Nedaug vadov\u0173 susid\u016br\u0117 ir \u017eino, kaip veikti did\u017eiul\u0117s ir staigios infliacijos s\u0105lygomis. Kokie sprendimai teisingi dabartiniame politiniame-ekonominiame kontekste? \u2013 Toks klausimas da\u017eniau kyla naujos kartos verslininkams, kuriems teks ie\u0161koti keli\u0173, kaip i\u0161laikyti augim\u0105 ar bent jau i\u0161vengti nuostoli\u0173 ir i\u0161mokti priimti sunkius sprendimus, \u012fskaitant atleidimus.<\/p>\n
\u017dada ilg\u0105 ir gili\u0105 duob\u0119<\/strong><\/p>\n Pagrindinis klausimas \u0161iandien: ar infliacijos \u0161uolis t\u0117ra trumpalaik\u0117, pandemijos ir karo lemta problema, ar fundamentalus ilgalaikis poslinkis?<\/p>\n Nauj\u0105 pasaulin\u0119 vadov\u0173 apklaus\u0105 \u0161iemet atlikusi tarptautin\u0117 vadybos konsultavimo kompanija \u201eMcKinsey & Company\u201c skelbia, kad reik\u0117t\u0173 ruo\u0161tis ilgesniam laikotarpiui.<\/p>\n Es\u0105, jau pirmaisiais \u0161i\u0173 met\u0173 m\u0117nesiais tapo ai\u0161ku, kad \u0161iemet ir kitais metais, o gal ir ilgiau, infliacijos lygis gerokai vir\u0161ys centrini\u0173 bank\u0173 ir Europos Komisijos pageidaujamus 2 proc.<\/p>\n I\u0161 viso apie 60 proc. i\u0161sivys\u010diusi\u0173 pasaulio ekonomik\u0173, \u012fskaitant JAV ir ES, jau met\u0173 prad\u017eioje susid\u016br\u0117 su didesne nei 5 proc. metine infliacija. Palyginimui, gegu\u017e\u0119 metin\u0117 infliacija Lietuvoje siek\u0117 18,5 procent\u0173.<\/p>\n O Rusijos invazija \u012f Ukrain\u0105 ir d\u0117l to \u012fvyk\u0119 energetikos, \u017eem\u0117s \u016bkio bei mineral\u0173 rink\u0173 sutrikimai \u012ftvirtino nuomon\u0119, kad duob\u0117 bus gilesn\u0117 ir ilgesn\u0117, nei i\u0161 prad\u017ei\u0173 prognozuota.<\/p>\n Patikrintas metodas<\/strong><\/p>\n Vadovaudamiesi nusistov\u0117jusiu infliacijos valdymo planu, centriniai bankai visame pasaulyje \u0117m\u0117 didinti pal\u016bkan\u0173 normas, kad suma\u017eint\u0173 pinig\u0173 paklaus\u0105.<\/p>\n Jungtin\u0117s Karalyst\u0117s (JK) centrinis bankas bir\u017eelio 16 d. jau penkt\u0105 kart\u0105 i\u0161 eil\u0117s padidino bazin\u0119 pal\u016bkan\u0173 norm\u0105 0,25 proc. punkto (iki 1,25 proc.) ir \u012fsp\u0117jo, kad tai – ne pabaiga. Anglijos bankas \u0161i\u0173 met\u0173 infliacijos prognoz\u0119 taip pat padidino iki kiek daugiau nei 11 proc. ir prognozuoja ekonomikos smukim\u0105 \u0161\u012f ketvirt\u012f.<\/p>\n JAV centrinis bankas (FED) bazines pal\u016bkan\u0173 normas \u0161iemet padidino pirm\u0105 kart\u0105 nuo 1994-\u0173j\u0173. Jos kilstel\u0117tos 0,75 proc. punkto iki 1,5-1,75 proc. Ma\u017ea to, FED prognozuoja, kad bazin\u0117 pal\u016bkan\u0173 norma met\u0173 pabaigoje gali pasiekti net 3,4 proc., o JAV BVP \u0161iemet augs tik 1,7 procento. Dar kov\u0105 prognozuota, kad \u0161alies ekonomika augs 2,8 procento.<\/p>\n Europos centrinis bankas (ECB), \u012f poky\u010dius reaguojantis l\u0117\u010diausiai i\u0161 did\u017ei\u0173j\u0173 pasaulio centrini\u0173 bank\u0173, bir\u017eelio viduryje taip pat prane\u0161\u0117 apie pal\u016bkan\u0173 k\u0117lim\u0105.<\/p>\n Euro zona, apie de\u0161imtmet\u012f gyvenusi neigiam\u0173 pal\u016bkan\u0173 aplinkoje, liep\u0105 prad\u0117s palaipsniui didinti pal\u016bkanas 25 punktais. \u0160iuo metu ECB bazin\u0117 pal\u016bkan\u0173 norma vis dar siekia -0,5 proc.