Visos naujienos

Darbo kodeksas saugo ne visus: kada rizikuojama atsakyti savo turtu

2017-07-19

Svarbu tai, kad įmonės vadovui nėra taikomos Darbo kodekso (tiek dabar galiojančiu, tiek naujuoju) nustatytos ribotos atsakomybės už padarytą žalą taisyklės. Priešingai – pagal formuojamus teismų praktikos išaiškinimus bendrovės vadovas savo darbdaviui, t. y. bendrovei ir jos akcininkams, atsako pagal civilinės teisės reikalavimus.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas jau beveik du dešimtmečius nuosekliai formuoja praktiką, pagal kurią vadovo ir bendrovės santykiai pasižymi tam tikrais ypatumais. Viena vertus, tai – atstovavimo santykiai, kuomet vadovui, kaip bendrovės įgaliotiniui, pavedama veikti bendrovės vardu ir savo veiksmais sukurti bendrovei teises ir pareigas.

Antra vertus, vadovas teikia tam tikras intelektines paslaugas, t. y. užtikrina kasdieninį bendrovės funkcionavimą ir jos reikalų tvarkymą. Lietuvos teismai taip pat pripažįsta faktą, kad vadovo veikla yra ir profesinė veikla, kuriai būdingas darbo santykių elementas. Vadovui – kaip ir bet kuriam kitam pagal darbo sutartį dirbančiam asmeniui – tai svarbu dėl įstatymais nustatytų privalomų socialinių garantijų užtikrinimo.

Ilgametė praktika rodo, kad ginčai dėl vadovo atsakomybės taikymo neturi būti sprendžiami kreipiantis į darbo ginčus nagrinėjančius subjektus. Ir, svarbiausia, apskaičiuojant atlygintinos žalos sumą, iš vadovo galima siekti ne ribotos, bet visiško padarytos žalos atlyginimo – taip pat, kaip iš bet kurio pagal civilinę sutarį paslaugas teikiančio asmens.

Atsakomybė už mokestinę nepriemoką

Kol kas dar negalima kategoriškai spręsti, kokia žala dėl mokestinės nepriemokos gali būti priteista iš vadovo bendrovės naudai. Lietuvos teismai yra nagrinėję keletą tokio tipo bylų, bet spibendrinantys precedentai šioje srityje dar tik bus formuojami. Tačiau jau šiuo metu teismai yra pateikę svarbių išaiškinimų, kuriuos tinkamai įvertinti turėtų ir ūkio subjektai, ir patys vadovai.

Vienas iš besiformuojančių principų yra tas, kad mokestinės nepriemokos suma neturėtų būti laikoma bendrovės žala, kurios atlyginimo galima reikalauti iš vadovo. Ši taisyklė grindžiama požiūriu, kad mokestinės prievolės yra nustatytos įstatymais. Jos yra visuotinai privalomos kiekvienam asmeniui. Todėl paprastai bendrovė turi ir turės pareigą sumokėti apskaičiuotas mokesčių sumas nepriklausomai nuo to, kaip vadovas vadovauja jos veiklai.

Galima reikalauti atlyginti mokestinius delspinigius ir baudą

Priešingo požiūrio laikomasi sprendžiant dėl mokesčių administratoriaus apskaičiuotų delspinigių arba baudos už mokestinių prievolių vykdymo pažeidimus.

Teismai gana nuosekliai laikosi požiūrio, kad bendrovės vadovo elgesys, pasireiškęs jo vadovaujamos bendrovės padarytais Mokesčių administravimo įstatyme įtvirtintų pareigų pažeidimais, sudaro pagrindą vadovo atsakomybei taikyti.

Dėl šios priežasties bendrovė turi teisę reikalauti, o teismas gali iš vadovo priteisti žalos atlyginimą sumai, kurią sudaro mokesčių administratoriaus bendrovei apskaičiuotos mokestinių delspinigių, taip pat baudos sumos.

Vadovų atžvilgiu teismų praktika griežtėja

Pastebima tendencija, kad aptariamu klausimu Lietuvos teismai tampa itin griežti. Pavyzdžiui, vienoje 2017 m. balandžio mėnesį priimtoje nutartyje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas netiesiogiai pasisakė, kad mokesčio administratoriaus apskaičiuotos delspinigių ar baudų sumos iš vadovo gali būti priteisiamos ir tuo atveju, jeigu netinkamas mokestinių prievolių vykdymas bendrovės verslui davė daugiau naudos nei vėliau buvo patirta praradimų mokestinių delspinigių ir baudų forma.

Toks požiūris atspindi ir bendrą valstybinės valdžios institucijų fiskalinę politiką, ir pamatinį teisės doktrinos principą, draudžiantį gauti naudos iš teisės pažeidimo.

Tačiau tuo pat metu galima diskutuoti ar pagrįsta aukščiau paminėtą viešosios teisinės atsakomybės principą trafaretiškai taikyti kalbant apie civilinę atsakomybę, kuri atlieka tik kompensacinę funkciją. Ir, juo labiau, ar ši dar tik pradedama formuoti praktika dėl vadovo atsakomybės masto ilgainiui neatgrasys profesionalių vadovų priimti, nors apgalvotus, tačiau tam tikros rizikos objektyviai reikalaujančius verslo sprendimus.

Ypač kai nuosekliai formuojamoje ir aprobuotoje praktikoje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pripažįsta, jog dalyvavimas versle yra susijęs su rizika, jog priimami sprendimai gali būti ne tik naudingi, bet ir nuostolingi. Todėl, jei įmonės valdymo organų nariai būtų asmeniškai atsakingi už kiekvieną nuostolius sukėlusį sprendimą, tai žlugdytų jų iniciatyvumą, verslumą, ribotų veikimo laisvę greitų bei ryžtingų sprendimų reikalaujančiose situacijose, skatintų šešėlinį vadovavimą bendrovėms.

Kaip elgtis vadovams?

Aptarti doktrininiai teisės principų taikymo aspektai dar ne kartą turės būti įvertinti skirtingų situacijų kontekste. O kol nuosekli teismų praktika dėl vadovo atsakomybės už bendrovės padarytus mokestinius pažeidimus bus formuojama, privalu vadovautis jau esamais teismų išaiškinimais. Ir, visų svarbiausia, nepamiršti pamatinės vadovams taikomos elgesio taisyklės, kad apdairus ir atsakingas vadovavimo pareigų vykdymas – pagrindinė prevencijos priemonė nuo galimos atsakomybės, ypač už bendrovės mokestinius pažeidimus.

 

Marius Inta, advokatų kontoros „Cobalt” komercinių ginčų praktikos grupės vadovas