Rengiant b\u016bsim\u0105j\u012f vie\u0161\u0173j\u0173 pirkim\u0173 \u012fstatym\u0105, svarstoma apie tai, kad tikslinga atsisakyti vidaus sandori\u0173, kaip vie\u0161\u0173j\u0173 pirkim\u0173 i\u0161imties. Susidaro \u012fsp\u016bdis, jog visuomen\u0117je formuojama nuomon\u0117, kad vidaus sandoriai yra tik nacionalin\u0117s praktikos padiktuotas institutas ir i\u0161imtis, kuria yra piktnaud\u017eiaujama. Be abejo, akivaizdu, jog dalis diskusij\u0173 tikrai nulemta egzistuojan\u010di\u0173 problem\u0173.<\/p>\n
Vidaus sandoriai kyla i\u0161 ES teis\u0117s<\/strong><\/p>\n Vidaus (angl.\u00a0in-house) sandoriai ir j\u0173 praktika susiformavo ES valstyb\u0117se (pavyzd\u017eiui, Did\u017eioji Britanija) ir patvirtina Europos Teisingumo Teismo dar galiojant ankstesn\u0117ms vie\u0161\u0173j\u0173 pirkim\u0173 direktyvoms, kurios nenumat\u0117 konkre\u010di\u0173 \u0161ios i\u0161imties s\u0105lyg\u0173. B\u016btent teism\u0173 praktika, vis\u0173 pirma, Europos S\u0105jungos Teisingumo Teismas, suformavo vidaus sandori\u0173 taikymo s\u0105lygas ir teisines prielaidas j\u0173 taikymui. Apskritai Teisingumo Teismo po\u017ei\u016bris yra toks, jog vidaus sandoris n\u0117ra vie\u0161ojo pirkimo sutartis, kadangi perkan\u010dioji organizacija \u201eperka i\u0161 sav\u0119s pa\u010dios\u201c. Kitaip tariant, jei pati perkan\u010dioji organizacija tiesiogiai pati ar per savo kontroliuojam\u0105 subjekt\u0105 turi galimyb\u0119 patenkinti poreikius, ji neprivalo pirkti i\u0161 i\u0161or\u0117s.<\/p>\n Teisingumo Teismo praktika yra perkelta tiesiogiai \u012f naujas ES vie\u0161\u0173j\u0173 pirkim\u0173 direktyvas ir yra suformuluotos toki\u0173 sandori\u0173 taikymo s\u0105lygos. \u0160iomis s\u0105lygomis turi b\u016bti u\u017etikrinama tai, kad sutartimis tarp vie\u0161\u0173j\u0173 subjekt\u0173 neb\u016bt\u0173 i\u0161kreipiama konkurencija ir piktnaud\u017eiaujama.<\/p>\n Klausimas, kuris nutylimas<\/strong><\/p>\n I\u0161 principo esminis klausimas, kuris tur\u0117t\u0173 b\u016bti sprend\u017eiamas, ar vie\u0161asis sektorius tur\u0117t\u0173 u\u017esiimti su priva\u010diu verslu konkuruojan\u010dia veikla, ar tur\u0117t\u0173 savo kontrol\u0117je i\u0161laikyti i\u0161imtinai komercines strukt\u016bras (padalinius, \u012fmones), kurios tam tikrais atvejais gali b\u016bti nekonkurencingos. Pavyzd\u017eiui, diskusijose d\u0117l vidaus sandori\u0173, tam tikr\u0173 savivaldybi\u0173 atstovai kaip vien\u0105 i\u0161 motyv\u0173 d\u0117l vidaus sandori\u0173 b\u016btinumo i\u0161kelia tai, kad atitinkamos j\u0173 kontroliuojamos \u012fmon\u0117s yra nepaj\u0117gios ar d\u0117l suvar\u017eym\u0173 negali efektyviai konkuruoti su priva\u010diu sektoriumi. Ta\u010diau vidaus sandori\u0173 instituto naikinimas \u0161ios problemos nesprend\u017eia. Vie\u0161asis sektorius gali rasti ir kit\u0173 b\u016bd\u0173 kaip kry\u017eminiu b\u016bdu subsidijuoti savo pavald\u017eias \u012fmones ir tokiu b\u016bdu sukurti konkurencin\u012f prana\u0161um\u0105 rinkos dalyvi\u0173 at\u017evilgiu.<\/p>\n Tuo tarpu efektyviai veikian\u010dios ir rinkoje konkurencijos neturin\u010dios vie\u0161ojo sektoriaus strukt\u016bros, kurias ES direktyvos leist\u0173 samdyti be vie\u0161\u0173j\u0173 pirkim\u0173, numatomu reguliavimu bus ver\u010diamos dalyvauti \u201efiktyviuose\u201c konkursuose, kur da\u017enu atveju bus tik vienas dalyvis. Taip pat tokie sandoriai gali b\u016bti svarb\u016bs \u012fgyvendinant didelius infrastrukt\u016bros projektus, kuriuose tam tikri pirkimai b\u016bt\u0173 vykdomi tarp vie\u0161ojo sektoriaus subjekt\u0173.