 10 kartų padidintos baudos už reklamos pažeidimus: signalas verslui

2019 - 07 - 09

Šie metai reklamos reguliavimui yra ypatingi – įsigalioja net du reikšmingi teisės aktų pakeitimai, kurie turės įtakos tiek reklamą skleidžiančiam verslui, tiek reklamos priežiūros institucijoms. Norisi tikėti, jog ilgalaikėje perspektyvoje šių pokyčių naudą pajus ir Lietuvos vartotojai.

Kaip žinia, 2018 m. rudenį Lietuvos Respublikos Prezidentė pateikė Reklamos įstatymo ir Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo („NKVVDĮ“) pataisas, kuriomis pasiūlė ženkliai padidinti baudas už šių įstatymų pažeidimus. Netrukus po to, ministro Virginijaus Sinkevičiaus iniciatyva pateiktos minėtų teisės aktų pataisos, kuriomis siūloma klaidinančios ir neleidžiamos reklamos priežiūrą iš Konkurencijos tarybos perduoti Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai („VVTAT“).

Po ilgų diskusijų valstybės institucijų koridoriuose, abi šios naujovės jau suderintos ir priimtos – Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai papildomos reklamos priežiūros funkcijos perduotos nuo š. m. gegužės 1 d., o rugsėjo 1 d. įsigalios naujosios pataisos dėl baudų didinimo.

Baudos didės daugiau nei 10 kartų

Šiuo metu baudos už reklamos ir sąžiningos komercinės veiklos pažeidimus yra nustatomos absoliučiomis sumomis. Už pirmąjį pažeidimą maksimali bauda gali siekti 8 688 eurus, o pakartotinai per metus padarius pažeidimą – 34 754 eurus (sprendžiant dėl baudos už NKVVDĮ pažeidimą dydžio buvo įvestas ir papildomas saugiklis – bauda negali viršyti atitinkamai 3 ir 6 proc. ūkio subjekto metinių pajamų praėjusiais metais).

Naujosiomis pataisomis atsisakoma absoliučių baudų sumų ir baudos bus susiejamos su įmonės pajamomis –  už pirmąjį pažeidimą galės būti skiriama bauda iki 3 proc. ūkio subjekto metinių pajamų praėjusiais metais (tačiau ne daugiau kaip 100 000 eurų), o už pakartotinį pažeidimą – iki 6 proc. metinių pajamų (tačiau ne daugiau kaip 200 000 eurų). Taigi, kalkuliuojant aritmetiškai, jau už pirmąjį pažeidimą galės būti skiriama daugiau nei 10 kartų didesnė bauda.

Naujosiomis pataisomis į Reklamos įstatymą taip pat „sugrąžinta“ lengvesnė sankcija – „įspėjimas“ (ši sankcija Reklamos įstatyme buvo numatyta iki 2013 m., o vėliau panaikinta).  Todėl tiek už reklamos, tiek už sąžiningos komercinės veiklos pažeidimus, kai tokiais pažeidimais nepadaroma esminės žalos įstatymais saugomiems interesams, galės būti skiriama ne piniginė bauda, o įspėjimas (tiesa, naujo pažeidimo padarymas po įspėjimo gavimo bus laikomas „pakartotiniu“ pažeidimu ir galės būti baudžiamas didesne bauda).

Baudų didinimo tikslas – užtikrinti adekvačią atsakomybę ir atgrasyti nuo pažeidimų darymo

Teikiant Reklamos įstatymo ir NKVVDĮ pataisas dėl baudų didinimo nurodyti siekiami tikslai – užtikrinti adekvačią atsakomybę už padarytus pažeidimus ir atgrasyti nuo pažeidimų darymo ateityje, taip pat užtikrinti geresnę teisių apsaugą. Argumentuojama, jog dabartiniai baudų dydžiai už minėtų įstatymų pažeidimus nėra atgrasantys, kadangi pastaraisiais metais augo nesąžiningos komercinės veiklos bylų skaičius, didėjo raštiškų pranešimų ūkio subjektams dėl galimų reklamos pažeidimų skaičius. Taip pat nurodoma, jog įmonės yra linkusios pakartotinai pažeisti įstatymus.

