Visos Covid-19 naujienos

Kokios vadovų pareigos bendrovei susidūrus su finansiniais sunkumais karantino metu?

2020-03-24

Lietuvos Respublikos Vyriausybei priėmus nutarimą, kuriuo Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbtas karantinas, verslą kamuoja nauji iššūkiai: tam tikros ūkinės-komercinės veiklos sritys buvo uždraustos arba apribotos. Dėl koronaviruso grėsmės mažėja klientų užsakymų, susitraukia gamybos ir prekybos apimtys. Verslas susiduria su finansiniais sunkumais, sutrinka mokėjimai. Kaip elgtis vadovams šioje situacijoje? Kokias pareigas jie turi?

Ar sutrikus mokėjimams vadovai turi inicijuoti bankroto bylą?

Juridinių asmenų nemokumo įstatymas numato vadovo pareigą inicijuoti bankroto procesą, jei juridinis asmuo yra nemokus. Įstatyme įtvirtinta nemokumo samprata yra paini, todėl įvertinti, ar juridinis asmuo jau pasiekė nemokumo būseną ar tik susiduria su laikinais finansiniais sunkumais, gali būti sudėtinga.

Nemokumas - juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Šios aplinkybės yra alternatyvios, t.y. užtenka nustatyti vieną iš jų, kad juridinis asmuo būtų laikomas nemokiu.

Negalėjimas vykdyti turtinių prievolių reiškia ne trumpalaikį mokėjimų sutrikimą, o ilgalaikį negalėjimą apmokėti skolų, kurių apmokėjimo terminai jau yra suėję. Taigi, neilgai trunkantis mokėjimų sutrikimas, kuris bus įveiktas artimiausiu metu, neturėtų sudaryti pagrindo tvirtinti, kad bendrovė jau yra nemoki. Vertinant, ar juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turimo turto vertę, turi būti nustatomi visi bendrovės įsipareigojimai, taip pat ir nepradelsti, o turto vertė suprantama ne kaip balansinė, o reali turimo vertė, t.y. jo rinkos kaina.

Juridiniam asmeniui tapus nemokiam, vadovas, visų pirma, privalo nedelsdamas informuoti juridinio asmens dalyvius apie juridinio asmens nemokumą ir siūlyti spręsti juridinio asmens mokumo atkūrimo klausimą. Jei juridinio asmens dalyviai nepasiūlo efektyvių priemonių mokumui atkurti, vadovas nedelsiant privalo inicijuoti bankrotą procesą. Kadangi Juridinių asmenų nemokumo įstatymas įsigaliojo tik 2020 m. sausio 1 d.  teismų praktikoje dar nėra išaiškinta, ką reiškia įstatyme vartojamas terminas „nedelsiant“. Atsižvelgiant į tai, kad iki šiol galiojusiame Įmonių bankroto įstatyme buvo numatytas itin trumpas terminas šiai vadovo pareigai įvykdyti (5 dienos), tai šiuo metu galiojančiame įstatyme įtvirtinta sąvoka „nedelsiant“ turėtų reikšti panašų terminą.

Ar LR Vyriausybės paskelbtos priemonės verslo gelbėjimui suteikia galimybę atidėti bankroto bylos inicijavimą?

2020 kovo 16 d. Vyriausybė paskelbė verslo gelbėjimo priemones, tarp kurių skubios mokestinės paskolos, atidedant arba išdėstant mokesčius sutartu grafiku, netaikant palūkanų; mokesčių mokėtojų atleidimas nuo baudų, delspinigių; galimybė atidėti GPM mokėjimą; mažoms ir vidutinėms įmonėms kompensavimas nuo 50 iki 100 proc. faktiškai sumokėtų palūkanų sumos ir kt.

Reikia atkreipti dėmesį, kad tarp Vyriausybės paskelbtų priemonių nėra priemonės atidėti visų prievolių vykdymo terminus, taip pat nėra suspenduojamas nemokumo sąvokos taikymas, taigi, reikšmingos įtakos bendrovės vadovų pareigai inicijuoti bankrotą šios priemonės neturi.

Tačiau esant realiai prielaidai, kad tam tikros pagalbos priemonės bendrovei bus skirtos, ši aplinkybė gali suteikti teisę vadovui atidėti bankroto bylos inicijavimą, jei pagalbos priemonių taikymas eliminuoja bendrovės nemokumo būseną. Pavyzdžiui, atidėjus mokestinės nepriemokos mokėjimą ar ją išdėsčius, kompensavus dalį faktiškai sumokėtų palūkanų, bendrovė galės atsiskaityti su savo kreditoriais. Jei tokios priemonės neturės esminės reikšmės mokumo atkūrimui, tai vadovo pareiga inicijuoti bankrotą išlieka ir nėra atidedama.

Kokia atsakomybė gresia vadovams už pareigos inicijuoti bankroto bylą nevykdymą?

Už pareigos inicijuoti bankroto procesą nevykdymą ar nesavalaikį vykdymą vadovui taikytina atsakomybė.

Visų pirma, vadovas privalo atlyginti žalą, kuri atsirado dėl šios pareigos nevykdymo. Pavyzdžiui, ši žala gali būti vertinama kaip bendrovės įsipareigojimų kreditoriams padidėjimas tuo laikotarpiu, kada vadovui kilo pareiga kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo iki kreipimosi dėl bankroto bylos iškėlimo momento.

Teismas taip pat turi teisę apriboti vadovo teisę nuo 1 iki 5 metų eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu. Pareigos inicijuoti bankroto procesą nevykdymas ar nesavalaikis vykdymas taip pat gali būti vertinamas kaip vienas iš tyčinio bankroto požymių.

Kaip vadovui elgtis, kai turimų piniginių lėšų neužtenka visiems reikalavimams padengti?

Jei bankroto byla dar nėra neinicijuota, tačiau bendrovėje nėra pakankamai lėšų visoms skoloms padengti, bendrovė privalo atsiskaitymus atlikti tam tikra įstatyme nustatyta eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

Jei mokėjimai atliekami nesilaikant šio eiliškumo ir dėl to apribojamos ar panaikinamos kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į juridinio asmens skolininko turtą, iškėlus bankroto bylą, tokia situacija teismo gali būti vertinama kaip tyčinio bankroto požymis.

Vis dėlto teismai ne visada formaliai vertina atsiskaitymų eiliškumo pažeidimą. Kasacinio teismo praktikoje atsiskaitymų eiliškumo pažeidimas nepripažįstamas tyčinio bankroto požymiu tais atvejais, kai tokiais veiksmais nėra siekiama apriboti kreditorių galimybes nukreipti išieškojimą į įmonės turtą, bet yra sąžiningai siekiama vertingų tikslų (pvz., tęsti įmonės veiklą, atliekant einamuosius mokėjimus arba atsiskaitant su kreditoriais, nuo kurių priklauso tolesnė įmonės veikla). Teismai taip pat atsižvelgia į atsiskaitymų eiliškumo pažeidimo mastą (ar perleidžiama esminė įmonės turto dalis, taip nepaliekant galimybių atsiskaityti su ankstesniais kreditoriais).

Advokatų kontoros „Cobalt” vyresnioji teisininkė, advokatė Evelina Liutkutė