Visos naujienos

Nekilnojamojo turto teisės ir mokesčių naujienos

2016-02-04

Nuo 2016-ųjų pradžios turėjo įsigalioti pareiga statyti A energinio naudingumo klasės statinius, tačiau dėl situacijos rinkoje terminas buvo nukeltas į 2016 m. lapkričio 1 d. Nuo šios datos A klasės energinio naudingumo reikalavimas yra taikomas naujai statomiems pastatams, kuriems prašymas išduoti leidimą statyti naują statinį ar rašytinį įgalioto valstybės tarnautojo pritarimą statinio projektui pateiktas, o kai statybą leidžiantys dokumentai neprivalomi – statybos darbai pradėti, po 2016 m. lapkričio 1 d.

2015 m. pabaigoje įsigaliojo atnaujinta Atsakingojo skolinimo nuostatų redakcija, kuria sugriežtinti reikalavimai kredito įstaigoms išduodant paskolas gyvenamajam būstui įsigyti, o 2016 m. pavasarį turėtų įsigalioti ir Kredito, susijusio su nekilnojamuoju turtu, įstatymas, kuriuo perkeliama Būsto direktyva, nustatanti pagrindines kredito, skirto gyvenamojo būsto įsigijimui, išdavimo sąlygas.

Nuo 2015 m. lapkričio 1 d. įsigaliojo nemažai teisės aktų pakeitimų, susijusių su nekilnojamojo turto duomenų registravimu, tarp kurių – įtvirtinta pareiga registruoti nebaigtos statybos statinius.

2016-ųjų pradžioje turėtume sulaukti ir atnaujinto Saugomų teritorijų įstatymo, kuriuo siekiama atlaisvinti šiuo metu įtvirtintus perteklinius nekilnojamojo turto plėtros saugomose teritorijose varžtus, o antrojoje metų pusėje – pakoreguotų Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano sprendinių, kuriais, be kita ko, bus peržiūrimos ir teisminiuose ginčuose garsiai nuskambėjusios teritorijos.

Nors pirminė parengiamoji medžiaga buvo parengta dar 2015-aisiais, Žemės ūkio paskirties įsigijimo įstatymo projektas buvo priimtas tik 2016 m. sausį, todėl jo įsigaliojimo reiktų laukti ne anksčiau nei šių metų vasarą.

2015-ieji metai nekilnojamojo turto sektoriui atnešė ir kitų svarbių permainų: įsigaliojo pataisos, numatančios įpareigojimus notarine tvarka tvirtinti NT įsigijimo per akcijas sandorius, atnaujintos viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės taisyklės suteikė asmenims teisę inicijuoti partnerystės projektus, įteisinti pramonės parkai.

2015-ieji metais įvyko pasikeitimų ir NT rinkai svarbių mokesčių srityje. Nuo 2015 m. vidurio įsigaliojo Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pakeitimai, kuriais įtvirtintas „atvirkštinio PVM“ mokėjimas. Kadangi dėl taikomo „atvirkštinio PVM“ valstybės biudžete kas mėnesį kaupėsi vis didesnės sumos, susidariusios dėl PVM skirtumo, o galimybę šiuos pinigus susigrąžinti statybos bendrovės turėjo tik du kartus per metus, todėl nuo 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojo PVM įstatymo pakeitimas, kuriuo statybos bendrovėms PVM skirtumo gražinimas galimas kas mėnesį.

2015-aisiais įsigaliojo atnaujintos Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo nuostatos, nustačiusios 0,5 proc. tarifą fiziniams asmenims nuo nekilnojamojo turto objektų vertės, viršijančios neapmokestinamąjį dydį – 220 000 eurų. O 2015 m. rugsėjo 22 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimu panaikintos Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo nuostatos, pagal kurias šeimos narių nekilnojamasis turtas apmokestinamas visas kartu, taikant tokią pačią neapmokestinamąją vertę, kaip ir vieno fizinio asmens, nelaikomo šeimos nariu.

2016-ieji yra paskutiniai metai, kuriais mokant žemės mokestį yra taikomi pereinamojo laikotarpio koeficientai. Žemės mokestinės vertės skaičiavimui buvo nustatytas 5 metų pereinamasis laikotarpis, kuris baigiasi būtent 2016 metais, taikant 20 procentų nuolaidą.


