Visos naujienos

Nuo 2019 metų – naujos pareigos darbdaviams ir didesnė darbuotojų, suteikusių informaciją apie pažeidimus, apsauga

2018-11-20

2019 m. sausio 1 d. įsigalios Lietuvos Respublikos Pranešėjų apsaugos įstatymas, kuriuo įtvirtinama pranešėjų, daugelyje valstybių vadinamųjų „whistleblowers“, teisinė apsauga. Pranešėjais yra laikomi darbuotojai, suteikę informaciją apie kokį nors pažeidimą organizacijoje, neatsakingą darbdavio elgesį, kuris gali pažeisti ar pažeidžia viešąjį interesą.

Iki šiol Lietuvoje neturėjome tinkamai veikiančio pranešėjų apsaugos mechanizmo, todėl tikimąsi, jog šis įstatymas suteiks daugiau drąsos ir užtikrintumo asmenims, norintiems netylėti apie pastebėtus galimai neteisėtus veiksmus darbovietėje, tačiau bijantiems dėl to patirti neigiamų padarinių.

Šiuo metu Lietuvoje galiojantis Darbo kodeksas numato, jog jei darbuotojas praneša valstybės arba savivaldybės institucijai ar kitai įstaigai apie darbdavio daromus darbo ar kitų teisės normų pažeidimus ar kreipiasi į darbo ginčus nagrinėjantį organą dėl pažeistų teisių ar interesų gynybos, tai negali būti traktuojama, kaip darbdavio turtinis ar neturtinis interesų pažeidimas. Darbuotojas negali būti persekiojamas, atleidžiamas arba su juo kaip kitaip susidorojama. Kasdienėje praktikoje pastebima, jog darbuotojų baimė sulaukti neigiamo atsako iš darbdavio nusveria bet kokį kilnų siekį aktyviai prisidėti prie nepriimtino elgesio ar teisės pažeidimų atskleidimo.

Manoma, kad būtent pilietiški, atsakingi ir sąžiningi organizacijos darbuotojai gali padėti kovoje su nepotizmu, korupcija bei tinkamai apginti viešąjį interesą, tačiau dėl nepakankamo pranešėjų teisinės padėties reglamentavimo bei jų apsaugos ši galimybė nėra tinkamai išnaudojama. Pastebėta, jog praktikoje darbuotojai dažniausiai vengia liudyti prieš darbdavį ar pranešti apie galimai neteisėtą veiką darbovietėje. Manoma, kad darbuotojų abejingumas grįstas siekiu palaikyti gerus santykius su darbdaviu ar baimė sulaukti neigiamų padarinių iš darbdavio. Dėl minėtų priežasčių tikimasi, kad Pranešėjų apsaugos įstatymu įtvirtinamas mechanizmas padės bent šiek tiek pajudėti į priekį.

Pranešėjams – daugiau apsaugos ir teisių

Naujasis pranešėjų apsaugos įstatymas įtvirtina draudimą taikyti bet kokias neigiamo poveikio priemones darbuotojui, suteikusiam informaciją apie pažeidimą. Įstatyme pateikiamas pavyzdinis draudžiamų poveikio priemonių sąrašas, tačiau jis nėra baigtinis. Neigiamu poveikiu pripažįstamas atleidimas iš darbo ar tarnybos, perkėlimas į žemesnes pareigas ar kitą darbo vietą, bauginimas, priekabiavimas, diskriminacija, grasinimas susidoroti, apriboti karjeros galimybes, sumažinti darbo užmokestį, pakeisti darbo laiką, kelti abejones dėl kompetencijos, neigiamos informacijos apie pranešėją perdavimas tretiesiems asmenims, teisės dirbti su valstybės ar tarnybos paslaptį sudarančia informacija panaikinimas. Numatyti ir tam tikri atvejai, kai ši apsauga bus taikoma pranešėjo šeimos nariams, kurie, dėl informacijos apie pažeidimą pateikimo, gali patirti neigiamų padarinių.

