Visos naujienos

Kur yra riba tarp tiekėjo klaidos ir melagingos informacijos pateikimo viešuosiuose pirkimuose?

2021-04-09

Pastaruoju metu teismų praktika dėl melagingos informacijos vertinimo ypač griežtėjo. Jeigu anksčiau daugelyje situacijų buvo traktuojama, kad tiekėjas, pateikdamas netikslią informaciją, suklydo, dabar turi būti preziumuojama, kad tiekėjas pateikė melagingą informaciją, o tai gali lemti tiekėjo įrašymą į Melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašą.

Tokiose situacijoje ne tik tiekėjams kyla didesnė atsakomybė teikiant pasiūlymus, bet ir reikalaujama didesnio perkančiosios organizacijos aktyvumo vertinant pasiūlymus ir pateiktą galimai melagingą informaciją. Todėl aktualu aptarti keletą momentų, susijusių su melagingos informacijos sampratos raida, tiekėjų teise pagrįstai (leistinai) suklysti ir melagingos informacijos prezumpcija.

Melagingos informacijos apie kvalifikaciją sampratos raida

Melagingos informacijos pateikimas yra privalomas tiekėjų pašalinimo pagrindas. Pagal Viešųjų pirkimų įstatymo (VPĮ) 46 str. 4 d. 4 p. perkančioji organizacija pašalina tiekėją iš pirkimo procedūros, jeigu tiekėjas pirkimo procedūrų metu nuslėpė informaciją ar pateikė melagingą informaciją apie savo kvalifikaciją. Todėl yra ypač svarbu suprasti, kokia informacija gali būti laikoma melaginga.

Pagal ankstesnį melagingos informacijos vertinimą iš esmės buvo reikalinga tiekėjo intencija meluoti. Netiksli, tikrovės neatitinkanti informacija galėjo būti pripažinta melaginga, kai ją teikiantis asmuo suvokė arba negalėjo nesuvokti, kad jo teikiama informacija neatitinka tikrovės. Teismų praktikoje buvo suformuota taisyklė, pagal kurią, jeigu nėra pagrindo teigti, kad tiekėjas sąmoningai siekė suklaidinti perkančiąją organizaciją, pateikta informacija negali būti laikoma melaginga.

Vėliau teismų praktikoje buvo pabrėžiama, kad informacijos kvalifikavimas kaip melagingos turi platesnę prasmę ir taikymo sritį ir iš viešojo pirkimo procedūrų pašalinant subjektą dėl melagingos informacijos nebūtina konstatuoti tyčinio jo elgesio, pakanka, kad tiekėjas būtų pripažintas kaltu dėl tam tikro nerūpestingumo, t. y. nerūpestingumo, galinčio turėti lemiamą įtaką priimant sprendimus dėl pašalinimo, atrankos ir viešojo pirkimo sutarties sudarymo.

2020 m. pabaigoje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dar labiau išplėtė melagingos informacijos sampratą ir konstatavo, jog informacijos kvalifikavimas kaip melagingos savaime nereiškia tik duomenų iškraipymo ar jų nuslėpimo, bet reiškia ir situacijas, kai tiekėjas faktiškai neatitinka konkurso sąlygų, bet kūrybingai pateikia informaciją taip, kad ji būtų techniškai teisinga ir sudarytų įspūdį, jog sąlygos tenkinamos.

Akivaizdu, jog teismų praktika dėl melagingos informacijos sugriežtėjo. Dabar melaginga informacija gali būti laikoma bet kokia nuslėpta ar pateikta informacija, kuria tiekėjas siekia sudaryti įspūdį, jog atitinka jam keliamus reikalavimus. Nuosekliai analizuojant pastarųjų metų teismų praktiką matyti, kad melaginga informacija gali pasireikšti veikimu ar neveikimu (reikšmingos / tikrosios informacijos nuslėpimu); tyčiniu / rimtu suklaidinimu, duomenų iškraipymu, falsifikavimu; nerūpestingu, aplaidžiu reikšmingos informacijos pateikimu; kūrybingai pateikiama informacija, sudarant klaidingą įspūdį perkančiajai organizacijai; tinkamų duomenų nepateikimu.

