Kada darbuotojų viliojimas tampa įstatymų pažeidimu?

2017 - 03 - 27
Straipsnio autorius: Jovita Valatkaitė

Pastaruoju metu vis dažniau susiduriama su situacija, kai sunku rasti kvalifikuotų darbuotojų.

Prie šios problemos neabejotinai prisideda ir migracija. Remiantis naujausia statistika, migracijos rodikliai išlieka neigiami, o tai reiškia, kad daugiau jaunų ir darbingo amžiaus žmonių išvyksta iš Lietuvos nei į ją atvyksta. Dėl šios priežasties taikomi vis „agresyvesni“ darbuotojų paieškos metodai – paieška nukreipiama į konkurentų įmones.
Tačiau ieškant darbuotojų reikėtų neperžengti ribos, priešingu atveju, tokia veikla gali būti pripažinta nesąžininga konkurencija.

Kodėl darbuotojų viliojimas gali būti draudžiamas?

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje ne kartą pabrėžė, jog verslo subjekto konkurencinį pranašumą mažina kvalifikuoto darbuotojo netekimas. Paslaugas teikiančiose įmonėse darbuotojai neretai yra viena didžiausių investicijų.

Skaičiuojant išlaidas vienam darbuotojui reikėtų įtraukti ne tik jam mokamą darbo užmokestį, darbo vietos paruošimą, darbo priemones (specialias programas, mokymus ar kursus), tačiau ir laiko kaštus, skirtus darbuotojui apmokyti. Kad darbuotojas galėtų tinkamai įsitraukti į komandą ir siekti jam nustatytų rezultatų, dažniausiai tam laiko turi skirti visi komandos nariai, ar bent didžioji jų dalis.
Taigi kvalifikuoto darbuotojo perviliojimas į konkuruojančią įmonę lemia tai, kad dar labiau išauga konkurento galimybės. Siūlymas konkurento darbuotojui nutraukti darbo sutartį neretai duoda tiesioginės naudos.
Nuviliojant darbuotoją neieškoma tinkamų, bet galimai dirbti mažiau parengtų darbuotojų laisvoje darbo rinkoje, o jau pasinaudojama paruoštais specialistais, dirbančiais konkurentui, turinčiais patirties ir kvalifikacijos.
Todėl vien kvalifikuoto darbuotojo netekimas įmonei, nepriklausomai nuo to, ar jis pereis dirbti į konkurento verslą, daro neigiamą įtaką.

Kokie veiksmai draudžiami?

Akivaizdus Konkurencijos įstatymo pažeidimas yra konkurento darbuotojo perviliojimas pasiūlant sudaryti darbo sutartį. Tačiau net ir siūlant sudaryti kitokio pobūdžio sutartį, pavyzdžiui, paslaugų, tikėtina, jog bus pažeistos įstatymo nuostatos.
Be to, nesvarbu, kas atlieka šiuos veiksmus – pati konkuruojanti įmonė, ar kita įmonė (pavyzdžiui, darbuotojų paieškos įmonė, kuri veikia konkuruojančios įmonės nurodymu) ar fizinis asmuo. Šie pasiūlymai gali būti perteikiami tiek konkuruojančios įmonės vardu, tiek per jo darbuotojus ir kitus susijusius asmenis, pasinaudojant šeimos, giminystės, verslo ryšiais ir kt.
Kad būtų konstatuotas Konkurencijos įstatymo pažeidimas, pakankama įrodyti faktą, kad buvo siūlyta nutraukti darbo santykius ir įsidarbinti konkuruojančioje įmonėje. Gali būti siūloma nutraukti darbo sutartį ne tik tiesiogiai, bet ir paslėpta forma, pavyzdžiui, pateikiant kitokio pobūdžio patrauklų pasiūlymą (paskolą įsidarbinančiam konkurento darbuotojui, kitokią naudą suteikiantį pasiūlymą).
Svarbu tai, kad nėra nustatytas reikalavimas, jog pasiūlymai darbuotojui turi būti pateikiami raštu. Nesąžiningos konkurencijos veiksmai dažniausiai atliekami be konkuruojančios įmonės rašytinio siūlymo ar šalių raštiško susitarimo, todėl apie jų buvimą sprendžiama iš perviliojamų darbuotojų ir konkuruojančios įmonės suderintų veiksmų, nukreiptų į darbo sutarčių nutraukimą ir naujų santykių sukūrimą.
Tačiau derėtų pabrėžti, kad nesąžininga konkurencija laikomas ne tik darbuotojo perviliojimas, tačiau ir kiti veiksmai: siūlymas konkuruojančio subjekto darbuotojams nutraukti darbo sutartį neįsidarbinant konkuruojančiame subjekte, raginimas nevykdyti visų ar dalies savo darbo funkcijų siekiant naudos sau ar padarant žalą konkurentui.

Kaip elgtis, kad ieškodamas darbuotojų, nepažeistumėte įstatymų?

Siekiant išvengti, kad įmonės veiksmai nepagrįstai būtų pripažinti darbuotojų viliojimu, rekomenduojama informaciją apie darbuotojų paiešką publikuoti viešai.
Rekomenduojama sudaryti galimybes kuo didesniam kandidatų skaičiui, kurie atitinka nustatytus kriterijus, dalyvauti atrankoje.
Kilus ginčui, gebėjimas įrodyti, kad atranka buvo organizuota skaidriai, objektyviai vertinant kandidatavusius asmenis, o ne iš anksto susitarus su neva nuviliotu darbuotoju, padėtų apsiginti nuo kaltinimų nesąžininga konkurencija.
Svarbu pažymėti, jog tai, kad darbuotojas nutraukė darbo santykius vienoje įmonėje ir įsidarbino konkuruojančiame subjekte, nėra pagrindas daryti išvadą dėl nesąžiningos konkurencijos. Nesąžininga konkurencija nustatoma, kai yra daugiau įrodymų, patvirtinančių kryptingą darbuotojų rengimąsi pereiti dirbti pas konkurentą, darbo sutartis nutraukiama be svarbių priežasčių, o po jos pasibaigimo iš karto įsidarbinama konkuruojančiame subjekte, ypač kai tokius veiksmus atlieka keli darbuotojai.
Be to, svarbu nustatyti, ar konkurento įmonėje įsidarbinę darbuotojai turi reikšmingos patirties, atitinkančios įmonių veiklos sritį, arba disponavo konfidencialia informacija ar komercinėmis paslaptimis.
Jei po naujų darbuotojų įsidarbinimo, konkuruojanti įmonė įgijo pranašumą, palyginti su buvusia padėtimi, pavyzdžiui, tam tikra klientų dalis perėjo į šią įmonę, būtų konstatuotas Konkurencijos įstatymo pažeidimas.

Skaitykite daugiau: http://www.delfi.lt/verslas/nuomones/j-valatkaite-kada-darbuotoju-viliojimas-tampa-istatymu-pazeidimu.d?id=74175416

Advokatų kontoros „Cobalt“ asocijuota teisininkė Jovita Valatkaitė