Pranešėjų apsaugos įstatymas numato, kad asmuo, kuris pateikia informaciją apie pažeidimą neribojamas jokios atsakomybės, jei jis pagrįstai mano, kad teikia teisingą informaciją. Be to, už vertingą informaciją pranešusiesiems gali būti atlyginama Vyriausybės nustatyta tvarka ar paskirta kompensacija patirtiems neigiamiems padariniams ar nuostoliams padengti. Tokiu atveju, jeigu asmuo baiminasi pateikti duomenis apie pažeidimą, nes yra prie jo prisidėjęs, Pranešėjų apsaugos įstatymas numato galimybę atleisti jį nuo atsakomybės.

Papildomi įpareigojimai darbdaviui – atsiras nauji vidiniai informacijos apie pažeidimus teikimo kanalai

Svarbu atkreipti dėmesį, kad vadovaujantis naujuoju pranešėjų apsaugos įstatymu informacija teikiama tik apie veiksmus, kurie gali pažeisti ar pažeidžia viešąjį interesą. Tuo tarpu informacijos pateikimas siekiant apginti išskirtinai asmeninį interesą įstatymo prasme nėra laikomas pranešimu. Minėtas teisės aktas pateikia nebaigtinį sąrašą pažeidimų, dėl kurių informacija gali būti teikiama, pavyzdžiui: dėl pavojaus visuomenės saugumui ar sveikatai, asmens gyvybei ar sveikatai, dėl pavojaus aplinkai, neteisėtu būdu įgyto turto ir panašiai. Įstatymas numato tris informacijos apie pažeidimus pateikimo būdus – kompetentingai institucijai tiesiogiai, viešai arba įstaigoje per vidinį, informacijos apie pažeidimus, teikimo kanalą.

Šiuo Įstatymu nustatoma pareiga darbdaviui visose valstybės ar savivaldybės įstaigose įdiegti vidinius informacijos apie pažeidimus teikimo kanalus, t.y., informacijos apie pažeidimus teikimo, tyrimo ir asmens informavimo procedūrą.Ši pareiga įtvirtinama ir privačiame sektoriuje veikiantiems subjektams, kuriuose dirba 50 arba daugiau darbuotojų. Už šio vidinio informacijos kanalo diegimą yra atsakingas darbdavys. Taip pat numatoma pareiga darbdaviui pranešti darbuotojams, valstybės tarnautojams ar pareigūnams apie įstaigoje veikiantį vidinį informacijos apie pažeidimus teikimo kanalą ir pateikti su tuo susijusią informaciją darbo vietoje visiems darbuotojams prieinamu būdu. Darbdavys privalo imtis priemonių ir užtikrinti apie pažeidimus pateikusių asmenų konfidencialumą.

Ateinančių metų sausio 1-ąją įsigaliojus įstatymui, siūloma pakeisti ir Darbo kodekso nuostatas, papildant jo 31 straipsnį – informacijos apie pažeidimą pateikimas Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymo nustatyta tvarka negali būti laikomi veiksmais, pažeidžiančiais darbdavio turtinius ar neturtinius interesus, bei 59 straipsnio nuostatas, nurodant, kad Pranešėjų apsaugos įstatymo nustatyta tvarka, dėl informacijos apie pažeidimą pateikimo darbo sutartis negali būti nutraukta darbdavio valia.

Tikimasi, kad naujasis Pranešėjų apsaugos reglamentavimas padės spręsti nepakankamos pranešėjų apsaugos problemą Lietuvoje, suteiks darbuotojams efektyvų mechanizmą drąsiai pasisakyti dėl pastebėto neatsakingo darbdavių elgesio ar pažeidimų bei tokiu būdu dar labiau sustiprins darbuotojų teisinę apsaugą.

Advokatų kontoros „Cobalt” darbo teisės praktikos grupės vadovė, Advokatų tarybos narė dr. Dalia Foigt Norvaišienė