2020 — 03 — 18
Kaip teisėtai, nepiktnaudžiaujant pasinaudoti valstybės garantuojama parama?
newsImage

Lietuvoje paskelbus karantiną, ypatingą reikšmę įgijo valstybės teikiama parama Lietuvos verslui bei gyventojams. Vyriausybė patvirtino ekonominių ir finansinių priemonių planą dėl COVID-19, suteikiantį papildomus įrankius išsaugoti darbo vietas ir pajamas bei verslo likvidumą. Natūraliai kyla klausimas kaip tinkamai pasinaudoti garantuojama pagalba?

Asmenys, turintys ligos socialinio draudimo stažą bei pagrindą nedarbingumo pažymėjimui bei ligos socialinio draudimo išmokai gauti, gali kreiptis į valstybės institucijas nurodyta tvarka: 

  • Susisiekiama su šeimos gydytoju telefonu dėl elektroninio nedarbingumo pažymėjimo išdavimo. Kreipiantis dėl vaiko iki ketvirtos klasės (imtinai) priežiūros namuose, papildomai nurodomi prižiūrimo vaiko asmens duomenys;
  • Elektroniniu būdu (per el. bankininkystę, el. valdžios vartus ar el. parašu) prisijungus prie asmeninės „Sodros“ paskyros, pasirenkama skiltis „Prašymai/Susirgau arba slaugau šeimos narį“ bei užpildoma ir pateikiama forma „Prašymas skirti ligos išmoką (įskaitant slaugą) (neterminuotas) GPS1“;
  • Kadangi nurodytas prašymas yra neterminuotas, jeigu šis prašymas jau buvo pildytas ankščiau po 2016 m. rugpjūčio 16 d., pakartotinai prašymo pildyti nereikia. Vis dėlto, rekomenduojama patikrinti ar „Sodros“ paskyroje yra nurodyti teisingi duomenys apie asmeninę banko sąskaitą, į kurią pageidaujama gauti išmoką;
  • Ligos išmoka pradedama mokėti per 17 darbo dienų nuo tada, kai „Sodroje“ gaunamas darbdavio pranešimas dėl išmokos darbuotojui skyrimo. Išmokos dydis sudaro 65,94 proc. arba 77,58 proc. nuo darbo užmokesčio „ant popieriaus“.

Tuo atveju, jeigu nepavyko išsaugoti darbo vietos, asmuo, kurio darbo sutartis buvo nutraukta, turi teisę įgyti bedarbio statusą bei gauti nedarbo draudimo išmoką. Bedarbio statusas suteikiamas bei teisė į nedarbo draudimo išmoką įgyjama įsiregistravus Užimtumo tarnyboje šia tvarka:

  • Elektroniniu būdu užsiregistruojama Užimtumo tarnybos svetainėje bei prisijungus patvirtinama tapatybė per el. bankininkystę ar kitu elektroniniu būdu; pasirinkama skiltis „registruotis Užimtumo tarnyboje“, pateikiama reikalaujama informacija pažymint, jog pageidaujama gauti nedarbo socialinio draudimo išmoką, nurodomi duomenys apie asmeninę banko sąskaitą;
  • Išmoka skiriama po 8 dienų nuo įsiregistravimo Užimtumo tarnyboje. Svarbu atkreipti dėmesį, kad darbo santykiams nutrūkus dėl darbuotojo kaltės, išmoka pradedama mokėti praėjus 3 mėnesiams nuo registracijos dienos; bei, tuo atveju, jei nutrūkus darbo santykiams darbuotojas gavo išeitinę išmoką arba kompensaciją – praėjus tiek mėnesių, už kiek darbuotojui buvo priskaičiuota išeitinė išmoka arba kompensacija. Nedarbo draudimo išmoka mokama už praėjusį mėnesį, bei apskaičiuojama kaip pastoviosios ir kintamosios dalių suma. Pastaroji apskaičiuojama individualiai pagal apdraustojo vidutines mėnesines draudžiamasis pajamas.

Valstybė karantino laikotarpiu teikia reikalingą paramą verslui bei gyventojams, tačiau tie patys veiklos organizavimo būdai ekonominiam stabilumui išsaugoti nebūtinai pritaikomi visuose veiklos sektoriuose.

Reikia pastebėti, kad valstybės teikiamos paramos galimai negaus tos įmonės kurios skatins savo darbuotojus karantino laikotarpiu eiti nemokamų atostogų. Be to, prognozuojant, ko galima tikėtis ateityje, susidarius nepalankiai ekonominei situacijai Lietuvoje, gali atsirasti piktnaudžiavimo paramos priemonėmis pavyzdžių. Neteisingi sprendimai bei noras sutaupyti „Sodros“ sistemos sąskaita ateityje gali turėti neigiamų pasekmių, ar net užtraukti baudžiamąją atsakomybę.