Pataisų rengėjų vertinimu, baudų nominalūs dydžiai buvo patvirtinti daugiau nei prieš dešimtmetį ir šiuo metu baudos už reklamos ir sąžiningos komercinės veiklos pažeidimus Lietuvoje yra vienos mažiausių Europoje (kaip nurodoma, pvz.,  Italijoje baudos už nesąžiningą komercinę veiklą, įskaitant ir reklamą, siekia nuo 5 tūkst. iki 5 mln. eurų, Latvijoje baudos už nesąžiningą komercinę veiklą siekia iki 10 proc. įmonės pajamų, bet ne daugiau nei 100 tūkst. eurų, Airijoje už nesąžiningą komercinę veiklą gresia ne tik piniginės baudos, bet ir baudžiamoji atsakomybė). Maža to, dėl susiklosčiusios situacijos nukenčia ne tik vartotojai (kaip teigiama, vartotojų situacija Lietuvoje yra viena prasčiausių Europoje), bet ir įstatymų besilaikančios įmonės – nes joms sunkiau konkuruoti rinkoje.

Argumentai svarūs ir svarbūs, tačiau kyla klausimų, ar formalus baudų padidinimas išties gali atgrasyti Lietuvos verslą nuo reklamos ir sąžiningos komercinės veiklos pažeidimų.

Ar baudų didinimas atgrasys nuo pažeidimų darymo?

Reklamoje yra daug kūrybos, o siekiant išsiskirti reklamuojamų prekių ar paslaugų gausoje, atkreipti vartotojų dėmesį ir ištransliuoti trumpą, bet užkabinančią reklaminę žinutę neretai pasirenkami drąsūs ir rizikingi sprendimai. Kartais vieno ar kelių žodžių (ne)buvimas reklamoje yra esminis konstatuojant pažeidimą. Konsultuodami verslą, pastebime, jog dažnu atveju reikalavimai reklamai pažeidžiami toli gražu ne norint tyčia „privilioti ir apgauti“, o dėl gerokai paprastesnių priežasčių – dėl siekio ypatingai pristatyti savo produkto ar jo kainos išskirtinumą, neapsižiūrėjimo, nežinojimo ar tiesiog žmogiškosios klaidos.

Tačiau ne paslaptis ir tai, jog rengiant „drąsią“ reklaminę kampaniją tam tikrais atvejais galimos rizikos ir galimų baudų dydžiai įvertinami iš anksto. Ženkliai padidėjusios baudos tokias greitą rezultatą ir rizikuoti mėgstančias įmones, tikėtina, turėtų atgrasyti nuo pernelyg kardinalių reklaminių sprendimų ar bent jau privers papildomai apsvarstyti galimas rizikas prieš pradedant reklaminę kampaniją.

Situacija, susijusi su nesąžiningos komercinės veiklos draudimais, dar sudėtingesnė. NKVVDĮ, be kita ko, draudžia įvairius veiksmus, susijusius su prekių (paslaugų) reklamavimu ar pardavimu vartotojams. Atitinkamai, įvairūs atvejai, susiję su, pavyzdžiui, lentynoje ir kasos čekyje nurodytų kainų neatitiktimi, netiksliomis reklaminių akcijų sąlygomis, prekių reklamuojama kaina trūkumu, galutinės kainos nurodymo netikslumais ir pan. gali būti pripažinti įstatymų pažeidimu ir susilaukti ekonominių sankcijų.

Niekas negalėtų paneigti, jog pasitaiko tyčinių pažeidėjų – pažadančių vartotojams aukso kalnus ir dingstančių, tyčia teikiančių klaidingą informaciją apie prekę, manipuliuojančių kainomis, besislapstančių vartotojui siekiant nutraukti sudarytą sutartį, neteikiančių informacijos tyrimą vykdančiai institucijai. Įstatymais įtvirtintų didesnių baudų rizika, manytina, turėtų atgrasyti nuo tokių veiksmų.

Tačiau kaip į didinamas baudas turėtų reaguoti verslo subjektai, kurie siekia laikytis įstatymų, tačiau, norėdami skatinti savo pardavimus, gausiai reklamuojasi, taiko nuolaidas, nuolat skelbia įvairias reklamines akcijas? Būtų galima manyti, jog padidėjusios baudos sąžiningo verslo neturėtų gąsdinti. Atvirkščiai – padidėjusios baudos turėtų užtikrinti galimybę sąžiningai konkuruoti, nebijant, jog dalį pirkėjų srauto nugvelbs nesąžiningi konkurentai. Tačiau svarbu įvertinti tai, jog ir sąžiningai veikiantis verslas nėra apsaugotas nuo galimų klaidų ir pažeidimų.

