Keičiasi ekonominio naudingumo kriterijų taikymas

2018 - 05 - 08

Iki šiol viešuosiuose pirkimuose vyravo praktika, kai perkančiosios organizacijos, vykdydamos viešuosius pirkimus pagal kainos ir kokybės kriterijų, reikalaudavo tiekėjų pasiūlymuose pateikti didelės apimties ekonominio naudingumo kriterijų vertinimo aprašymus, kurie nebuvo susiję su pirkimo objektu ir viešojo pirkimo sutartimi. Maža to, perkančiosios organizacijos, nenustatydamos konkrečių ir detalių tokių aprašymų vertinimo kriterijų, pasilikdavo manevro laisvę subjektyviam tokių aprašymų vertinimui.

Siekdamas pakeisti šią ydingą praktiką, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformavo precedentą, pagal kurį nuo šiol tiekėjai nebus priversti pasiūlymuose spėti arba bandyti pateikti kuo platesnius, su pirkimo objektu ar sutartimi nesusijusius, rizikų ir jų valdymo priemonių aprašymus, o pasiūlymai pirkime negalės būti vertinami subjektyviai, nesant detalių ir objektyvių vertinimo kriterijų.

Lietuvos Aukščiausiajam Teismui suformavus šį precedentą viešieji pirkimai bus vykdomi skaidriau, o prekes, paslaugas ar darbus siūlantiems verslo subjektams sumažės pasiūlymo rengimo kaštai, bus sukurtos sąlygos efektyvesnei pažeistų teisių gynybai.

Nustatytas aprašymų teisėtumo patikrinimo testas

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad ekonominio naudingumo kokybės kriterijų vertinimo aprašymai iš esmės yra galimi, tačiau nustatė tokiems aprašymams taikomus reikalavimus.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pirmą kartą atskirai ir iš esmės pasisakydamas apie ekonominio naudingumo kriterijų vertinimo aprašymus, apibendrino iki šiol formuotą nevienodą Lietuvos apeliacinio teismo praktiką ir suformavo precedentą, kuriuo nustatomas dviejų dalių ekonominio naudingumo vertinimo aprašymų teisėtumo patikrinimo testas.

Pirma, tais atvejais, kai pirkimo sąlygose prašoma pateikti nurodyto kriterijaus aprašymą, perkančiajai organizacijai kyla pareiga kuo tiksliau ir detaliau aprašyti konkrečius vertinimo kriterijus, kuriais remiantis bus skiriami konkretūs pasiūlymo ekonominio naudingumo balai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad situacija, kai konkretaus pasiūlymo vertinimas priklausys nuo subjektyvaus vertintojo požiūrio, perkančiosios organizacijos poreikių ar motyvų, bus vertinama kaip neatitinkanti skaidrumo principo.

Antra, pirkimo procedūrų vykdymas nėra savitikslis, o racionalų lėšų panaudojimą užtikrina ne laimėtojo parinkimas, o kruopštus ir dėmesingas viešojo pirkimo sutarties vykdymas ir vykdymo priežiūra. Todėl ekonominio naudingumo kokybės kriterijų aprašymai (juose esantys tiekėjų įsipareigojimai ar patvirtinimai), privalo būti susiję su įvairiais viešojo pirkimo sutarties vykdymo aspektais, įtraukti į viešojo pirkimo sutartį bei vykdomi.

Pirkimo sąlygos bus laikomos teisėtomis tik tuo atveju, jei bus tenkinami abu pirmiau nurodyti kriterijai. Ekonominio naudingumo vertinimo aprašymų teisėtumo patikrinimo testas užtikrins, kad pirkimo sąlygose būtų reikalaujama pateikti tik su pirkimo objektu ir viešojo pirkimo sutartimi susijusius aprašymus (patvirtinimus ir įsipareigojimus), kurie, pagal iš anksto numatytus aiškius vertinimo kriterijus, būtų vertinami objektyviai ir skaidriai.

 

Matas Malijonis, COBALT asocijuotas teisininkas