Lietuvos privataus ir rizikos kapitalo ekosistema per pastaruosius du de\u0161imtme\u010dius pastebimai i\u0161augo, o tai paskatino daugyb\u0117 strategini\u0173 politikos kryp\u010di\u0173 ir reguliavimo iniciatyv\u0173. \u0160iandien \u2013 ekosistemos augimas yra reguliavimo naujovi\u0173 ir bendradarbiavimo pastang\u0173 \u012frodymas. Vykdydama daugyb\u0119 laiku ir kruop\u0161\u010diai parengt\u0173 \u012fstatym\u0173 leidybos ir reguliavimo iniciatyv\u0173, Lietuva \u012fsitvirtino kaip investicin\u0117s veiklos centras, pritraukiantis tiek vietos, tiek tarptautinius \u017eaid\u0117jus. Ekosistemai toliau br\u0119stant, d\u0117l per pastaruosius du de\u0161imtme\u010dius pad\u0117to tvirto pagrindo, privataus ir rizikos kapitalo ateitis \u0161iandien Lietuvoje atrodo tvirtai, ta\u010diau u\u017emigti negalima.<\/p>\n
Teisinio reguliavimo kelias arba \u201e<\/strong>Romos per vien<\/strong>\u0105 <\/strong>dien<\/strong>\u0105 <\/strong>nepastat<\/strong>\u0117\u201c<\/strong><\/p>\n 2003-2010 m. <\/strong><\/p>\n Lietuvos privataus ir rizikos kapitalo ekosistemos reguliavimo raidos kelion\u0117 prasid\u0117jo 2001 m., kai buvo \u012fsteigtas pirmasis \u0161alyje investicinis fondas, pad\u0117j\u0119s pagrindus reguliuojamai investicinei veiklai. Kiek v\u0117liau sek\u0117 ir 2003 m. buvo priimtas Kolektyvinio investavimo subjekt\u0173 (KIS) \u012fstatymas, kuriuo Lietuvos investavimo sistema suderinta su Europos S\u0105jungos standartais, \u012ftraukiant KIPVPS (Kolektyvinio investavimo \u012f perleid\u017eiamus vertybinius popierius subjekt\u0173) direktyv\u0105. 2008 m. KIS \u012fstatymo pataisos suteik\u0117 galimyb\u0119 kurti specialius fondus, praple\u010dian\u010dius investavimo galimybes \u012fvairiuose sektoriuose.<\/p>\n Teis\u0117s paslaug\u0173 kontoros \u201eCobalt\u201c partner\u0117 Akvil\u0117 Bosait\u0117 pasakoja, kad alternatyvi\u0173j\u0173 investicini\u0173 fond\u0173 ir ypa\u010d privataus bei rizikos kapitalo ekosistemos pamatus paklojo \u201eInvega\u201c, kurioje dirbantys entuziastai sudar\u0117 s\u0105lygas pirmiesiems fond\u0173 valdytojams pasinaudoti JEREMIE l\u0117\u0161omis \u012fsteigiant pirmuosius privataus bei rizikos kapitalo fondus Lietuvoje. A. Bosait\u0117 pamini ir pirmuosius\u00a0 teis\u0117k\u016bros prover\u017eius:<\/p>\n \u201eTeis\u0117k\u016broje mil\u017eini\u0161k\u0105 post\u016bm\u012f fond\u0173 formavimuisi dav\u0117 tuometin\u0117 Vertybini\u0173 popieri\u0173 komisija, kuri inicijavo ir \u012fgyvendino Informuotiesiems investuotojams skirt\u0173 kolektyvinio investavimo subjekt\u0173 \u012fstatymo pri\u0117mim\u0105. \u0160is \u012fstatymas su reikiamomis mokestin\u0117mis reformomis, kurias palaik\u0117 tuometinio ministro Viliaus \u0160apokos vadovaujama Finans\u0173 ministerija, suteik\u0117 prover\u017e\u012f visai kolektyvinio investavimo subjekt\u0173 ekosistemai. Taip pat i\u0161skir\u010diau ir Lietuvos bank\u0105 \u2013 jis dr\u0105siai \u0117m\u0117si iniciatyvos si\u016blant rinkos pra\u0161omus reguliacinius pakeitimus ir toliau yra pagrindin\u0117 institucija, kuri nuolat palaiko dialog\u0105 su rinkos dalyviais ir stengiasi Lietuvos investicini\u0173 fond\u0173 teisin\u0119 baz\u0119 priartinti prie geriausi\u0173 Europos standart\u0173.