Tai, jog melagingos informacijos samprata buvo ženkliai išplėsta, reiškia, kad perkančiosioms organizacijoms bus lengviau įrodyti melagingos informacijos pateikimo faktą, tačiau ar naujas platesnis melagingos informacijos vertinimas tikrai suteiks naudos perkančiosioms organizacijoms? Kur yra melagingos informacijos ribos? Ir ar tiekėjai dar turės teisę suklysti? O gal viena klaida lems tai, kad tiekėjas metus negalės dalyvauti viešuosiuose pirkimuose?

Ar dar egzistuoja teisė suklysti teikiant pasiūlymą viešajame pirkime?

Informacijos pripažinimo melaginga procese svarbiausiu kriterijumi laikomas objektyvios tiesos nustatymas. Vertinant naujausią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką matyti, kad teisė suklysti yra pripažįstama, tačiau ji yra vertinama ypač siaurai. Nustačius dalyvio kvalifikacijos neatitikimą, kyla poreikis spręsti dėl pirminės pasiūlymo informacijos kvalifikavimo: ar buvo pateikta melaginga informacija, ar tiekėjas pagrįstai (leistinai) suklydo, ar jis dėl objektyvių priežasčių prarado reikalaujamą kvalifikaciją vykstant viešojo pirkimo procedūrai. Nors situacijos, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, gali būti kvalifikuojamos įvairiai, tačiau kuo ilgiau atitinkamos normos aiškinimo jurisprudencija ir (ar) atitinkamų santykių praktika yra nusistovėjusi, tuo mažiau tiekėjui pripažįstama teisė suklysti dėl netinkamo teisės aiškinimo.

Vis dėlto, tais atvejais, kai melagingos informacijos pateikimo faktas nėra akivaizdus, perkančiosios organizacijos turėtų sudaryti galimybes tiekėjams, įtariamiems melagingos informacijos pateikimu, paneigti abejones dėl pažeidimo. Todėl perkančioji organizacija, turėdama įtikinamų duomenų dėl melagingos informacijos pateikimo, turėtų tuos duomenis pateikti pažeidimu įtariamiems tiekėjams, kad šie galėtų pateikti paaiškinimus, papildomus duomenis, o ne iš karto būtų šalinami iš pirkimo procedūrų ir įrašomi į Melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašą.

Šiame kontekste reikėtų paminėti Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. vasario 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-469-381/2021, nagrinėtoje pagal perkančiosios organizacijos (atsakovės) apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo sprendimo, kuriuo buvo konstatuota, kad tiekėjo (ieškovės) pateikta informacija nebuvo melaginga. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama, be kita ko, panaikinti atsakovės sprendimą dėl tiekėjo pašalinimo iš viešojo pirkimo procedūrų dėl melagingos informacijos apie atitiktį kvalifikaciniam reikalavimui pateikimo.

Byloje ieškovė pripažino, kad informaciją apie savo kvalifikaciją buvo pateikusi netinkamai, tačiau nurodė, jog nesiekė pateikti melagingą informaciją, nesuvokė, kad ji neatitinka realybės ir neturėjo tikslo suklaidinti atsakovę, tai nebuvo tyčia atliktas veiksmas ir nutiko dėl ieškovės darbuotojos, tuo metu atsakingos už dokumentų pateikimą atsakovei, neatidaus funkcijų atlikimo. Tuo tarpu atsakovė įrodinėjo, jog ieškovė aiškiai suvokė, kad informacija neatitinka realybės, ir turėjo tikslą suklaidinti, elgėsi nerūpestingai, o pasiteisinimas vienos darbuotojos patirties stoka nėra nei pakankamas, nei pateisinamas.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog kartu su pasiūlymu pateiktų duomenų užteko įsitikinti tiekėjo kvalifikacija, todėl pateiktų duomenų negalima vertinti niekaip kitaip, kaip tik žmogiškąja klaida. Lietuvos apeliacinis teismas pritarė pirmosios instancijos teismo išvadoms ir konstatavo, jog ieškovės pateikta klaidinga informacija nelėmė jos kvalifikacijos atitikimo pirkimo sąlygoms, taigi, negalėjo lemti ir viešojo pirkimo sutarties sudarymo procedūros rezultato, todėl pateikta informacija kvalifikuota kaip klaidinga, tačiau ne melaginga.