<\/p>\n Tiesa, Europos atveju ekspertams kyla abejoni\u0173, ar pal\u016bkan\u0173 k\u0117limas pad\u0117s, nes euro zonoje kain\u0173 augim\u0105 didele dalimi lemia energetini\u0173 i\u0161tekli\u0173 brangimas. O to ECB sukontroliuoti negali.<\/p>\n Net jeigu centriniams bankams pavyks pa\u017eaboti kain\u0173 augim\u0105, tai u\u017etruks. Prognozuojami dar bent vieneri auk\u0161tos infliacijos metai, kurie verslui bus sud\u0117tingi.<\/p>\n Laikas ruo\u0161tis \u017eiemai<\/strong><\/p>\n \u201eAuganti infliacija ir pal\u016bkan\u0173 normos, smunkantis vartojimas ir investuotoj\u0173 pasitik\u0117jimas, manau, pakirs dal\u012f versl\u0173. Prie\u0161ingai nei COVID-19 atveju valstyb\u0117, tik\u0117tina, paramos verslams neteiks. Tod\u0117l labiausiai rizikuoja ant pavojingos skolos ribos veikian\u010dios bendrov\u0117s. (Saugia skola laikoma ne daugiau kaip 30-40 proc. \u012fmon\u0117s turto vert\u0117s). Pastar\u0173j\u0173 met\u0173 pigi\u0173 pinig\u0173 perteklius skatino verslus skolintis ir investuoti. Tod\u0117l tik\u0117tina, kad nema\u017eos dalies vidutinio dyd\u017eio bendrovi\u0173 \u0161is skolos rodiklis yra didesnis\u201c, \u2013 komentuoja Dr. Irmantas Norkus, advokat\u0173 profesin\u0117s bendrijos COBALT Lietuvos biuro vadovaujantis partneris ir verslo teis\u0117s specialistas.<\/p>\n Pasak jo, recesijoms ar ekonomin\u0117ms kriz\u0117ms yra b\u016bdingas i\u0161aug\u0119s nemokumo proces\u0173 skai\u010dius ir turto perskirstymas \u2013 \u012fmon\u0117s susidurian\u010dios su sunkumais yra priverstos arba siekia i\u0161parduoti savo turt\u0105, kad suma\u017eint\u0173 skolas.<\/p>\n \u201eManau, 2023 m. matysime abu \u0161iuos recesijos aspektus. V\u0117stan\u010dios ekonomikos kontekste dalis Lietuvos \u012fmoni\u0173 ie\u0161kos strukt\u016brini\u0173 sprendim\u0173 \u2013 atsisakys nepagrindini\u0173 versl\u0173, junks ir optimizuos atskirus padalinius. Pinig\u0173 turintys finansiniai investuotojai vis dar ie\u0161ko investavimo galimybi\u0173. Tod\u0117l, tik\u0117tina, kad \u0161iais ir kitais metais matysime verslo ir turto \u012fsigijimo sandori\u0173\u201c, \u2013 prognozuoja verslo teis\u0117s \u017einovas.<\/p>\n Pa\u0161nekovas primena, kad recesijos metu diskusijos ir gin\u010dai tarp kreditori\u0173 ir skolinink\u0173 paprastai a\u0161tr\u0117ja. Taip pat, da\u017eno bankroto atveju keliamas vadov\u0173 atsakomyb\u0117s klausimas \u2013 kas kaltas, kad bendrov\u0117 nesugeb\u0117jo vykdyti savo \u012fsipareigojim\u0173.<\/p>\n \u201eNeatmestina, kad teismini\u0173 proces\u0173 matysime daugiau. Manau, kad b\u016btina \u012fvertinti gin\u010do ir asmenin\u0117s atsakomyb\u0117s aspektus. Bendrov\u0117s sandoriai, d\u0117l kuri\u0173 naudingumo gali b\u016bti abejojama, turi b\u016bti tinkamai pagr\u012fsti. Pats laikas ruo\u0161ti roges \u017eiemai\u201c, \u2013 sako Dr. I. Norkus.<\/p>\n Pabrangusi\u0105 energij\u0105 gamins patys<\/strong><\/p>\n Did\u017ei\u0173j\u0173 Lietuvos \u012fmoni\u0173 vadovai sako i\u0161\u0161\u016bkiams jau esantys pasiruo\u0161\u0119. \u0160tai, NT vystytojai imasi patys gaminti elektr\u0105, toliau samdo naujus specialistus ir dr\u0105siai skolinasi projekt\u0173 \u012fgyvendinimui.