 

Teritorijų planavimo įstatymo ir su juo susijusių teisės aktų pakeitimai

Nuo 2015 m. sausio 1 d. įsigaliojo pramonės, energetikos, transporto, telekomunikacijų, turizmo, žemės ūkio, miškų ūkio bei kitiems sektoriams svarbus naujos redakcijos Planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo tvarkos aprašas, kuris, lyginant su ankstesniu reguliavimu, planavimo organizatorius įpareigoja rengti mažiau strateginio pasekmių aplinkai vertinimo dokumentų bei ženkliai sutrumpina privalomąsias procedūras.

Be to, šis aprašas leidžia planavimo organizatoriui ir be atrankos procedūros atlikti plano ar programos vertinimą; SPAV dokumentus visuomenė ir institucijos nagrinės tuo pačiu metu, o vertinimo subjektai – trumpesniais terminais.

Nuo 2015 m. lapkričio 1 d. įsigaliojo Teritorijų planavimo įstatymo pakeitimai. Iki nurodytos datos galiojusi Teritorijų planavimo įstatymo redakcija nuostatų dėl specialiojo teritorijų planavimo dokumentų keitimo ir koregavimo apskritai nenumatė, taigi nauja redakcija yra išsprendžiami iki tol buvę klausimai, kokia tvarka ir procedūra privalo būti taikoma rengiant specialiųjų planų pakeitimus.

Teritorijų planavimo įstatymo pakeitimais yra pakeičiama ir papildoma specialiųjų teritorijų planavimo dokumentų rengimo tvarka, numatant, kad specialiojo teritorijų planavimo dokumentai gali būti ir keičiami bei koreguojami. Teritorijų planavimo įstatymas taip pat papildomas nuostatomis, kad dėl specialiojo planavimo dokumento keitimo spręs atitinkamą dokumentą priėmusios valstybės ar savivaldybės institucija savo sprendimu dėl dokumento keitimo, taikant įstatyme numatytą specialiojo teritorijų planavimo procesą ir tą pačią dokumento tvirtinimo procedūrą.

Statybos įstatymo ir su juo susijusių teisės aktų pakeitimai

Nuo 2015 m. sausio 1 d. įsigaliojo statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ pakeitimai, kurias keičiamos reglamente įtvirtintos sąvokos – atsisakoma sąvokos „statinių grupė“ ir įtvirtinamos naujos: pastato bendras plotas, pastato naudingas plotas, pastato tūris ir šilta atitvara. Taip pat atitinkamai pakeičiamos techninio, darbo ir techninio darbo projektų sąvokos bei techninių specifikacijų rengimo apimtys.

Svarbu tai, kad nuo pakeitimų įsigaliojimo, pastato (patalpos, patalpų) ar inžinerinio statinio paskirties keitimo projektu, kai nereikia atlikti rekonstravimo ar kapitalinio remonto darbų, privalo būti nustatyti ir įgyvendinti kiti sprendiniai, jei naujai paskirčiai teisės aktais nustatyti griežtesni reikalavimai (automobilių saugojimo vietų skaičiaus, inžinerinių tinklų, vaikų žaidimų aikštelių, želdynų ir kiti).

2015 m. birželio 23 d. priimtu Statybos įstatymo pakeitimu išplėstas sąrašas atvejų, kada nenustatomi minimalūs privalomi pastatų energinio naudingumo reikalavimai. Įsigaliojus šiam pakeitimui minimalūs privalomi pastatų energinio naudingumo reikalavimai nenustatomi avarinės būklės pastatams, kurių atnaujinimas sąnaudų atžvilgiu, skaičiuojant per apytikrį avarinės būklės pastatų ekonominio gyvavimo ciklą, būtų nenaudingas.

Nuo 2015 m. lapkričio 1 d. įsigaliojusiu Statybos įstatymo pakeitimu nustatomas naujas reikalavimas statybos užbaigimo procedūroms – statinį ir daiktines teises į jį privaloma įregistruoti Nekilnojamojo turto registre ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo statybos užbaigimo akto dienos, deklaracijos apie statybos užbaigimą patvirtinimo ir įregistravimo dienos, o tais atvejais, jei deklaracija netvirtinama ir neregistruojama – nuo jos pasirašymo dienos.