Kaip matyti, praktikoje teismai pripažįsta teisę suklysti teikiant pasiūlymą viešajame pirkime. Tačiau tiekėjams tampa vis sunkiau įrodyti, kad buvo padaryta klaida, o ne pateikta melaginga informacija. Todėl tiekėjai privalo dar atidžiau teikti duomenis, dalyvaudami viešuosiuose pirkimuose, ir siekti išvengti bet kokių klaidų, galinčių sukelti perkančiosios organizacijos abejones dėl pateiktos informacijos tikrumo / melagingumo.

Melagingos informacijos prezumpcija

Jeigu anksčiau perkančiosioms organizacijoms buvo sudėtinga nustatyti ir įrodyti melagingos informacijos pateikimo faktą, dabar įrodinėjimo naštos pasiskirstymas tarp tiekėjo ir perkančiosios organizacijos ženkliai pasikeitė – egzistuoja melagingos informacijos pateikimo prezumpcija. Tai neseniai teismų praktikoje suformuota nauja taisyklė, dar labiau padidinanti riziką tiekėjams patekti į Melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašą.

Kaip minėta prieš tai, melaginga informacija gali būti nustatyta tiek pateikus melagingus duomenis, tiek reikalautų duomenų nepateikus. Jeigu anksčiau tiekėjas nepateikdavo reikalaujamos informacijos, perkančioji organizacija turėdavo kreiptis į tiekėją su prašymu patikslinti pasiūlymą – pateikti reikalaujamą informaciją. Tačiau pagal naujausią teismų praktiką, jeigu nepateikti reikalauti duomenys, tokia situacija iš esmės kvalifikuotina kaip pateiktų duomenų ydingumo (klaidingumo) prezumpcija, leidžianti vertinti, kad tiekėjo deklaracija, kurios jis negali pagrįsti įrodymais, yra melaginga.

Atsižvelgiant į tai, kad už nurodomų duomenų (deklaracijos) teisingumą yra atsakingas juos pateikęs tiekėjas, pirmiausia jam kyla įrodinėjimo pareiga šią prezumpciją paneigti. Tai reiškia, kad perkančiosioms organizacijoms tekusi įrodinėjimo našta didele apimtimi persikėlė tiekėjams, kurie privalo paneigti melagingos informacijos pateikimo faktą. Tuo tarpu perkančioji organizacija melagingos informacijos pateikimo faktą gali įrodyti bet kokiomis teisėtomis priemonėmis, vadovaudamasi objektyvia, patikrinama ir įtikinama informacija, kuri būtų pakankama spręsti dėl tiekėjo pašalinimo iš viešojo pirkimo procedūrų.

Taip pat reikėtų pabrėžti, kad perkančiosios organizacijos turi ne teisę, o pareigą tikrinti, ar informacija yra melaginga. Jeigu pateikta netiksli, neaiški informacija arba reikalinga informacija visiškai nepateikta – kyla pareiga iš karto kvestionuoti informacijos tikrumą. Tokią pareigą suponuoja VPĮ įtvirtintas privalomas tiekėjų pašalinimo pagrindas dėl pateiktos melagingos informacijos. O tai, kad melaginga informacija gali paaiškėti bet kurioje pirkimo procedūrų stadijoje, reiškia, jog perkančiosios organizacijos turi būti aktyvios ir aiškintis tiekėjų kvalifikacijos duomenų tikrumą. Tai, be kita ko, lemia pareiga išsiaiškinti, ar tiekėjai yra kompetentingi, patikimi ir pajėgūs įvykdyti viešojo pirkimo sąlygas.

Apibendrinant, platesnė melagingos informacijos samprata ir griežtėjanti teismų praktika dėl melagingos informacijos vertinimo lemia tai, jog perkančiosios organizacijos galės lengviau nustatyti melagingą informaciją pateikusius tiekėjus. Tokiu būdu nesąžiningi tiekėjai bus paprasčiau pašalinami iš pirkimo procedūrų ir turės mažiau galimybių dalyvauti naujuose pirkimuose dėl įrašymo į Melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašą. Vis dėlto, egzistuojanti plona riba tarp tiekėjo klaidos ir melagingos informacijos pateikimo gali sukelti neigiamų padarinių sąžiningiems tiekėjams, kurie iš tikrųjų suklydo teikdami informaciją. Todėl tiekėjai turi ne tik sąžiningai atskleisti savo kvalifikaciją, bet ir siekti išvengti bet kokių galimų klaidų ją įrodinėjant.

Advokatų kontoros „Cobalt” asocijuota teisininkė Gabrielė Radžiūtė