Prasidėjo atostogų metas: ką turėtų žinoti darbuotojai ir darbdaviai?

2018 - 06 - 13
Straipsnio autorius: Dr. Dalia Foigt-Norvaišienė

Prasidėjo atostogų metas. Vieni jų nekantraudami laukia, kiti, daug metų neatostogavę, ir šiemet nesirengia atostogauti. Vis dėlto, tiek darbuotojai, tiek darbdaviai turėtų žinoti pagrindines taisykles, kurių reikėtų laikytis, kad atostogų sezonas nevirstų košmaru, kaip tai atsitiko „Ryanair“ aviakompanijai, kai pernai vasarą teko atšaukti šimtus skrydžių dėl vienu metu susiruošusių atostogauti pilotų. Arba iš darbdavio nebūtų pareikalauta atlyginti žalą, sukeltą darbuotojui ilgalaikio streso, nes jis jau keli metai neatostogavo.

Atostogos – darbuotojų teisė ar pareiga?

LR Konstitucija sako, kad kiekvienas dirbantis žmogus turi teisę turėti poilsį ir laisvalaikį, taip pat kasmetines mokamas atostogas. Tai be išlygų pripažįsta ir Europos Sąjungos teisė. O LR Darbo kodeksas kasmetines atostogas apibūdina kaip laisvą nuo darbo laiką darbuotojui pailsėti ir darbingumui susigrąžinti. Įvairios apklausos Lietuvoje ir užsienyje atskleidžia, kad darbuotojai dažnai neįgyvendina savo konstitucinės teisės į kasmetines atostogas.

Dažniausiai to priežastys slypi arba organizacijos kultūroje, kur diegiamos taisyklės, kad negalima atostogauti, neįvykdžius visų užduočių ir jas paliekant bendradarbiams, arba paties darbuotojo psichologijoje, kai jam atrodo, kad be jo sugrius visa darbovietės veikla, jis yra nepakeičiamas ir visada visiems reikalingas. Tuo tarpu Pasaulinės sveikatos apsaugos organizacijos ir Tarptautinės darbo organizacijos ekspertai rekomenduoja, kad optimali kasmetinių atostogų trukmė, per kurią žmogus pilnai atstato darbingumą, turėtų būti 3 kalendorinės savaitės. Mat pailsėjęs darbuotojas dirba rezultatyviau ir kokybiškiau. O nepailsėjęs darbuotojas prasčiau atlieka savo pareigas, jo sveikatą alina nuolatinis stresas. Darbo inspekcija pabrėžia, kad darbuotojas, dirbdamas be atostogų, didina ir nelaimingų atsitikimų riziką darbe. Inspektoriams teko tirti atvejį, kai darbo metu susižeidęs darbuotojas, kaip vėliau paaiškėjo, dirbo kelis metus be atostogų.

Ar darbdavys gali išsiųsti darbuotoją kasmetinių atostogų arba jas kompensuoti?

Kyla pagrįstas klausimas – ar darbdavys, būdamas atsakingas už sveikų ir saugių darbo sąlygų sudarymą, gali išsiųsti darbuotoją kasmetinių atostogų?

Darbo kodekse nurodyta, kad kasmetinės atostogos turi būti suteikiamos bent 1 kartą per darbo metus. Tai reiškia, kad darbuotojas turi teisę reikalauti, kad darbdavys jį bent kartą per metus išleistų atostogauti, o darbdavys turi teisę reikalauti, kad darbuotojas bent kartą per metus atostogautų.

Taigi, jei darbuotojui pastaruosius metus neatostogavus ir darbdaviui ne kartą pasiūlius ir priminus, kad darbuotojas susirūpintų savo atostogomis, darbuotojas vis tiek atsisako atostogauti, darbdavys turi teisę priimti įsakymą dėl atostogų suteikimo ir nurodyti darbuotojui eiti kasmetinių atostogų.