Vyriausybės patvirtintame pagalbos verslui plane yra numatomas papildomas apmokėjimas darbuotojams prastovos ir dalinės prastovos metu. Darbuotojui turi būti užtikrinta ne mažesnė nei minimali mėnesinė alga (MMA), kurioje valstybės lėšų dalis sudarytų 60 arba 90 procentų, bet ne daugiau kaip MMA.

Papildoma pagalba darbuotojui planuojama dengti iš Užimtumo tarnybos biudžeto, todėl manipuliuojant šia nuostata ar imantis kitų nesąžiningų veiksmų, tokių kaip darbuotojų skatinimas pateikti melagingus duomenis gydymo įstaigoms, neva, darbuotojas turėjo kontaktą su infekuotais asmenimis ar pats grįžo iš paveiktų teritorijų, tam, kad įgytų teisę gauti ligos socialinio draudimo išmoką; taip pat sudarant įvairaus pobūdžio susitarimus, kuriais piktnaudžiaujama nedarbo draudimo išmokomis, gali tekti grąžinti susidariusią išmokų permoką Valstybinio socialinio draudimo fondui LR valstybinio socialinio draudimo įstatymo 21 straipsnyje nustatyta tvarka.

Be to, kaip minėta, nesąžiningas naudojimasis valstybės teikiamomis paramos priemonėmis gali asmenims užtraukti netgi baudžiamąją atsakomybę. Pastebėtina, jog tokie darbuotojo veiksmai, kaip melagingų ir žinomai neteisingų duomenų sąmoningas pateikimas gydytojams ir šių pateiktų melagingų duomenų pasekoje gauta nedarbingumo pažyma bei gauta ligos išmoka, gali būti vertinami kaip dokumentų klastojimas ir sukčiavimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 str. bei 182 str. Atkeiptinas dėmesys, kad pagal BK 300 str. 4 d. bei 182 str. 5 d., už dokumentų klastojimą ir sukčiavimą taip pat atsako ir juridinis asmuo. Tad jeigu būtų nustatyta, kad tokius veiksmus darbuotojas atliko su darbdavio žinia, jo skatinamas ar verčiamas, ir dėl tokių veiksmų darbdavys išvengė darbo užmokesčio darbuotojui mokėjimo ar gavo kitokios naudos, tuomet kyla rizika ir darbdaviui būti patrauktam baudžiamojon atsakomybėn už minėtas veikas.

Kaip sukčiavimas ir/ar dokumentų klastojimas gali būti vertinami ir tokie veiksmai, kuomet melagingų duomenų pagrindu yra siekiama įgyti valstybės paramą, teikiamą darbuotojų prastovos apmokėjimui, nors realiai prastovos nėra ir darbuotojas toliau dirba, tokiu būdu gaudamas tiek darbo užmokestį, tiek ir valstybės lėšų dalimi kompensuojamą išmoką už tariamą prastovą. 

Tikėtina, jog  esant paskelbtam karantinui ir susiduriant su įvairiais iššūkiais, valstybinės institucijos šiuo momentu gali atidžiai netikrinti iš „Sodros“ biudžeto skiriamų išmokų išmokėjimo pagrįstumo. Tačiau ateityje, praėjus šiai padėčiai, valstybė gali retrospektyviai imti tikrinti, ar asmenims buvo teisėtai bei pagrįstai mokamos atitinkamos išmokos, ir nustačiusi, jog valstybės teikiamomis paramos priemonėmis buvo naudojamasi nesąžiningai ir neteisėtai, gali pradėti baudžiamąjį persekiojimą.

Todėl, priklausomai nuo individualių aplinkybių, kiekvienas darbdavys turėtų įvertinti, koks sprendimo būdas išsaugoti darbo vietas kuo mažesnėmis sąnaudomis, yra pats tinkamiausias jo veikloje. Nors verslas susiduria su dideliais iššūkiais, tačiau parenkamos priemonės, tiek siekiant išsaugoti verslą, tiek darbuotojus, turėtų aiškiai koreliuoti su teisės aktais. Verslas neturėtų bijoti aktyviai ir sąžiningai naudotis Vyriausybės patvirtintomis ekonominėmis ir finansinėmis priemonėmis, o esant dviprasmybėms ar neaiškumams kreiptis į kompetentingus teisininkus kvalifikuoto patarimo. 

Mindaugas Bliuvas, advokatų kontoros partneris ir Eglė Gliaudelytė, asocijuota teisininkė

newsImage