Įmonėse, kurios kasdien parduoda tūkstančius skirtingų prekių, dirba žmonės. Darbuotojai nėra mechaninės mašinos, todėl atvejų, kai galimi pažeidimai atsiranda dėl neapsižiūrėjimo ar žmogiškosios klaidos (pvz., kompiuterinėje sistemoje ar lentynoje nepakeista prekės kaina pradėjus taikyti nuolaidą, nesužiūrėti prekių likučiai sandėlyje priimant užsakymą, neišsamiai aprašyta reklaminė akcija naujienlaiškyje, neatnaujinta informacija svetainėje pasikeitus pasiūlymo sąlygoms ir pan.) neįmanoma išvengti. Tokius atvejus priežiūros institucijos dar iki naujųjų pataisų įsigaliojimo pripažindavo nesąžininga komercine veikla ar klaidinančia reklama ir bausdavo nemenkomis baudomis.

Kaip numatyta Reklamos įstatymo ir NKVVDĮ pataisose, įspėjimai bus skiriami ir baudų dydžiai nustatomi remiantis specialiais Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintais įspėjimų ir baudų skyrimo aprašais, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, pažeidimo trukmę, mastą ir įstatymuose nustatytas atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Belieka tikėtis, jog priežiūros institucija, spręsdama dėl sankcijų už minėtų įstatymų pažeidimus, kiekvienu atveju pažeidimo pobūdį ir, atitinkamai, baudos dydį vertins individualizuotai – atsižvelgdama ne tik į formalius įstatymais apibrėžtus kriterijus, bet ir į konkretaus pažeidimo priežastis bei įmonės siekius užtikrinti atitiktį įstatymų reikalavimams.

Rimtas signalas verslui

Užbaigdami šį straipsnį, kol kas skubame nuraminti – iki naujųjų pataisų įsigaliojimo dar liko keli mėnesiai, nes naujosios baudos bus taikomos už reklamos ir sąžiningos komercinės veiklos pažeidimus, padarytus po 2019 m. rugsėjo 1 d.

Tačiau baudų už minėtus pažeidimus didinimas – rimtas signalas visam Lietuvos verslui. Baudas už reklamos ir sąžiningos komercinės veiklos pažeidimus per pastaruosius kelerius metus yra gavę keli šimtai verslo subjektų – ne tik dideles apyvartas turinčios įmonės, tačiau ir smulkaus verslo atstovai. Taigi, naujosios pataisos bus aktualios bet kuriam verslo subjektui, platinančiam prekes ar teikiančiam paslaugas vartotojams.

Todėl ruošiantis naujiesiems pokyčiams, kiekviena įmonė turėtų skirti papildomą dėmesį teisės aktų bei reklamos priežiūros institucijų praktikos analizei ir atidžiai persvarstyti savo įprastus marketingo veiksmus ir kainodaros strategijas – įvertinti jau įvykusias ir planuojamas vykdyti pardavimų skatinimo kampanijas, peržiūrėti skelbiamus prekių ar paslaugų reklaminius aprašus, patikrinti, kaip nurodoma galutinė prekės kaina. Siekiant išvengti žmogiškųjų klaidų, svarbu tinkamai apmokyti įmonės darbuotojus bei nustatyti planuojamų reklaminių kampanijų turinio kontrolės mechanizmus (pvz., numatant, kaip priimami sprendimai dėl reklaminių kampanijų, kas prižiūri, kokia reklaminė informacija skelbiama, kaip nurodomos kainos ir pan.). Be to, svarbu tinkamai ir laiku reaguoti į gaunamus pirkėjų skundus ir, jei tik yra galimybė, kilusį ginčą jau pirminiame etape išspręsti taikiai.

Nes bet kokia klaida – tyčinė arba netyčinė – nuo šio rudens gali kainuoti gerokai brangiau.

Eglė Bakštytė, advokatų kontoros COBALT vyresnioji teisininkė