<\/p>\n \u201e\u012e elektros kainos augim\u0105 reaguojame tiesiogiai \u2013 savo poreikiams statom\u0117s nutolusi\u0105 saul\u0117s j\u0117gain\u0119, kuri patenkins net 85 proc. EIKA grup\u0117s elektros poreikio. Taip pat daugiau investuojame \u012f savo NT portfelio energin\u012f efektyvum\u0105. Tai ne tik suma\u017eina m\u016bs\u0173 priklausomyb\u0119 nuo energijos kain\u0173, bet ir atitinka EIKA grup\u0117s tvarumo strategij\u0105\u201c, \u2013 sako Domas Dargis, NT bendrov\u0117s EIKA generalinis direktorius.<\/p>\n \u0160iemet EIKOS grup\u0117 suplanavusi ir rekordines investicijas. Ta\u010diau D. Dargis sako, kad d\u0117l didel\u0117s biurokratijos ir neefektyvumo Vilniaus savivaldyb\u0117je ne visi suplanuoti projektai \u0161iemet bus prad\u0117ti.<\/p>\n \u201ePadid\u0117jusios statyb\u0173 kainos m\u016bs\u0173 tempo kol kas nekoreguoja. Ta\u010diau daug atsargiau vertiname naujus \u012fsigijimus\u201c, \u2013 priduria pa\u0161nekovas.<\/p>\n Besiple\u010dianti grup\u0117 \u0161iemet toliau samdo naujus darbuotojus. Ta\u010diau daugiausia ie\u0161koma specialist\u0173 naujoms veikloms. NT srityje reik\u0161mingi darbuotoj\u0173 skai\u010diaus poky\u010diai nenumatomi.<\/p>\n Dargis d\u0117sto, kad NT veikla beveik visada yra vystoma i\u0161 dalies skolintu kapitalu ir \u0161iemet tai nesikeis.<\/p>\n \u201eDirbame prakti\u0161kai su visais did\u017eiausiais Lietuvoje veikian\u010diais bankais. Taip pat dal\u012f projekt\u0173 finansuojame obligacijomis, kurias leisime ir ateityje. Visgi m\u016bs\u0173 skolos ir turto santykis yra \u017eemesnis nei 50 proc., tad didesni\u0173 pal\u016bkan\u0173 \u012ftaka mums yra s\u0105lyginai nedidel\u0117\u201c, \u2013 teigia EIKOS vadovas.<\/p>\n Paklaustas apie b\u016bsto kainas, jis teigia dideli\u0173 rezerv\u0173 tolimesniam kain\u0173 augimui nematantis, mat jos pastaruoju metu ir taip yra nematytose auk\u0161tumose. U\u017etat komercini\u0173 patalp\u0173 nuomos kain\u0173 augimui vietos dar yra, nes jos, es\u0105, nesikeit\u0117 nuo 2010 met\u0173.<\/p>\n Pl\u0117tr\u0105 pristabd\u0117<\/strong><\/p>\n Apsuk\u0173 \u0161iemet nema\u017eina ir prekybininkai, bet u\u017esimena, kad pl\u0117tr\u0105 kit\u0105met veikiausiai teks pristabdyti.<\/p>\n \u201eNeturime n\u0117 vienos paskolos. Tad ir rizik\u0173 i\u0161 esm\u0117s neturime. Ties\u0105 pasakius, mums netgi yra naudinga, kad bazin\u0117s pal\u016bkanos pakils, nes kai turime s\u0105skaitoje likut\u012f, esant neigiamoms pal\u016bkanoms mokame procentus u\u017e tai\u201c, \u2013 sako \u201eRivonos\u201c ir \u201eNorfos\u201c \u012fmoni\u0173 grup\u0117s pagrindinis akcininkas bei vadovas Dainius Dundulis.<\/p>\n \u0160iemet jo vadovaujamos bendrov\u0117s nestabdo ir investicij\u0173 \u2013 visos, kurios buvo suplanuotos \u0161iems metams, \u012fskaitant parduotuvi\u0173, asortimento ir darbuotoj\u0173 sritis, bus \u012fgyvendintos. Ta\u010diau nauji projektai kol kas nepradedami, o kit\u0173 met\u0173 planai dar d\u0117liojami.<\/p>\n \u201eNor\u0117dami kitais metais toliau pl\u0117stis su tokioms nekilnojamojo turto (NT) kainomis, savo prekybos centruose parduodamas prekes tur\u0117tume smarkiai pabranginti. O to daryti neturime noro, nes m\u016bs\u0173 koncepcija ne tokia. Dirbame ni\u0161oje, kurioje privalome visk\u0105 daryti labai efektyviai\u201c, \u2013 sako prekybos tinklo vadovas.