Visos naujienos

Mokesčių mokėtojai vis dažniau skundžia VMI ir muitinės sprendimus

2017-06-05

Pastaraisiais metais verslininkai vis labiau linkę nesutikti ir apskųsti mokesčių administratorių - Valstybinės moksčių inspekcijos (VMI) ir Muitinės departamento  sprendimus dėl papildomai apskaičiuotų mokesčių. Tai rodo nuolat didėjantis Mokestinių ginčų komisijos (MGK) gaunamas prašymų ir skundų kiekis.

Mokesčių mokėtojams skundo nagrinėjamas MGK – patraukli alternatyva dėl operatyvaus proceso ir pakankamai didelio mokesčių mokėtojams palankių sprendimo skaičiaus.  Daugiausiai ginčų kyla dėl PVM taikymo. Tikėtina, kad Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) priimta mokestinės bazės sumažinimo ir pelno perkėlimo (angl. BEPS) iniciatyva didins sudėtingų mokestinių ginčų kiekį.

Patraukliau ginčytis nei teismuose

Pakeitus teisės aktus nuo 2004 m. gegužės 1 d. Mokestinių ginčų komisija tapo neprivaloma mokestinius ginčus nagrinėjanti institucija. Kuriam laikui MGK narinėjamų skundų skaičius sumažėjo beveik perpus, tačiau nuo 2013 m. vėl nuosekliai auga ir praeitais metais sulaukė jau 377 skundų.

2016 m. MGK ir teismams buvo pateikta 416 mokesčių mokėtojų prašymų bei skundų dėl mokesčių administratorių sprendimų, tačiau į administracinį teismą dėl mokesčių administratorių sprendimų kreipėsi tik 39 mokesčių mokėtojai arba beveik 10 kartų mažiau lyginant su MGK.

Anot „Cobalt“ mokesčių eksperto Luko Pultaražinsko, mokesčių mokėtojų sprendimą kreiptis į MGK, o ne į teismą lemia operatyvesnis ginčo nagrinėjimo procesas ir palyginti didelė mokesčių mokėtojams palankių sprendimų dalis.

„MGK sprendimą mokestiniame ginče privalo priimti per 60 dienų nuo skundo gavimo dienos, kai Vilniaus apygardos administraciniame teisme mokestinės bylos nagrinėjimas gali užtrukti iki 10 mėnesių.

2016 m. MGK nagrinėtų skundų suma siekė 53,4 mln. EUR. Bendra skundų suma, kuriuose priimti mokesčių mokėtojams palankūs sprendimai panaikinant mokesčių administratorių reikalavimus buvo lygi 37,2 mln. EUR arba apie 70 proc. visų nagrinėtų skundų sumos,“ – sako mokesčių eskpertas.

Visgi, turėtų būti įvertinta rizika, kad MGK priėmus mokesčių mokėtojui nepalankų sprendimą, jį itin retai pakeičia aukštesnės instancijos teismas.

Anot „Cobalt“ mokesčių teisės srities ekspertų, kiekvieną kartą atstovaujant klientams, kyla klausimas – kreiptis į MGK ar į teismą, nes praktika rodo, kad gavus neigiamą ir mokesčių mokėtojui nepalankų MGK sprendimą, jį pakeisti teismuose labai sudėtinga.

„2016 m. 75 proc.  apskųstų MGK sprendimų buvo palikti galioti aukštesnės instancijos teismų, o dar ankstesniais metais net – 85 proc,“ – sakė L. Pultaražinskas.

Skundų tematika keičiasi

2016 m. sumažėjo skundų dėl PVM apskaičiavimų, kai VMI nurodo, kad dokumentuose nurodytos ūkinės operacijos neįvyko arba įvyko kitomis sąlygomis, tačiau padaugėjo nagrinėjamų ginčų, susijusių su nulinio PVM tarifo taikymu.

Sparčiai daugėjo ginčų dėl mokesčių apskaičiavimo, kai gyventojų deklaruotų ir apmokestintų pajamų neužtenka jų išlaidoms padengti. Tuo tarpu, ginčų dėl individualios veiklos pajamų bei turto pardavimo apmokestinimo – sumažėjo.

Su mokestiniais ginčais dirbančios advokatų kontoros „Cobalt“ ekspertai sako, kad 2017 m. tendencijos gali šiek tiek keistis ir gali daugėti ginčų dėl pelno mokesčio, kurie jau dabar užima nemenką dalį kontoros kuruojamų mokestinių ginčų.

Akivaizdu, kad skundų kiekis MGK ir teismuose kasmet vis didėja. Tokia statistiką lemia keletas aspektų. Visų pirma, mokesčių administratoriai tampa vis griežtesni bei aktyvesni.

„Vien per 2016 m. VMI atliko 13 326 kontrolės veiksmus ir nustatė 94 138 mln. EUR papildomai mokėtinų sumų“, – sako „Cobalt“ mokesčių ekspertas L.Pultaražinskas.

Taip pat rinkoje padaugėjo konsultantų aktyviai siūlančių paslaugas, susijusias su ūkio subjektų apmokestinimu. BEPS iniciatyva didins sudėtingų ginčų skaičių. Tai, kad mokestinių ginčų rinka toliau plėsis, demonstruoja ir matomos tendencijos Lietuvos advokatų kontorose, kuriose sparčiai plečiasi mokesčių teisės specialistų gretos.

Lietuvos mokesčių politikai įtakos neabejotinai turės ir EBPO priimta mokestinės bazės sumažinimo ir pelno perkėlimo (angl. BEPS) iniciatyva.

„Cobalt“ teisininkas Lukas Pultaražinskas pamini ir naują dividendų apmokestinimo taisyklę, kuri įnešė daug neaiškumo. Tiesa, dėl jos taikymo praktikos nėra galutinai apsisprendusi nei VMI, nei mokesčių mokėtojai. Aiškumo neprideda ir premjero bei finansų ministro š.m. gegužės 4 d. pristatyta mokesčių reforma, kuri gali gerokai pakeisti Lietuvos mokestinę aplinką.

 

Advokatų kontoros „Cobalt” asocijuotas teisininkas, Lukas Pultaražinskas