Keičiama ir nebaigtų statinių registravimo tvarka: nebaigtas statyti ar rekonstruoti statinys ir daiktinės teisės į jį ne vėliau kaip per tris metus nuo statybą leidžiančio išdavimo pradžios turi būti įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Anksčiau galiojusi Statybos įstatymo redakcija apskritai nenumatė termino, per kurį turėtų būti registruojami nebaigti statyti statiniai.

Taip pat iki įstatymo įsigaliojimo baigti statyti, pradėti ir ilgiau kaip trejus metus nebaigti, tačiau Nekilnojamojo turto registre neįregistruoti statiniai ir daiktinės teisės į juos turi būti įregistruoti Nekilnojamojo turto registre ne vėliau kaip per vienerius metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos.

Nuo 2016 m. balandžio 1 d. įsigalios dar vienas Statybos įstatymo pakeitimas, pagal kurį statybos ar rekonstravimo projektų sprendinių atitiktį nustatytiems reikalavimams Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka pagal kompetenciją tikrins nebe visuomenės sveikatos centrai apskrityse, o Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

2015 m. gruodžio 10 d. priimti Aplinkos ministro įsakymai dėl statybos techninio reglamento STR 2.01.09:2005 „Pastatų energinis naudingumas. Energinio naudingumo sertifikavimas“ ir statybos techninio reglamento STR 2.05.01:2013 „Pastatų energinio naudingumo projektavimas“ pakeitimų, kuriais atidėtas nuo 2016 metų pradžios turėjęs įsigalioti reikalavimas, nurodantis, kad naujai statomi pastatai turi atitikti A energinę klasę. Atliktais pakeitimais patikslintas reikalavimo A energinio naudingumo klasės pastatams įsigaliojimo laikas ir sąlygos.

Aplinkos ministrui pakeitus statybos techninius reglamentus, numatyta, kad A klasės energinio naudingumo reikalavimas taikomas naujai statomiems pastatams, kuriems prašymas išduoti leidimą statyti naują statinį ar rašytinį įgalioto valstybės tarnautojo pritarimą statinio projektui pateiktas po 2016 m. lapkričio 1 d., o kai statybą leidžiantys dokumentai neprivalomi – statybos darbai pradėti po 2016 m. lapkričio 1 d. Tuo tarpu pagal anksčiau galiojusią tvarką, reikalavimas pasiekti A energinio naudingumo klasę būtų taikomas pastatams, kuriems leidimas statybai išduotas po 2016 m. sausio 1 d. arba, jei neprivalomi statybą leidžiantys dokumentai, statybos darbai pradėti po 2016 m. sausio 1 d.

Nekilnojamojo turto registro įstatymo pakeitimai

Nuo 2015 m. lapkričio 1 d. įsigaliojo Nekilnojamojo turto registro įstatymo pakeitimai, kuriais papildyta prašymų įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus ir juridinius faktus padavimo tvarka. Pavyzdžiui, kai nuosavybės teisė į nekilnojamąjį daiktą, šio areštas ar nuoma atsiranda po to, kai sandoris patvirtinamas notaro, prašymai įregistruoti daiktines teises, jų suvaržymus, juridinius faktus ar kitus dokumentus, patvirtinančius šių faktų atsiradimą, teritoriniam registratoriui gali būti perduodamas tik iš notaro biuro nuotolinio ryšio priemonėmis (perduodant duomenis tiesiogiai Nekilnojamojo turto registrui).

Taip pat asmenys, iki Nekilnojamojo turto registro įstatymo pakeitimų įsigaliojimo datos (2015 m. lapkričio 1 d.) – įgiję, bet Nekilnojamojo turto registre neįregistravę daiktinių teisių į nekilnojamąjį turtą, šių teisių suvaržymų ar juridinių faktų, prašymus dėl jų teritoriniam registratoriui privalo pateikti per vienerius metus nuo šio įstatymo pakeitimo įsigaliojimo dienos.

Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo pakeitimai

Nuo 2015 m. lapkričio 1 d. įsigaliojo Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo pakeitimai, kuriais yra patikslinama nekilnojamojo turto kadastro objekto samprata: nekilnojamojo turto kadastro objektas apibrėžiamas kaip statinys (įskaitant ir nebaigtus statyti), kurio statybai reikalingas statybos leidimas ar kitas teisėtas dokumentas, leidžiantis statybą. Iš iki 2015 m. lapkričio 1 d. galiojusios formuluotės panaikinamos „laikino statinio“ bei „nesudėtingo statinio“ sąvokos. Taip pat išplečiami atvejai, kada yra keičiami kadastro duomenys. Tai bus galima daryti ir Statybos įstatymo numatytais atvejais.

Nauja ir tai, kad tais atvejais, kai duomenų įrašymas ar jų keitimas yra siejamas su mokesčių administravimu, tokią teisę pateikti prašymą turi ir mokesčių administratorius. Anksčiau tai galėjo daryti tik nekilnojamo daikto savininkas ar asmuo, kuris jį valdo patikėjimo teise.

Nuo 2016 m. gegužės 1 d. įsigalios Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo pakeitimai, susiję su reikalavimais nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis nustatantiems asmenims, jų teisėmis ir pareigomis. Taip pat nustatyta, kad kadastro žemėlapis apima ne tik Lietuvos Respublikos teritoriją, bet ir jos išskirtinę ekonominę zoną ir kontinentinį šelfą Baltijos jūroje.

Žemės įstatymo ir su juo susijusių teisės aktų pakeitimai

2015 m. gruodžio 3 d. priimtas Žemės įstatymo pakeitimas, kuriuo išplėstas sąrašas, kada valdžios institucijos turi teisę išnuomoti valstybinę žemę be aukciono. Numatyta, kad valstybinė žemė be aukciono gali būti išnuomota ir tuo atveju, kai jos reikia regiono socialinės, ekonominės plėtros ir (arba) infrastruktūros projektams, kuriuos regiono plėtros tarnyba Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka pripažįsta regioninės svarbos projektais, įgyvendinti.

Nuo 2016 m. gegužės 1 d. įsigalios Žemės įstatymo pakeitimai, kuriais išplečiama šio įstatymo paskirties apimtis – įstatymas taikomas tiek visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, tiek ir jos išskirtinėje ekonominėje zonoje bei kontinentiniame šelfe Baltijos jūroje, taip pat pakeistos su žemėtvarkos planavimo dokumentus rengiančių asmenų kvalifikacija susijusios nuostatos.

2016 m. sausio 19 d. užregistruotas Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo Nr. II-1314 pakeitimo įstatymo projektas, kuriuo siekiama nauja redakcija išdėstyti Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymą bei numato eilę įstatymo nuostatų pakeitimų.

Projektu siūloma numatyti įstatymo taikymo išimtį žemės konsolidacijos metu, siekiant reguliavimo aiškumo, aiškiai apibrėžti, kokie asmenys gali įsigyti žemės ūkio paskirties žemę tokiomis pat sąlygomis kaip Lietuvos piliečiai, koreguoti esamus reikalavimus žemės ūkio paskirties žemės įgijėjams, numatant daugiau alternatyvų, įtvirtinti nuostatas dėl sutuoktiniams bendrai išduodamo leidimo įsigyti žemės ūkio paskirties žemės. Taip pat – prailginti terminą, per kurį kredito įstaiga turi realizuoti jai perduotą žemės sklypą, nustatyti išimtį, pagal kurią Įstatymo nuostatos dėl didžiausio galimo įsigyti nuosavybės teise žemės ūkio paskirties žemės ploto Lietuvos teritorijoje netaikomos, kai žemės sklypų perleidimo sandoriai yra sudaromi tarp tarpusavyje susijusių asmenų.

Manytina, kad šiais bei kitais įstatymo pakeitimais bus užtikrintas reguliavimo aiškumas bei sudarytos palankesnės sąlygos žemės ūkio veikai ir jos plėtrai.

Nekilnojamojo turto įsigijimas per akcijų sandorius

Nuo 2015 m. sausio 1 d. pradėti taikyti vertybinių popierių sandorių sudarymo tvarkos pakeitimai. Seimas priėmė prieštaringai vertinamus Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso pakeitimus, kuriais numatyta privaloma notarinė forma uždarųjų akcinių bendrovių akcijų pirkimo–pardavimo sutartims, kai parduodama 25 procentai ar daugiau uždarosios akcinės bendrovės akcijų arba parduodamų akcijų kaina yra didesnė kaip 14 500 eurų.