\u201c<\/p>\n 2010 \u2013 2013 m.<\/strong><\/p>\n Ypa\u010d reik\u0161mingas savo pa\u017eanga tapo laikotarpis nuo 2010 iki 2012 m. \u2013 k\u016br\u0117si inovatyv\u016bs privat\u016bs ir rizikos fondai, kuriuos \u017eenkliai r\u0117m\u0117 Europos Investicinio Fondo (EIF) globojama JEREMIE (\u201eBendri Europos i\u0161tekliai mikro\u012fmon\u0117ms, ma\u017eosioms ir vidutin\u0117ms \u012fmon\u0117ms finansuoti\u201c) iniciatyva, o nuoseklus Lietuvos privataus ir rizikos kapitalo asociacijos ir vis\u0173 suinteresuot\u0173j\u0173 \u0161ali\u0173 (\u201eInvega\u201c, Lietuvos Bankas) darbas ir atsidavimas teisin\u0117ms ir mokes\u010di\u0173 iniciatyvoms l\u0117m\u0117 palankaus investicinio klimato \u012fsitvirtinim\u0105.<\/p>\n Perkopus \u012f antr\u0105j\u0105 reguliacin\u0119 dekad\u0105, svarbu pasteb\u0117ti, kad \u012fvairiu teisini\u0173 bei politini\u0173 iniciatyv\u0173 i\u0161 ties daug\u0117jo, o tai be abejo l\u0117m\u0117 ir auganti ekosistema, vis besikurian\u010dios organizacijos bei atsirandantys investuotojai.<\/p>\n 2013 \u2013 2018 m.<\/strong><\/p>\n I\u0161ties nuo 2013 m. pastebimas daugia\u0161uolis progresas – 2013 m. priimtas Informuotiesiems investuotojams skirt\u0173 kolektyvinio investavimo subjekt\u0173 \u012fstatymas (KIS\u012e\u012e), kuris tapo esminiu momentu atv\u0117rusiu duris vietos kolektyvinio investavimo subjekt\u0173, specialiai pritaikyt\u0173 informuot\u0173 investuotoj\u0173 poreikiams, k\u016brimui. \u012e \u0161i\u0105 kategorij\u0105 pateko ir profesional\u016bs investuotojai, ir asmenys, norintys investuoti ma\u017eiausiai 125 000 Eur. I\u0161 kart po to sek\u0117 ir tvirtos reguliavimo sistemos regione veikiantiems fond\u0173 valdytojams u\u017etikrinimas. Kiek v\u0117liau \u2013 2018 m. buvo padarytas dar vienas reik\u0161mingas \u0161uolis \u012f priek\u012f \u012fgyvendinus i\u0161sami\u0105 mokes\u010di\u0173 reform\u0105, kuri suteik\u0117 esmini\u0173 lengvat\u0173 kolektyvinio investavimo priemon\u0117ms.<\/p>\n Ekosistemos virsm\u0105 apibendrina profesini\u0173 paslaug\u0173 lyderiaujan\u010dia bendrov\u0117s pasaulyje \u201eErnst & Young\u201c partneris Leonas Lingis \u201eLietuvos privataus ir rizikos kapitalo\u00a0 asociacijos steig\u0117j\u0173 tuometin\u0117 iniciatyva suburta vertybini\u0173 popieri\u0173 komisijos, Finans\u0173 ministerijos ir Teisingumo ministerijos darbo grup\u0117 pad\u0117jo pamatus, sudariusius prielaidas Lietuvos kapitalo rinkos augimui. \u201eErnst & Young\u201c\u00a0 buvo aktyvi \u0161ios darbo grup\u0117s nar\u0117 ir prisid\u0117jo prie kapitalo rinkos dalyvi\u0173 apmokestinimo sistemos suformavimo. D\u017eiaugiam\u0117s, kad \u0161iandien turime stiprius kapitalo rinkos dalyvius, kurie sudaro galimybes Lietuvos verslui inovuoti<\/em> dr\u0105siau ir augti spar\u010diau.