Visos naujienos

Pareiga įrodyti vadovo kaltę kris ant bankrutuojančios bendrovės pečių

2016-06-15

Vis dar dažnai pasitaiko atvejų, kai bankrutavus įmonei, jos savininkai pradeda žalos išieškojimo procedūrą iš bendrovės vadovo. Tačiau nuo šiol buvusiems įmonių vadovams, ginčuose dėl galimo bendrovės turto neišsaugojimo, atsiranda galimybė reikalauti įpareigoti bendrovę paneigti vadovo paaiškinimus dėl bendrovės turto panaudojimo. Dabar įmonės ir vadovo ginče vadovas galės pateikti informaciją, kaip įmonės turtas buvo panaudotas jos naudai, o priteisti žalą reikalaujančios įmonės rūpestis bus surinkti įrodymus, kad tokios aplinkybės neegzistavo.

Aktualu bankroto bylose

„Nauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) praktika formuoja reikšmingą teisės taikymo taisyklę, kuri itin aktuali bankroto bylose, kuriose bankroto administratoriai ar įmonių akcininkai kelia bylas buvusiems įmonių vadovams dėl žalos atlyginimo, -- sako Arnas Bareika, advokatų kontoros „Cobalt“ asocijuotas teisininkas.

Anot teisininko, anksčiau bankroto administratoriai, žinodami buvusių vadovų pareigą įrodyti tinkamą bendrovės turto panaudojimą, drąsiai inicijuodavo bylas, kuriose buvusiems vadovams apsiginti buvo sudėtinga, ypač dėl ant jų krintančios įrodinėjimo naštos.

Iki šiol Lietuvos teismų praktikoje buvo laikomasi pozicijos, kad bendrovei tenka pareiga įrodyti, jog jos vadovui perduotas turtas nebuvo grąžintas įmonei ir nėra tokį turto panaudojimą pagrindžiančių buhalterinės apskaitos ir bendrovės vidaus dokumentų. Tuo tarpu bendrovės vadovas privalėdavo pateikti įrodymus, kad turtas buvo panaudotos būtent bendrovės reikmėms ir žala nebuvo padaryta.

Nauja teismo praktika

Šių metų gegužės pabaigoje LAT išnagrinėjo teisminį ginčą tarp bankrutuojančios bendrovės ir buvusio vadovo. Priešingai nei iki šiol, teismas nepaneigė žemesnės instancijos teismų aiškinimo, kad kai ginčas nagrinėjamas dėl vadovo, kuris nebedirba bendrovėje, tokiam vadovui ginantis sunku įrodyti, jog turtas panaudotas bendrovės reikmėms. Dažniausiai dėl to, kad tai įrodantys vidiniai bendrovės buhalteriniai dokumentai yra sunkiai prieinami ar visai neįmanoma to padaryti.

Advokatų kontoros „Cobalt“ teisininkas Arnas Bareika tvirtina, kad po tokio teismo sprendimo vadovui tokiame ginče gali būti leidžiama pateikti informaciją apie aplinkybes, kaip turtas buvo panaudotas, o pareiga surinkti įrodymus, kad tokios aplinkybės neegzistavo – gali būti perkeliama bendrovei, kuri reikalauja žalos priteisimo. Jis pateikia pavyzdį, kada vienoje iš nagrinėtų bylų buvusi direktorė gynėsi ir teikė paaiškinimus, jog dalį prekių įmonė pardavė konkretiems asmenims, dalį panaudojo kaip reklaminius pavyzdžius įmonės klientams bei dalį jų perdavė labdarai.

Tinkama buhalterinė apskaita

Remiantis teismo sprendimu, pareiga paneigti tokius direktorės paaiškinimus galėtų būti perkeliama būtent bankrutuojančiai įmonei, kuri reikalauja žalos už prarastas prekes priteisimo. Tačiau, pasak Arno Bareikos, Teimas taikytų tokią praktiką, tik tuo atveju, jeigu būtų pripažinta, kad vadovė tinkamai vykdė bendrovės turto buhalterinę apskaitą. Įrodinėjimo naštos perkėlimo buvusiai darbovietei taisyklė negali būti taikoma tiems vadovams, kurie netinkamai vykdė buhalterinę apskaitą.

Nors įrodinėjimo naštos perkėlimas įmonei ženkliai palengvintų buvusių bendrovių vadovų galimybę apsiginti, visgi dar kol kas neaišku, kokie kriterijai būtų taikomi ir kokie reikalavimai keliami tokių vadovų paaiškinimų turiniui. Eskpertai teigia, kad tikėtina, jog dėl to sulauksime kitų teismo išaiškinimų artimiausiu metu.