<\/p>\n Visgi, jis u\u017esimena, kad kai kuri\u0173 produkt\u0173 brangimas yra nei\u0161vengiamas. Pavyzd\u017eiui, aliejus didmenin\u0117je rinkoje pabrango 2-3 kartus, tad teko kelti jo kain\u0105 ir parduotuvi\u0173 lentynose. Dal\u012f i\u0161augusi\u0173 preki\u0173 kain\u0173 \u201eNorfa\u201c prisi\u0117m\u0117 ant savo pe\u010di\u0173, susima\u017eindama mar\u017e\u0105. Ta\u010diau kai kuri\u0173 preki\u0173 kainos vis tiek kilo.<\/p>\n Dundulis taip pat mini, jog auk\u0161ta infliacija bei kylan\u010dios bazini\u0173 pal\u016bkan\u0173 normos nei darbuotoj\u0173 skai\u010diui, nei j\u0173 atlyginim\u0173 dyd\u017eiui \u201eNorfos\u201c tinkle netur\u0117s. Atlyginimai tinkle kils, jei juos didins ir konkurentai.<\/p>\n Paklaustas ar tik\u0117tini tiek\u0117j\u0173 bankrotai, \u201eNorfos ma\u017emenos\u201c valdybos pirmininkas to neatmeta. Es\u0105 labai sud\u0117tingoje pad\u0117tyje yra duonos gamintojai. Bet jis priduria, kad blogiausiu atveju pirk\u0117jai lentynose neras pam\u0117gtos duonos, kuri\u0105 pakeis kita.<\/p>\n Esame geriau pasiruo\u0161\u0119<\/strong><\/p>\n Ekonomistas ir Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas Marius Dubnikovas, sako, kad prekyba kol kas laikosi neblogai. Skai\u010diai, pasak eksperto, rodo, kad maisto vartojimas dar nema\u017e\u0117ja. Tiesa, jau matosi, kad gyventojai ima riboti pramonini\u0173 preki\u0173 pirkim\u0105, atideda planuot\u0105 buitin\u0117s technikos atnaujinim\u0105, nam\u0173 remontus.<\/p>\n \u201eStabtel\u0117jimo dar nesimato, bet jis bus. Kainos jau ima kand\u017eiotis, tad \u017emon\u0117s bus priversti per\u017ei\u016br\u0117ti savo vartojimo \u012fpro\u010dius\u201c, \u2013 prognozuoja ekonomistas.<\/p>\n Kartu jis ramina: esame turtingesni ir geriau pasiruo\u0161\u0119 nei prie\u0161 ankstesn\u0119, 2008-\u0173j\u0173 kriz\u0119.<\/p>\n \u201eMet\u0173 perspektyvoje 18 ar 20 proc. infliacija i\u0161ties atrodo labai baisiai. Bet prisiminkime, kad pastaruosius 6 metus atlyginimai augo ma\u017edaug po 10 proc., o infliacijos beveik nebuvo. Noriu pasakyti, kad \u017emones turi pinig\u0173 absorbuoti brangim\u0105. Bet savo gyvenimo kokyb\u0119 visi vertiname pagal pra\u0117jusius metus. Tad psichologinis spaudimas d\u0117l brangimo yra\u201c, \u2013 konstatuoja M. Dubnikovas.<\/p>\n Lietuvos bankas (LB) skai\u010diuoja, kad \u0161iemet pirm\u0105 kart\u0105 po de\u0161imtme\u010dio pertraukos realusis darbo u\u017emokestis d\u0117l auk\u0161tos infliacijos neaugs (darbdaviai, prognozuojama, kels atlyginimus, bet ma\u017eiau nei siekia infliacija), o veikiausiai netgi ma\u017e\u0117s ma\u017edaug 3 procentais. Kitais metais prislopus infliacijai darbo u\u017emokestis v\u0117l tur\u0117t\u0173 kilti.<\/p>\n Sul\u0117t\u0117jo turizmas, transportas ir statybos<\/strong><\/p>\n Bene sud\u0117tingiausioje pad\u0117tyje, pasak M. Dubnikovo, yra turizmo sektorius.