\u201c, \u2013 komentuoja L. Lingis.<\/p>\n Darbai padaryti bet u\u017e<\/strong>migti negalima<\/strong><\/p>\n Per pastaruosius kelerius metus Lietuvos rizikos kapitalo ir privataus kapitalo ekosistema augo ir transformavosi \u2013 \u012fsp\u016bdingas finansini\u0173 galimybi\u0173 antpl\u016bdis ir pastebimai i\u0161augusios sektoriaus augimo galimyb\u0117s. 2018\u20132022 metais Baltijos privataus ir rizikos kapitalo fondai padar\u0117 didel\u0119 pa\u017eang\u0105, \u012f Lietuvoje veikian\u010dias \u012fmones investav\u0119 305 mln. eur\u0173.\u00a0 \u0160ios investicijos buvo sutelktos ir did\u017eiausia bei reik\u0161mingiausia j\u0173 dalis \u2013 25 proc. vis\u0173 investicij\u0173 buvo nukreipti \u012f energetikos, technologij\u0173 ir vartojimo preki\u0173 bei paslaug\u0173 sektorius, i\u0161ry\u0161kinant \u0161ias sritis kaip pagrindinius inovacij\u0173 ir ekonomikos vystymosi variklius. O jau 2022 met\u0173 pabaigoje Baltijos privataus ir rizikos kapitalo fondai buvo investav\u0119 \u012f 223 Lietuvos \u012fmones, taip pademonstruodami itin svarb\u0173 sektoriaus vaidmen\u012f skatinant verslo augim\u0105 ir inovacijas.<\/p>\n Ilgamet\u0117s Lietuvos privataus ir rizikos kapitalo asociacijos nar\u0117s, bendrov\u0117s \u201eBaltCap\u201c, vykdan\u010diojo partnerio Simono Gustainio teigimu \u0161iandien skai\u010diai i\u0161 ties\u0173 \u012fsp\u016bdingi \u2013 ekosistema suk\u016br\u0117 daugiau kaip 17 000 darbo viet\u0173 11-oje skirting\u0173 sektori\u0173, investuota net \u012f 106 smulkius ir vidutinius verslo subjektus.<\/p>\n \u201eTurime prisiminti nuo ko viskas prasid\u0117jo ir kas buvo viso ko prad\u017eia kuomet dar 2009 metais JEREMIE programa pad\u0117jo pamatus atne\u0161dama 70 mln. Eur\u0173 investicij\u0105 \u012f Baltijos \u0161ali\u0173 privataus ir rizikos kapitalo fondus. V\u0117liau sek\u0117 Baltijos investicinio fondo (BIF) I ir BIF II k\u016brimas, na o kapitalo ekosistemos vystytojas Baltijos regione \u2013 Europos investicinis fondas (EIF) jau net 20 met\u0173 prisideda prie rinkos vystymo Baltijos regione. Paskutiniais metais taip pat matome stipr\u0117jan\u010di\u0105 NP\u012e lyderyst\u0119 toliau vystant reikalingus rizikos kapitalo finansavimo segmentus, tod\u0117l m\u016bs\u0173 tikslas \u0161iandien – t\u0119sti nacionalini\u0173 pl\u0117tros \u012fstaig\u0173 bendradarbiavim\u0105 su EIF institucijomis siekiant kurti konkurencing\u0105 bei augan\u010dia industrij\u0105\u201c, \u2013 komentavo S. Gustainis.<\/p>\n Nuoseklaus darbo rezultatai pastebimi tiek ir aktyvi\u0173 fond\u0173 skai\u010diaus, tiek pritraukto kapitalo padid\u0117jime. 2010\u20132018 metais ekosistemoje veik\u0117 32 aktyv\u016bs fondai, kurie kartu sugeb\u0117jo surinkti nemenk\u0105 \u2013 567 mln. eur. sum\u0105. \u0160is laikotarpis pad\u0117jo pagrindus sektoriui ir suk\u016br\u0117 tvirt\u0105 fond\u0173, aktyviai investuojan\u010di\u0173 \u012f \u012fvairias \u012fmones, pagrind\u0105.