Konkurencijos taisyklės ir darbuotojai, arba ar Seimas išgelbės darbuotojų Velykas?

2019 - 02 - 14
Straipsnio autorius: Rasa Zaščiurinskaitė

Sausio pabaigoje Seimo narių iniciatyva buvo įregistruotas Konkurencijos įstatymo pakeitimo projektas, kuriuo siūloma nustatyti, kad ūkio subjektų sudaromas susitarimas nebus laikomas draudžiamu susitarimu, jei be kita ko toks susitarimas „gerina tam tikros ūkio šakos darbuotojų darbo sąlygas“. Anot projekto rengėjų, tokiu projektu siekiama darbuotojams ir verslui suteikti galimybę koordinuoti darbo užmokesčio ir darbo našumo augimą ir taip užtikrinti didelį verslo konkurencingumą bei tolygesnį darbuotojų pajamų didėjimą. Skamba gražiai, bet ar teisėtai?

Iš projekto aiškinamojo rašto matyti, kad tokią Konkurencijos įstatymo pataisą iš esmės iššaukė Konkurencijos tarybos pastabos, pateiktos Socialinės apsaugos ir darbo ministro iniciatyvai susitarti su Lietuvos prekybos įmonių asociacija dėl prekybos centrų darbuotojų teisės nedirbti per 2018 m. Kalėdas. Konkurencijos taryba tuomet nurodė, kad toks įmonių ar jų asociacijos tarimasis, net ir ministro kvietimu, gali būti laikomas tokių įmonių karteliu, už kurį gresia didžiulės baudos ir kiti teisiniai nemalonumai. Tuo tarpu, anot projekto rengėjų, tokios sankcijos negrėstų, jei verslininkai tartųsi dėl kasos aparatų diegimo (arba kitaip tariant – dėl techninės pažangos). Todėl nuspręsta „gelbėti“ darbuotojų Kalėdas (ir Velykas) keičiant Konkurencijos įstatymo nuostatą, nustatančią išimtį, kada susitarimas nelaikomas draudžiamu.

Tokia iniciatyva kvestionuotina dėl bent kelių priežasčių.

Pirma, net ir įtvirtinus tokią nuostatą įstatyme, automatiškai prekybos tinklų tarimasis dėl darbuotojų Kalėdų netaps teisėtu. Be minėtos sąlygos – darbuotojų sąlygų pagerinimo – reikės dar įrodyti ir kitas būtinas sąlygas, įtvirtintas tame pačiame įstatymo straipsnyje, pavyzdžiui, susitarimas turi sudaryti galimybes vartotojams (ne darbuotojams!) gauti papildomos naudos; susitarimas nesuteikia įmonėms galimybės riboti konkurenciją didelėje atitinkamos rinkos dalyje. Kitaip tariant, labai abejotina, ar keturių didžiųjų prekybos tinklų bendras pažadas nedirbti per Kalėdas tenkins nurodytą sąlygą.

Pareigą, kad visos tokios išimties taikymo sąlygos (o ne viena sąlyga) tenkinamos, ir atitinkamai riziką dėl neigiamų pasekmių turės prisiimti tos pačios įmonės. Visiems bent kažkiek su nurodytos išimties taikymo galimybėmis praktikoje susidūrusiems asmenims yra žinoma, kad tai yra sudėtingas teisinis ir ekonominis pratimas, kuris turi būti atliktas iš anksto ir pagrįstas. Taip pat žinoma, kad Konkurencijos taryba savo praktikoje labai retai ar tiksliau – beveik niekada nepritaiko tokios išimties konkurenciją ribojantiems konkurentų susitarimams.

Antra, paprastai karteliai ir kiti konkurenciją ribojantys susitarimai pažeidžia ne tik nacionalines konkurencijos taisykles, bet kartu – ir Europos Sąjungos konkurencijos taisykles. Šiuo metu Konkurencijos įstatyme galiojanti išimtis yra perkelta iš ES konkurencijos taisyklių. Kitaip tariant, net jei pavyktų pripažinti išimties taikymą draudžiamam konkurentų susitarimui pagal projekte numatytą pakeitimą, toks susitarimas nebūtų pateisinamas pagal ES konkurencijos taisykles. Taigi neigiamos pasekmės tokį susitarimą sudariusioms įmonėms vis tiek liktų galioti. Nebent – būtų pakeisti ir ES teisės aktai…

Galiausiai, atkreiptinas dėmesys, kad, konkurencijos teisės požiūriu, konkurentų tarimasis dėl darbuotojų darbo sąlygų yra laikomas neteisėtu. Pavyzdžiui, Nyderlanduose 15 ligoninių susitarimas nevilioti viena kitos darbuotojų vienerius metus nuo jų darbo sutarties pabaigos ir nustatyti viršvalandžių mokėjimo darbuotojams dydžius ir sąlygas buvo pripažintas karteliu. Ispanijoje – aštuonios transporto bendrovės buvo nubaustos už susitarimą neįdarbinti konkurento darbuotojo be konkurento išankstinio sutikimo. Prancūzijoje – trys lyderiaujančios linoleumo gamybos bendrovės buvo nubaustos už darbuotojų neviliojimo susitarimą ir konfidencialios informacijos apie darbuotojų premijas ir kitas sąlygas keitimąsi. Itin griežtai tokie susitarimai vertinami Jungtinėse Amerikos Valstijose, taip pat Japonijoje ir kai kuriose kitose Azijos šalyse. Nors Lietuvoje dar neturime Konkurencijos tarybos praktikos dėl įmonių nubaudimo už darbuotojų neviliojimo ar darbo užmokesčio nustatymo susitarimus, tačiau įmonės turėtų imtis prevencinių priemonių, kad tokia praktika nebūtų suformuota jų sąskaita.

Rasa Zaščiurinskaitė, COBALT Konkurencijos teisės praktikos grupės vadovė