<\/p>\n \u201e\u0160iemet didel\u0117 dalis versl\u0173 dar gyvena pakankamai ger\u0105 gyvenim\u0105. Tai matosi i\u0161 \u012fmoni\u0173 pusme\u010dio rezultat\u0173. Kol kas yra tik keli specifiniai sektoriai, kuriems darosi sud\u0117tinga. Pirmiausia tai turizmas ir HoReCa (liet. vie\u0161bu\u010diai, restoranai ir kavin\u0117s). \u0160iandien, mano \u017einiomis, vie\u0161bu\u010di\u0173 u\u017eimtumas tesiekia apie 60 proc. prie\u0161pandeminio lygio. Sektoriaus \u012fmon\u0117s sp\u0117jo tik por\u0105 m\u0117nesi\u0173 pasid\u017eiaugti augimu. Dabar apsukos v\u0117l ima l\u0117t\u0117ti\u201c, \u2013 d\u0117sto pa\u0161nekovas.<\/p>\n Beproti\u0161kas \u017ealiav\u0173 ir energijos kain\u0173 augimas \u012f gana sunki\u0105 pad\u0117t\u012f \u012fst\u016bm\u0117 ir statyb\u0173 sektori\u0173. Ekonomisto teigimu, jau yra objektyvi\u0173 problem\u0173 su valstyb\u0117s u\u017esakymais, kuriuos laim\u0117j\u0119 statybininkai atviri: sumok\u0117ti baudas pigiau, nei \u012fgyvendinti sutartis dabartin\u0117mis kainomis.<\/p>\n Nekokios nuotaikos ir priva\u010di\u0173 projekt\u0173 segmente. Iki vasaros statytojai dar gal\u0117jo i\u0161augusias s\u0105naudas perkelti pirk\u0117jams, bet dabar pirk\u0117jus jau g\u0105sdina kainos. Tad kai kurie projektai stabdomi.<\/p>\n ECB planai didinti bazines pal\u016bkan\u0173 normas \u0161ias tendencijas tik sustiprins.<\/p>\n Ekonomistas mini ir transporto sektori\u0173, kuris turi koreguoti savo veikl\u0105 d\u0117l pabrangusi\u0173 degal\u0173. Ken\u010dia tiek krovini\u0173, tiek keleivi\u0173 ve\u017eimo \u012fmon\u0117s, \u012fskaitant miest\u0173 vie\u0161ojo transporto kompanijas.<\/p>\n Bankrot\u0173 daug\u0117s<\/strong><\/p>\n Bankrot\u0173, ekonomisto manymu, padaug\u0117s. Bet augimas bus gerokai nuosaikesnis nei per ankstesn\u0119 kriz\u0119, nes ir \u012fmoni\u0173 \u012fsiskolinimo lygis yra gerokai \u017eemesnis nei 2008 m.<\/p>\n \u201eSunkumai, ko gero, nei\u0161vengiami. Bet netapatinkime dabarties su 2008 m. \u012fvykiais. M\u016bs\u0173 vis\u0173 \u2013 tiek \u017emoni\u0173, tiek valstyb\u0117s \u2013\u00a0 ekonomin\u0117 pad\u0117tis yra kur kas geresn\u0117. COVID-19 ekonominio susitraukimo beveik nepatyr\u0117me, d\u0117l pandemijos gavome papildom\u0105 ES finansavim\u0105, o eksportui pra\u0117j\u0119 metai buvo rekordiniai\u201d, \u2013 stiprybes vardija M. Dubnikovas.<\/p>\n Pasak jo, galima tik\u0117tis, kad Lietuvoje infliacija i\u0161liks auk\u0161ta iki met\u0173 pabaigos. Kit\u0105met d\u0117l ekonomikos l\u0117t\u0117jimo, didesni\u0173 pal\u016bkan\u0173 ir kit\u0173 veiksni\u0173 jis ims slopti.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":" Nedaug vadov\u0173 susid\u016br\u0117 ir \u017eino, kaip veikti did\u017eiul\u0117s ir staigios infliacijos s\u0105lygomis. Kokie sprendimai teisingi dabartiniame politiniame-ekonominiame kontekste? \u2013 Toks klausimas da\u017eniau kyla naujos kartos verslininkams, kuriems teks ie\u0161koti keli\u0173, kaip i\u0161laikyti augim\u0105 ar bent jau i\u0161vengti nuostoli\u0173 ir i\u0161mokti..<\/p>\n","protected":false},"author":3,"featured_media":30096,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"inline_featured_image":false,"footnotes":""},"categories":[29],"country":[92],"class_list":["post-8633","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-uncategorized-lt","country-lithuania-lt"],"acf":[],"yoast_head":"\n