<\/p>\n Ta\u010diau iki 2022 m. \u012fvyko nepaprasta transformacija, kai ekosistemoje ne tik padvigub\u0117jo aktyvi\u0173 fond\u0173 skai\u010dius iki 72, bet ir pritrauktas kapitalas i\u0161augo daugiau nei tris kartus ir pasiek\u0117 \u012fsp\u016bding\u0105 1923 mln. \u0160is eksponentinis augimas i\u0161ry\u0161kina augant\u012f investuotoj\u0173 pasitik\u0117jim\u0105 Lietuvos rizikos bei privataus kapitalo sektoriumi, taip pat did\u0117jant\u012f regiono patrauklum\u0105 rizikos kapitalo ir privataus kapitalo investicijoms.<\/p>\n \u201eRemiantis turimais duomenimis, matome, kad \u0161iandien Lietuvos technologij\u0173 ekosistema pasiek\u0117 l\u016b\u017eio ta\u0161k\u0105 ir nei\u0161vengiamai seks pirmaujan\u010di\u0105 Estij\u0105. Spart\u0117jantis tinklo ir \u017eini\u0173 plitimas, did\u0117jantis talent\u0173 skai\u010dius, augantis aktyvi\u0173 angel\u0173 \u2013 investuotoj\u0173 skai\u010dius bei efektyvi vie\u0161osios politikos kryptis \u0161iuo metu yra pagrindinis augimo katalizatorius Lietuvos startuoli\u0173 kapitalui ir ekosistemos brandai\u201c \u2013 situacij\u0105 komentuoja Lietuvos rizikos bei privataus kapitalo asociacijos valdybos pirmininkas bei fondo \u201ePractica Capital\u201c partneris Gintas Daniusevi\u010dius.<\/p>\n Tai, kad stiebtis dar tikrai yra kur, pastebi ir \u201eCobalt\u201c parner\u0117 A. Bosait\u0117 bei pamini svarbiausias \u012f\u017evalgas.<\/p>\n \u201eSkatin\u010diau politiniame lygyje \u012ftvirtinti siek\u012f Lietuvai tapti investicini\u0173 fond\u0173 steigimo ir valdymo centru CEE mastu, tam apjungiant \u012fvairi\u0173 institucij\u0173 darb\u0105 ir pastangas (Lietuvos banko, LR finans\u0173 ministerijos, Valstybin\u0117s mokes\u010di\u0173 inspekcijos, Investuok Lietuvoje ir pan.) bei skleid\u017eiant analogi\u0161k\u0105\u00a0 \u017eini\u0105 pasaulyje. Tam labai pasitarnaut\u0173 valdymo \u012fmoni\u0173 veiklos leidim\u0173 i\u0161davimo proceso sutrumpinimas ir supaprastinimas, informuot\u0173j\u0173 investuotoj\u0173 statuso prapl\u0117timas, standartini\u0173 licencijavimo dokument\u0173 paketo parengimas ir pana\u0161ios iniciatyvos. Taip pat b\u016bt\u0173 puiku, jeigu teis\u0117je b\u016bt\u0173 \u012ftvirtinta galimyb\u0117 steigti investicinius fondus j\u0173 steigimo dokument\u0173 nederinant su prie\u017ei\u016bros institucija, o j\u0105 atitinkamai informuojant (kaip kad esti kitose jurisdikcijose)\u201c, \u2013 svarbius aspektus ir galimus veiksmus komentavo A. Bosait\u0117.<\/p>\n Lietuvos rizikos ir privataus kapitalo asociacijos bei jos nari\u0173 \u201eCobalt\u201c, \u201eErnst & Young\u201c ir Investicij\u0173 bendrov\u0117s \u201eI Asset Management\u201c iniciatyva, siekiant informuoti visuomen\u0119, parengtas ir i\u0161platintas informacinis rizikos ir privataus kapitalo ekosistemos raidos bei augimo leidinys.<\/p>\n