Pakeitimais siekiama sumažinti fiktyvių ir apsimestinių sandorių sudarymą civilinėje teisės apyvartoje. Notariniai sandoriai padės užtikrinti sandorio teisėtumą, kadangi notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, kuriam pavesta užtikrinti, kad civilinių teisinių santykių srityje nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų.

Įpareigojimai notarine tvarka tvirtinti akcijų sandorius neabejotinai turi reikšmės ne tik bendrovių, tačiau nekilnojamojo turto rinkoms. Iki šių pakeitimų įsigaliojimo, vieni reikšmingiausių privalumų, vykdant nekilnojamojo turto perleidimo sandorius, rinktis akcijų, o ne turto, sandorio formą, buvo galimybė sandorio šalims laisvai susitarti dėl norimų sandorio sąlygų, o taip pat išvengti notarinių kaštų.

Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymo pakeitimai

Nuo 2015 m. sausio 1 d. įsigaliojo Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymo pakeitimai, kuriais remiantis sudarytos palankesnės sąlygos investuotojams.

Remiantis minėtais pakeitimais, tais atvejais, kai dar nėra įsteigta LEZ valdymo bendrovė, laisvųjų ekonominių zonų (toliau – LEZ) teritorijos, išskyrus žemės sklypus skirtus infrastruktūrai, gali būti išnuomojamos investuotojams. Vėliau, LEZ teritorijoje esančius žemės sklypus ar jų dalis išnuomojus LEZ valdymo bendrovei, investuotojams, tapusiems LEZ įmone, turi būti sudarytos ne prastesnės žemės nuomos sąlygos nei jos buvo iki LEZ teritorijoje esančių žemės sklypų ar jų dalių išnuomojimo LEZ valdymo bendrovei.

Taip pat įtvirtinta, kad statiniai ir infrastruktūros objektai, esantys valstybės (savivaldybės) nuosavybe, gali būti išnuomoti, perduoti naudotis panaudos pagrindais arba parduoti būtent LEZ valdymo bendrovei, kas ankstesnėje įstatymo redakcijoje nebuvo numatyta.

Su viešojo ir privataus sektorių partneryste susijusių teisės aktų pakeitimai

Nuo 2015 m. sausio 1 d. įsigaliojo Vyriausybės nutarimo Nr. 1480 „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės“ pakeitimai, kuriais buvo pakeistos viešojo ir privataus sektorių partnerystės (toliau – VPSP) projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklės. Pakeitimai iš esmės skirti spręsti pagrindines VPSP projektų įgyvendinimo procedūrines problemas – ilgą ir lėtą proceso trukmę, sudėtingas, neaiškias ir stringančias VPSP procedūras.

Pakeitimais numatytas Centrinės projektų valdymo agentūros ir Lietuvos statistikos departamento dalyvavimas rengiant VPSP projektus, keičiamos VPSP projektų rengimo procedūros. Taip pat numatoma, kad partnerystės projekto įgyvendinimas turi būti numatytas galiojančiuose strateginiuose veiklos planuose ir (arba) tarpinstituciniuose veiklos planuose, ir (arba) savivaldybių vidutinės arba trumpos trukmės strateginio planavimo dokumentuose.

Nuo 2015 m. vasario 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo pakeitimas, kuriuo privatiems subjektams suteikta teisė inicijuoti (pasiūlyti įgyvendinti) viešojo ir privataus sektorių partnerystės projektus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, o įgaliotos viešojo sektoriaus institucijos turės priimti sprendimus dėl siūlomų iniciatyvų.

Nuo 2015 m. lapkričio 1 d. įsigaliojo Respublikos investicijų įstatymo pakeitimai, kuriais sureglamentuotas pramonės parko steigimas, jame veiksiančių ūkio subjektų veikla ir investavimas. Tokiais pakeitimais siekiama didinti šalies ūkio konkurencingumą ir kurti naujas darbo vietas, o tuo pačiu ir kurti Europos Sąjungos standartus atitinkančią pramonę.

Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo pakeitimai

Nuo 2015 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo pakeitimai, pagal kuriuos nuo 2015 m. sausio 1 d. fiziniams asmenims taikomas 0,5 proc. dydžio mokesčio tarifas.