<\/p>\n Si\u016blym\u0173 naikinti vidaus sandorius motyvai<\/strong><\/p>\n Tai, kas girdima i\u0161 vie\u0161osios diskusijos, suponuoja, kad i\u0161 vienos pus\u0117s, perkan\u010diosios organizacijos da\u017enai taiko vidaus sandori\u0173 institut\u0105, nors t\u0105 tur\u0117t\u0173 daryti tik pagr\u012fstais atvejais, o gausi teism\u0173 praktika d\u0117l savivaldybi\u0173 neteis\u0117tai sudaryt\u0173 vidaus sandori\u0173, kelia nat\u016bral\u0173 klausim\u0105, d\u0117l poreikio u\u017etikrinti efektyvi\u0105 tokios i\u0161imties taikymo kontrol\u0119. \u0160iuo po\u017ei\u016briu valstyb\u0117s institucijos gali netur\u0117ti bendro konceptualaus sutarimo, tod\u0117l tai gali b\u016bti viena i\u0161 papildom\u0173 paskat\u0173 \u0161alia egzistuojan\u010di\u0173 kit\u0173 problem\u0173 naikinti \u0161\u012f institut\u0105. Ta\u010diau i\u0161 esm\u0117s pana\u0161ios problemos kyla ir d\u0117l neskelbiam\u0173 deryb\u0173 ar kit\u0173 i\u0161im\u010di\u0173, kurios \u0161iuo metu \u012ftvirtintos Vie\u0161\u0173j\u0173 pirkim\u0173 \u012fstatyme (VP\u012e) ir ES direktyvose, susijusi\u0173 tiek\u0117j\u0173 dalyvavimo pirkimuose ir pan.<\/p>\n Be abejo, skaidri\u0173 vie\u0161\u0173j\u0173 pirkim\u0173 forma yra teigiamas rei\u0161kinys ir jis gal\u0117t\u0173 leisti taupyti l\u0117\u0161as. Bent lig\u0161iolin\u0117je VP\u012e projekto redakcijoje numatyta, kad pagal i\u0161 ES direktyvos perkelt\u0105 i\u0161imt\u012f vidaus sandorius bus galima sudaryti tik su perkan\u010diosiomis organizacijomis. Kitaip tariant, vienokiu ar kitokiu b\u016bdu, vis tiek med\u017eiagos, technika ir kt. priemon\u0117s, reikalingi vidaus sandorio \u012fvykdymui, b\u016bt\u0173 perkamos vie\u0161\u0173j\u0173 pirkim\u0173 b\u016bdu. Tai rei\u0161kia, kad viena i\u0161 esmini\u0173 problem\u0173 d\u0117l l\u0117\u0161\u0173 naudojimo skaidrumo ir efektyvumo, gal\u0117t\u0173 b\u016bti i\u0161spr\u0119sta tinkamai u\u017etikrinant \u0161iuo metu VP\u012e projekte numatyt\u0173 s\u0105lyg\u0173 laikym\u0105si.<\/p>\n Galima alternatyva<\/strong><\/p>\n Naujosios i\u0161imties s\u0105lygos, \u012ftvirtintos ES direktyvose ir dabartiniame VP\u012e projekte, gerokai suvar\u017eo galimybes neskaidriai ar neefektyviai naudoti l\u0117\u0161as, nes vidaus sandoriai gal\u0117s b\u016bti sudaromi tik su perkan\u010diosiomis organizacijomis. Tai rei\u0161kia, kad \u012fsigijimai tur\u0117t\u0173 b\u016bti vykdomi vie\u0161\u0173j\u0173 pirkim\u0173 pagrindu.<\/p>\n Be to, kaip vienas i\u0161 direktyvoje \u012fvardint\u0173 tiksl\u0173 yra s\u0105\u017einingos konkurencijos u\u017etikrinimas. \u0160iuo po\u017ei\u016briu Lietuvos teism\u0173 praktika vie\u0161ojo administravimo subjekt\u0173 at\u017evilgiu yra pakankamai grie\u017eta ir yra ai\u0161k\u016bs ribojimo sudaryti vidaus sandorius kriterijai. \u0160iame kontekste, gali b\u016bti numatyta tiek i\u0161ankstin\u0117 Konkurencijos tarybos leidim\u0173\/sutikim\u0173 sistema, kas \u012ftvirtinta v\u0117liausiame VP\u012e projekte, tiek gali b\u016bti numatyta v\u0117lesn\u0117s patikros kontrol\u0117, koki\u0105 vie\u0161\u0173j\u0173 pirkim\u0173 atveju \u012fprastai atlieka Vie\u0161\u0173j\u0173 pirkim\u0173 tarnyba.<\/p>\n Galiausiai, pats vidaus sandorio teis\u0117tumas dar nerei\u0161kia, kad l\u0117\u0161os naudojamos racionaliai. Ta\u010diau tai labiau aktualu ne vie\u0161\u0173j\u0173 pirkim\u0173 teis\u0117s po\u017ei\u016briu, o vidaus kontrol\u0117s, kuri\u0105 tur\u0117t\u0173 vykdyti steig\u0117jas ar jo kontrol\u0119 atliekan\u010dios institucijos, po\u017ei\u016briu. Manytina, kad organizacijos, kurios identi\u0161kas paslaugas ar darbus perka tiek vidaus sandori\u0173, tiek konkurencingu b\u016bdu, tur\u0117t\u0173 ai\u0161kiai pagr\u012fsti toki\u0173 sandori\u0173 sudarymo ir parinkimo kriterijus, ta\u010diau tai neb\u016btinai tur\u0117t\u0173 b\u016bti vie\u0161\u0173j\u0173 pirkim\u0173 teisinio reguliavimo dalykas.<\/p>\n