Visos naujienos

ICO teisiniai mitai: ką vertėtų žinoti, prieš pradedant veikti

2017-10-25

Itin daug ir garsiai pastaruoju metu kalbant apie viešąjį kriptovaliutų žetonų platinimą (Initial Coin Offering, ICO), daugelį priverčia susimąstyti, ar nesusirinkti lėšų savo projektui tokiu būdu. Ypač tokias mintis gali paskatinti ir reguliavimo vakuumas, nes gali susidaryti įspūdis, jog ICO organizatoriams nekils jokios teisinės ar mokestinės pasekmės.

Prieš pradedant platinti ICO, būtina susipažinti su informacija, kuri gali turėti lemiamos įtakos visam veiklos modeliui ir vystymo strategijai.

ICO teisiniai mitai:

  • ICO galiu vykdyti bet kokiam projektui;
  • Galiu žadėti investuotojui finansinę grąžą;
  • Galiu susirinkti lėšas ir nieko nedaryti;
  • ICO metu gautos lėšos yra pinigai;
  • virtuali valiuta yra anonimiška, dėl to VMI nesužinos apie gautas pajamas;
  • ICO yra privalomos klientų tapatybės patikrinimo procedūros.

ICO galiu vykdyti bet kokiam projektui

Pastebima tendencija, jog vis drąsiau bandoma „tokenizuoti“ įprastus verslo sektorius ir išeinama už informacinių technologijų ribų. Pavyzdžiui, yra atsigręžiama į gamybos ar nekilnojamojo turto sektorius. Tačiau reikėtų atkreipti dėmesį, kad savo esme projektas, į kurį siekiama pritraukti lėšų ICO būdu, turi būti pagrįstas decentralizuota vieša transakcijų saugojimo sistema (angl. „blockchain“) ir be šio išleidžiamo žetono kuriama ekosistema negalėtų funkcionuoti.

Jei Jūsų projektui žetonas nebūtinas, o tai tik priemonė paskatinti investuotojus skirti lėšas, mainais žadant pasyvią grąžą, tai yra rodiklis, jog lėšų pritraukimas gali patekti į reguliuojamos ir licencijuojamos veiklos apimtį.

Taip pat svarbus Lietuvos Banko 2017 m. spalio 10 d. išaiškinimas, kuriame buvo nurodyta, jog finansines paslaugas teikiantys asmenys negali vykdyti veiklos, susijusios su virtualiomis valiutomis. Tokia veikla turėtų būti atskirta nuo mokėjimo įstaigos arba elektroninių pinigų įstaigos veiklos. Šis nurodymas turėtų gerokai sumažinti lietuviškų ICO skaičių FinTech srityje.

Galiu žadėti investuotojui finansinę grąžą

Po JAV, Didžiosios Britanijos, o dabar ir Lietuvos priežiūros institucijų išaiškinimų, tapo aišku, kad išleidžiamas žetonas gali būti pripažįstamas vertybiniu popieriumi.

Žetonai, kurie suteikiami už veiksmo atlikimą, pavyzdžiui, Tezos, ir nesukuria teisių žetono turėtojui, arba žetonai, suteikiantys teisę jo turėtojui ateityje įsigyti paslaugą ar naudotis sukurta infrastruktūra, pavyzdžiui, Golem, nebus kvalifikuojami kaip vertybiniai popieriai. Tačiau tos komandos, kurios siekia sukurti papildomą naudą žetonų turėtojams ir sukuria papildomas skatinimo priemones, turėtų įvertinti, ar jų žetonas negalės būti priežiūros institucijų ar jį įsigyjančio asmens vertinamas kaip vertybinis popierius. Kitaip kyla rizika, jog asmenims, organizavusiems ICO, būtų pritaikytos sankcijos už viešam vertybinių popierių siūlymui taikomų procedūrų nesilaikymą.

Savo teisininkų neturinčios komandos dažnai neįvertina, kad teisės aktais nesureguliuoti klausimai sprendžiami analogijos, principų pagrindais. Sankcijų pritaikymui nebūtinas konkretaus įsakymo ar įstatymo straipsnio buvimas. Be to, reikėtų atkreipti dėmesį, kad mokesčių administratoriaus išaiškinimai, kuriais papildomi mokesčių įstatymų komentarai, sėkmingai taikomi į praeitį 5 metus, Lietuvos Banko įsakymai – 2 metus.