Europos Sąjungos teisė ir LR Darbo kodeksas įsakmiai nurodo, kad kasmetines atostogas pakeisti pinigine kompensacija draudžiama, išskyrus atvejus, kai nutraukiant darbo sutartį sumokama piniginė kompensacija už nepanaudotas atostogas, tačiau ne daugiau kaip už 3 metus. Tuo tarpu Latvijos įstatymuose nėra jokio panašaus apribojimo. Toks vieno Latvijos darbdavio neapdairumas jam kainavo tikrai nemažai, kai Latvijos teismai priteisė išmokėti darbuotojui kompensaciją už nepanaudotas atostogas, o tų nepanaudotų atostogų susikaupė net už 20 metų.

Ar gali darbdavys neleisti atostogauti vasarą bei atšaukti iš atostogų?

Įsivaizduokime, kad beveik visi darbuotojai įmonėje susiplanuoja savo kasmetines atostogas liepos mėnesį. Darbdavys dėl savo verslo ypatumų gali susidurti su didžiulėmis problemomis, kaip atsitiko pernai „Ryanair“ aviakompanijai, kai teko atšaukti šimtus skrydžių dėl vienu metu susiruošusių atostogauti pilotų.

Kaip nurodo LR Darbo kodeksas, kasmetinės atostogos turi būti suteikiamos bet kuriuo darbo metų laiku pagal patvirtintą kasmetinių atostogų suteikimo eilę darbovietėje (atostogų grafiką). Toks grafikas sudaromas metams, kur nurodomos darbuotojų atostogos nuo birželio 1 dienos iki kitų metų gegužės 31 dienos laikotarpiui. Atostogų suteikimo eilė gali būti sudaroma ir ne visiems metams, jei darbdavys ir darbuotojai kartu nusprendžia elgtis kitaip. Pavyzdžiui, eilė gali būti sudaroma tik vasarai ar pusei metų, ar kitu laikotarpiu, o kai nėra daug atostogauti norinčių žmonių, darbuotojai ir toliau gali kreiptis su atostogų prašymais, kurie bus svarstomi ir patenkinti arba ne.

Sudarant kasmetinių atostogų suteikimo eilę, prioritetas teikiamas atsižvelgiant į nėščių darbuotojų ir darbuotojų, auginančių bent vieną vaiką iki 3 metų, pageidavimus, į darbuotojų, auginančių bent vieną vaiką iki 14 metų ar neįgalų vaiką iki 18 metų, pageidavimus, į darbuotojų, auginančių 2 ir daugiau vaikų, pageidavimus, darbuotojų, paskutiniaisiais kalendoriniais metais atostogavusių mažiau nei 10 darbo dienų, ir darbuotojų, turinčių nepanaudotų kasmetinių atostogų už praėjusiuosius darbo metus, pageidavimus. Taigi, darbuotojams, nepatenkantiems į aukščiau minėtas socialiai labiau saugomų darbuotojų kategorijas, darbdavys, atsižvelgdamas į įmonės verslo interesus, gali ir neleisti atostogauti vasarą. Taip pat kolektyvinėje, darbo sutartyje gali būti susitarta arba nustatyta taisyklėse, kurios suderintos su darbuotojų atstovais, kad dėl įmonės veiklos specifikos tam tikru metu turi atostogauti visi įmonės darbuotojai (pavyzdžiui, dėl sezoniškumo).

Darbo kodeksas numato, kad atšaukti darbuotoją iš kasmetinių atostogų leidžiama tik su darbuotojo sutikimu. Taigi, galimybės atšaukti darbuotoją iš atostogų, remiantis vienašališku darbdavio sprendimu, nėra. Jei darbuotojas sutinka dar nepasibaigus atostogoms sugrįžti į darbą, kasmetinės atostogos darbuotojo pasirinkimu gali būti pratęsiamos arba suteikiamos kitu laiku.

Kaip darbdaviui tvarkytis su kasmetinėmis atostogomis?

