Europos teismas suteikia viltį kelionių agentūroms

Ieva Sodeikaitė, advokatų kontoros COBALT vyresnioji teisininkė

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT) šią savaitę pateikė išaiškinimą ETURAS byloje, kuris kreipia Lietuvoje susiformavusią praktiką nauja linkme ir gali padėti kai kurioms Konkurencijos tarybos nubaustoms kelionių agentūros pasiekti jų atžvilgiu paskirtų baudų panaikinimo.

Už 3 proc. nuolaidą – 1,5 mln. eurų baudų

2012 m. Konkurencijos taryba nubaudė keliasdešimt kelionių agentūrų ir skyrė joms iš viso virš 1,5 milijono eurų baudų, padariusi išvadą, jog kelionių agentūros derino tarpusavyje nuolaidas, taikomas internetu užsakomoms organizuotoms kelionėms. Visos nubaustos kelionių agentūros naudojosi bendra kelionių užsakymo internetu sistema E-TURAS. 2009 m. E-TURAS sistemos administratorius techninėmis priemonėmis apribojo galimybes kelionių agentūroms suteikti didesnę nei 3proc. nuolaidą parduodant keliones per E-TURAS sistemą. Prieš nustatydamas minėtą apribojimą, administratorius patalpino informacinį pranešimą apie tai E-TURAS sistemoje.

Konkurencijos taryba padarė išvadą, kad kelionių agentūros, kurios naudojosi E-TURAS užsakymų sistema po techninio nuolaidos apribojimo ir nepareiškė jokio prieštaravimo, padarė konkurencijos taisyklių pažeidimą, nes galėjo pagrįstai numanyti, jog visi kiti sistemos naudotojai taip pat taikys ne didesnes nei 3proc. nuolaidas. Tuo remdamasi priežiūros institucija nusprendė, kad šios kelionių agentūros informavo viena kitą, kokio dydžio nuolaidas ketina taikyti ateityje. Tokį agentūrų elgesį (o tiksliau neveikimą) Konkurencijos taryba pripažino draudžiamais suderintais veiksmais.

Nacionalinio teismo abejonės

Byla pasiekė paskutinės instancijos teismą, kuriam kilo abejonių, ar vien sistemos administratoriaus pranešimo apie nuolaidų apribojimą išsiuntimo pakanka norint pripažinti, kad E-TURAS sistemos naudotojai žinojo apie tokį pranešimą, ir dėl inkriminuoti jiems konkurencijos taisyklių pažeidimą. Mat dalis kelionių agentūrų teigė negavusios ar neperskaičiusios šio pranešimo, taip pat neatkreipusios dėmesio į padarytus sistemos pakeitimus. Lietuvos teismas kreipėsi išaiškinimo į ESTT.

ESTT sprendimas

ESTT nurodė, kad vien administratoriaus pranešimo išsiuntimo nepakanka siekiant padaryti išvadą, kad jo adresatai žinojo apie šį pranešimą, nes tai prieštarautų nekaltumo prezumpcijai. ESTT teigimu, pranešimo išsiuntimo faktu, esant kitų objektyvių bei nuoseklių požymių, galima grįsti tik prielaidą, kad kelionių agentūros žinojo pranešimo turinį. Tačiau kelionių agentūroms turi būti paliekama galimybė šią prielaidą nuginčyti, o nuginčijimui negalima reikalauti perteklinių ar neįmanomų veiksmų.

Pasak ESTT, jeigu įmonė visgi sužinojo apie sistemos administratoriaus atsiųstą pranešimą, ji gali būti laikoma dalyvavusios pažeidime. Tačiau pastarąją prielaidą taip pat galima nuginčyti įrodant, kad įmonė viešai nuo tokios iniciatyvos atsiribojo arba pranešė apie ją administracinėms institucijoms, arba pateikė kitus įrodymus tokiai prielaidai paneigti.

Komentaras

Svarbu tai, kad ESTT šioje byloje aiškiai pasakė, jog viešas atsiribojimas ar pranešimas administracinėms institucijoms nėra vienintelės priemonės, kuriomis galima išvengti atsakomybės už dalyvavimą konkurencijos pažeidime, ir šiuo tikslu taip pat galima pateikti kitų įrodymų, pavyzdžiui, kad įmonė sistemingai taikė didesnes nuolaidas.

Tokia ESTT pozicija skiriasi nuo generalinio advokato pozicijos, išdėstytos jo 2015 liepos 16 d. nuomonėje. Pasak generalinio advokato, įmonės pasipriešinimas tokiai iniciatyvai vien veiksmais rinkoje, pavyzdžiui, papildomai suteikiant klientams individualias nuolaidas, nebūtų pakankamas.

ESTT pozicija skiriasi ir nuo Lietuvoje susiformavusios praktikos, pagal kurią įmonė, dalyvavusi susitikimuose, kuriuose buvo priimti antikonkurenciniai sprendimai, atsakomybės gali išvengti tik aiškiai atsiribodama nuo priimtų sprendimų arba pranešdama apie juos konkurencijos priežiūros institucijai. Tuo tarpu aplinkybė, kad įmonė neįgyvendina priimtų sprendimų, pavyzdžiui, taikydama mažesnes kainas arba didesnes nuolaidas, iki šiol nepašalindavo jos atsakomybės.

ESTT sprendimas yra sveikintinas, nes priešingu atveju įmonėms galėtų būti sukuriama neproporcinga našta nuolat stebėti visas jų naudojamas elektronines platformas bei jose talpinamus pranešimus, net jei platforma yra visiškai mažareikšmė įmonės veiklai. Todėl belieka tikėtis, kad Lietuvoje susiformavusi praktika keisis, atsižvelgiant į ESTT sprendimą.