Nekilnojamojo turto mokestį fiziniai asmenys privalo mokėti už nuosavybės teise priklausančių nekilnojamojo turto objektų vertę, viršijančią neapmokestinamąjį dydį – 220 000 eurų. Tuo tarpu šeimoms, auginančioms tris ir daugiau vaikų (įvaikių) iki 18 metų, ir šeimoms, auginančioms neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 metų, taip pat vyresnį neįgalų vaiką (įvaikį), kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, neapmokestinamo nekilnojamojo turto vertė didinama 30 procentų, t. y. iki 286 000 eurų.

2015 m. rugsėjo 22 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimu pripažinta, kad Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo nuostata, pagal kurią šeimos narių nekilnojamasis turtas apmokestinamas visas kartu, taikant tokią pačią neapmokestinamąją vertę, kaip ir vieno fizinio asmens, pagal šį įstatymą nelaikomo šeimos nariu, turtui, prieštarauja Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintam asmenų lygiateisiškumo principui ir 38 straipsnio nuostatoms, kuriomis šeimai, motinystei, tėvystei ir vaikystei užtikrinama valstybės apsauga ir globa.

Žemės mokesčio įstatymo pakeitimai

Pagal Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymą, žemės mokestį skaičiuojant nuo rinkos vertės, taikomi pereinamojo laikotarpio koeficientai. Žemės mokestinės vertės skaičiavimui nustatytas 5 metų pereinamasis laikotarpis. 2015 m. galiojo 40 proc. vertės koeficientas, 2016 metais jis yra sumažinamas iki 20 procentų. 2017 m. žemės mokestis bus mokamas nuo visos vertės.

Nuo 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojo Žemės mokesčio įstatymo pakeitimas, kuriuo išplėstas žemės mokesčiu neapmokestinamos žemės sąrašas. Nuo šio įstatymo įsigaliojimo žemė, nuosavybės teise priklausanti tradicinėms ir kitoms valstybės pripažintoms religinėms bendruomenėms, bendrijoms ir centrams, nėra apmokestinama žemės mokesčiu.

Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pakeitimai

Nuo 2015 m. liepos 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – PVM įstatymas) 96 str. 1 d. pakeitimai, kuriais siekiama užtikrinti efektyvesnį PVM už statybos paslaugas surinkimą į valstybės biudžetą bei iki minimumo sumažinti riziką, kad PVM apskritai nebus sumokėtas.

PVM įstatymo 96 straipsnis papildytas nuostatomis, kad paslaugų pirkėjas – PVM mokėtojas apmokestinamasis asmuo, kurio užsakymu atliekami statybos darbai ir kuriam išrašomas šių darbų atlikimą (paslaugų teikimą) įforminantis dokumentas, privalo išskaityti ir sumokėti į biudžetą PVM, apskaičiuotą už paslaugų teikėjo jam atliktus statybos darbus (apibrėžtus Lietuvos Respublikos statybos įstatyme kaip visi darbai, atliekami statant arba griaunant statinį (žemės kasimo, mūrijimo, betonavimo, montavimo, pamatų ir stogų įrengimo, stalių, apdailos, įrenginių paleidimo ir derinimo)).

Pradėjus taikyti atvirkštinio PVM taisyklę, išryškėjo neišspręsta problema – valstybės biudžete kas mėnesį kaupėsi vis didesnės sumos, susidariusios dėl PVM skirtumo, o galimybę šiuos pinigus susigrąžinti statybos bendrovės turėjo tik du kartus per metus.

Atsižvelgiant į tai, nuo 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojo PVM įstatymo pakeitimas, kuriuo statybos bendrovėms PVM skirtumo grąžinimas galimas kas mėnesį, t. y. per 30 dienų po prašymo grąžinti PVM permoką (skirtumą) gavimo dienos.

Kiti su nekilnojamojo turto rinka susiję teisės aktai

2015 m. lapkričio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Banko patvirtintos atsakingojo skolinimo nuostatai, kuriuose, be kitų pakeitimų, numatyta maksimalų kredito terminą sumažinti nuo 40 iki 30 metų. Taip pat, nuo naujos Atsakingojo skolinimo nuostatų redakcijos įsigaliojimo buvo panaikinta lengvata, leidžianti padidinti kredito sumą iki 95 proc. įsigyjamo turto vertės, jei yra pateikiamas valstybės remiamus būsto kredito draudžiančios įmonės draudimas. Atsakingojo skolinimo nuostatais, be kita ko, sugriežtinti ir reikalavimai dėl maksimalaus leidžiamo įsiskolinimo, nustatant maksimalų santykį tarp asmens įsiskolinimo ir metinių pajamų – iki 6.