Pirmiausiai, darbdaviams reikėtų pasitvirtinti labai aiškią atostogų eilės nustatymo ir jų suteikimo tvarką, kuri gali būti atskiras dokumentas arba įmonės darbo tvarkos taisyklių dalis. Tokią tvarką būtina suderinti su darbuotojų atstovais ir su ja darbuotojus supažindinti pasirašytinai. Tarp kitų nuostatų rekomenduojama į dokumentą įtraukti tiesioginių vadovų pareigą stebėti, kaip darbuotojai naudojasi savo konstitucine teise į kasmetines atostogas. Jeigu tiesioginis vadovas laiku primins ir paragins darbuotoją imti atostogas, tai sumažins darbuotojo šansus laimėti bylą prieš darbdavį dėl sveikatos sužalojimų, patirtų dėl nuolatinio streso, sukelto ilgamečio neatostogavimo.

Darbo kodeksas nustato, kad atostoginiai turi būti išmokami ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną prieš kasmetinių atostogų pradžią. Atostoginiai už atostogų dalį, viršijančią 20 darbo dienų (jeigu dirbama 5 darbo dienas per savaitę), darbuotojui gali būti mokami atostogų metu darbo užmokesčio mokėjimo tvarka ir terminais. Darbuotojui pateikus prašymą, atostoginiai gali būti mokami ir įprasta darbo užmokesčio mokėjimo tvarka.

Jeigu darbdavys uždelsė atsiskaityti už kasmetines atostogas, laikotarpis, už kurį buvo uždelsta atsiskaityti, pridedamas prie kitų kasmetinių atostogų tik tuo atveju, jeigu darbuotojas pateiks prašymą dėl tokio laikotarpio pridėjimo prie kitų kasmetinių atostogų per pirmas 3 darbo dienas po kasmetinių atostogų.

Dar vienas svarbus dalykas – nedarbingumo suteikimas prieš pat atostogas. Ką daryti, jei darbuotojas suserga ir gauna nedarbingumo lapelį ar susiklosto kitos aplinkybės, kad jam ir taip turi būti suteikiamos nemokamos atostogos, ir šios dienos persidengia su kasmetinėmis atostogomis? Tokiu atveju, darbuotojo kasmetinių atostogų pradžia pasislenka tiek, kiek jis serga, bet ne ilgiau kaip eilėje nurodyta atostogų pabaiga. Tai svarbu, kad nesugriūtų atostogų suteikimo eilė įmonėje ir nenukentėtų nei darbdavio, nei kitų darbuotojų interesai. Taigi, tokiu atveju anksčiau numatytų kasmetinių atostogų pradžia gali pasislinkti, bet pabaiga – ne.

Šeiminiai įsipareigojimai ir kasmetinės atostogos

Dar viena labai svarbi pareiga darbdaviui, įtvirtinta Darbo kodekse – darbuotojo šeiminių įsipareigojimų gerbimas. Darbuotojų prašymai, susiję su šeiminių įsipareigojimų vykdymu, pavyzdžiui, suteikti papildomas kelių dienų atostogas, prijungiant jas prie kasmetinių atostogų tam, kad su šeima nuvyktų į kitą miestą, kur jo atžala žais krepšinio varžybas, turi būti apsvarstyti ir į juos motyvuotai atsakyta raštu. Jei darbdavio motyvai darbuotojo netenkina, atsakymas gali būti skundžiamas darbo ginčų komisijai.

Tam, kad ginčų tikimybė būtų sumažinta, verta įmonėje turėti nustatytą tvarką, prieš kiek laiko su prašymu turi kreiptis darbuotojas, kas tame prašyme turi būti nurodyta, per kiek laiko toks prašymas turi būti apsvarstytas, pavyzdinės priežastys, kada toks prašymas gali būti netenkinamas ir kt. Patogiausia tokią tvarką įtraukti į įmonės darbo tvarkos taisykles, kurios derinamos su darbuotojų atstovais, o darbuotojai su jomis supažindinami pasirašytinai.

Dr. Dalia Foigt Norvaišienė, COBALT darbo teisės praktikos grupės vadovė, Advokatų tarybos narė