Galiu susirinkti lėšas ir nieko nedaryti

Asmenys, planuojantys atlikti ICO, neturi galvoti, jog ICO platinimo sąlygose nurodžius, kad organizatoriai neįsipareigoja įgyvendinti projektų ar neprisiima kitų susijusių rizikų, apsisaugo nuo teisinių pasekmių.

Nusivylęs investuotojas gali apkaltinti ICO organizatorius sukčiavimu ir paduoti jos narius į teismą. Siekdama apsiginti komanda turės įrodyti nuoširdžias pastangas sukurti žadėtą produktą, net jei jo įgyvendinti ir nepavyko. Galima būtų juokauti, jog komanda negali tikėtis susirinkti lėšas ir išvykti gyventi į Bahamus.

ICO metu gautos lėšos yra pinigai

Nors priežiūros institucijos gali nepasisakyti ir laukti Europos Centrinio Banko nurodymų, mokesčių administratoriai tokios prabangos neturi - jiems reikia išaiškinti, kaip sandorį traktuoti mokesčių tikslais. JAV, Didžiosios Britanijos ir net Lietuvos mokesčių administratoriai oficialiai yra išaiškinę, kad virtuali valiuta yra pripažįstama nematerialiu turtu. Todėl surinkta ar išleista virtuali valiuta neturėtų būti laikoma pinigais ar jų ekvivalentais.

Kiekvieną kartą konvertuojant virtualią valiutą į FIAT (t.y. standartinę valiutą – eurus, dolerius ir pan.) yra laikoma, kad parduodamas nematerialus turtas ir pripažįstamos apmokestinamosios turto vertės padidėjimo pajamos.

Priklausomai nuo projekto modelio ir žetonų suteikiamų teisių, žetonai ir gauta virtuali valiuta gali būti apskaitoma finansinėje apskaitoje skirtingai, pavyzdžiui, kaip turtas, avansas ar subsidija. Mokesčiai apskaičiuojami iš principo remiantis finansinės apskaitos principais, jei mokesčių įstatymai nenustato kitaip.

VMI nesužinos apie gautas pajamas

Mokesčių administratorius gali nepasiekti informacijos apie vienos virtualios valiutos keitimą į kitą virtualią valiutą. Tačiau iškeitus virtualią valiutą į FIAT ir ją pervedus į banko sąskaitą, mokesčių administratorius turi visas galimybes sužinoti apie uždirbtas pajamas.

Tiek Europos Sąjungos Teisingumo Teismas, tiek mūsų VMI prie FM yra išaiškinusi virtualių valiutų prekybos apmokestinimo taisykles. Nors dėl pradinių virtualiųjų valiutų žetonų platinimo apmokestinimo VMI ir nėra pasisakiusi, tačiau platinimo apmokestinimas būtų sprendžiamas remiantis bendraisiais apmokestinimo ir finansinės apskaitos principais.

Privalomos klientų tapatybės patikrinimo procedūros

Jei ICO įgyvendina ne finansų įstaiga ir įpareigotasis subjektas, formaliai vertinant, prievolė ICO vykdančiai įmonei atlikti kliento tapatybės nustatymo procedūras (angl. know your customer, KYC) nekyla. Tačiau jei ateityje planuojama surinktas lėšas konvertuoti į FIAT, prievolė atlikti KYC kils finansų įstaigai, kurioje tokios kilmės lėšos bus laikomos. Finansų įstaigoms keliamas bendro pobūdžio reikalavimas – žinoti kliento lėšų kilmę. Siekiant neapsunkinti projekto, kuriam buvo surinktos lėšos, įgyvendinimo, rekomenduojama prevenciškai atlikti KYC procedūras ICO vykdymo metu.

Galvojant apie žetono modelį, rekomenduojama eiti konservatyviuoju keliu, nes pastebima tendencija, jog vis daugiau šalių ima reguliuoti ir net licencijuoti ICO veiklą. Dažnai renkamasi tarp dviejų alternatyvų – patrauklumo rinkai ir rizikų minimizavimo. Tegul žetonas būna mažiau patrauklus investuotojui ir projekto įgyvendinimui bus surinktos mažesnės lėšos, tačiau bus apsisaugota nuo ateityje galinčių kilti rimtų teisinių ir mokestinių pasekmių.

 

Elena Vėgėlytė, advokatų kontoros „Cobalt” vyresnioji teisininkė