Atsakingojo skolinimo nuostatai buvo rengiami ir patvirtinti atsižvelgiant į Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/17/ES dėl vartojimo kredito sutarčių dėl gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto, kuri turės būti perkelta į nacionalinę teisę iki 2016 m. kovo 21 d.

2016 m. vasario 1 d. įsigalios papildytas Vartojimo kredito įstatymas, kuriame įtvirtintos nuostatos reglamentuojančios tarpusavio skolinimo, naudojantis tarpusavio skolinimo platforma, tvarką bei sąlygas. Tarpusavio skolinimu bus laikoma veikla, kai per tarpusavio skolinimo platformą (specialaus operatoriaus administruojama informacinė sistema) fiziniai asmenys teikia arba įsipareigoja suteikti vartojimo kreditus vartojimo kredito gavėjams.

Remiantis įstatymu, bendra visų paskolos davėjo suteikiamų kreditų suma per 12 mėnesių laikotarpį negali viršyti 5 000 Eur, o vienam asmeniui – ne daugiau 500 Eur. Šių reikalavimų laikymąsi privalo užtikrinti tarpusavio skolinimo platformos operatorius, kuriam paskolos davėjo ir (arba) vartojimo kredito gavėjo mokamas atlygis gali būti skaičiuojamas tik nuo paskolos davėjui vartojimo kredito gavėjo grąžintų įmokų. Be to, teisės verstis tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus veikla neturi fiziniai asmenys ir pelno nesiekiantys asmenys, atitinkantys įstatymu nustatytus kapitalo pakankamumo bei kitus reikalavimus.

Ne vėliau kaip iki 2016 m. kovo 21 d. į Lietuvos nacionalinę teisę privalo būti perkelta 2014 m. vasario 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/17/ES dėl vartojimo kredito sutarčių dėl gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2008/48/EB ir 2013/36/ES bei Reglamentas (ES) 1093/2010 (toliau – Būsto direktyva), kuria siekiama suvienodinti gyvenamojo būsto kredito teikimo sąlygas visoje Europos Sąjungoje. Nors ženklią Būsto direktyvos dalį sudaro nuostatos, skirtos gyvenamojo būsto kredito gavėjų, teisėms gauti visą būtiną ir tikslią informaciją apie gaunamą kreditą apibrėžti, tačiau įtvirtinamos ir kitos, kreditą galinčios branginti teisinės priemonės.

Būsto direktyvoje numatomas privalomas laikotarpis, tik kuriam suėjus galės būti priimtas galutinis sprendimas dėl kredito sutarties pasirašymo, t. y. Būsto direktyva įpareigoja nustatyti ne trumpesnį kaip 7 dienų laikotarpį, per kurį asmeniui bus garantuota teisė atsisakyti pateikto pasiūlymo arba nutraukti pasirašytą kredito sutartį (gali būti taikomos ir abi priemonės), atitinkamai, šio termino metu, finansų įstaiga negalės atsisakyti savo pateikto kredito pasiūlymo.

Taip pat Būsto direktyva yra uždraudžiamas siejimas, t. y. kredito siūlymas arba pardavimas pakete kartu su kitais finansiniais produktais (pvz. vartojimo kreditu), kai asmuo negali atskirai sudaryti kredito sutarties, kadangi toks papildomų produktų ar paslaugų siūlymas gali pakenkti asmeniui, siekiant priimti informatyvų ir gerai apgalvotą sprendimą dėl imamo kredito.

2016 m. sausio 12 d. užregistruotas Lietuvos Respublikos kredito, susijusio su nekilnojamuoju turtu, įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas), kuriuo perkeliamos Būsto direktyvos nuostatos į nacionalinę teisę. Šiuo metu Įstatymo projektas yra pateiktas derinti suinteresuotoms institucijoms ir visuomenei. Pastabos ir pasiūlymai Įstatymo projektui gali būti teikiami iki 2016 m. sausio 26 d.