Visos naujienos

Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimai - griežtina valdybos struktūrą

2018-04-13

Akcinių bendrovių įstatymo naujovės – ką jos atneš?

Lietuvoje, siekiant sustiprinti skaidrumą bei užtikrinti efektyvų bendrovių valdymo procesą, jau liepos 1 d. įsigalios Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimai, nustatantys naujus nepriklausomumo reikalavimus bendrovės valdymo organams. Šie pakeitimai labiausiai atsilieps bendrovėms, kurių akcijomis yra leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje. Tokių įmonių kolegialiems (iš dviejų ar daugiau asmenų sudarytiems) priežiūros organams bus privalomai įvesta taisyklė, kad bent 1/3 jos narių turės būti nesusiję su bendrove ar ją kontroliuojančiu akcininku.

Nepriklausomų narių institutas aptariamame organe yra plačiai pripažįstamas kaip akcininkų ir kitų bendrovės veikloje dalyvaujančių ar su ta veikla susijusių asmenų interesų apsaugos priemonė. Žodžio „nepriklausomumas“ ribas kiekviena įmonė gali apibūdinti savaip. Tačiau, nepriklausomas valdybos narys turi būti su bendrovės akcininku nesusijęs šeimos, giminystės, svainystės ar partnerystės ryšiais ir bent metus iki prisijungimo prie tarybos neturėti bet kokių verslo ryšių su akcine bendrove.

Sąžiningumas bei rūpestingumas – nepriklausomo valdybos nario veiklos pagrindas

Remiantis standartais, įtvirtintais tarptautiniu mastu pripažintame NASDAQ OMX Vilnius listinguojamų bendrovių valdymo kodekse, daugiaasmenio organo veikla turėtų būti organizuota taip, kad nepriklausomi iš kelių asmenų sudaryto organo nariai galėtų turėti didelę įtaką itin svarbiose srityse. Tokiomis pripažįstamos veiklos sritys, kuriose yra didelė interesų konfliktų galimybė (kaip, pavyzdžiui, bendrovės vadovo skyrimo klausimas, sandorių sudarymas su susijusiais asmenimis ir pan.).

Nepriklausomas valdybos narys turi dvejopo pobūdžio pareigas – įstatymę numatytą pareigą būti maksimaliai atidus ir rūpestingas bei pasitikėjimo santykiais grįstą lojalumo, nešališkumo bei sąžiningumo pareigą veikti taip, kad juridinis asmuo (įmonė) gautų kuo didesnę ekonominę naudą iš verslo veiklos ir kad jam nebūtų padaryta žala. Konkretesnes nuostatas bei papildomus lūkesčius kiekvienam nepriklausomam valdybos nariui gali nustatyti įmonės įstatai, visuotinis akcininkų susirinkimas. Tačiau, šios bendrosios pareigos yra privalomos kiekvienam - tokią praktiką ne kartą yra įtvirtinę ir Lietuvos teismai, nagrinėdami ginčus dėl nepriklausomo valdybos nario atsakomybės už pareigų nevykdymą ar netinkamą vykdymą.

Platesni įgaliojimai veda ir griežtesnės atsakomybės link

Pagrindinis nepriklausomo valdybos nario išskirtinumas – toks asmuo dirba (už atlygį) ne pagal darbo, o pagal civilinę sutartį. Dėl šios priežasties ir darbo teisėje įprasta darbuotojų atsakomybė jam netaikoma. Nepaisant to, nesusijęs su įmone asmuo dirba griežtesne – asmenine - atsakomybe. Ir tai natūralu – turint daugiau galios bei kompetencijos sprendimų priėmimo klausimais, logiška prisiimti ir griežtesnę atsakomybę už pareigų nesilaikymą ar piktnaudžiavimą jomis.

Įrodyti nepriklausomo valdybos nario atsakomybę nėra taip paprasta. Sprendžiant, ar konkrečioje situacijoje galima įžvelgti pareigų pažeidimą, neužtenka tik kritikuoti konkrečiu laikotarpiu atliktus veiksmus. Tam būtina atsižvelgti į asmens veiksmų bei sprendimų visumą, o tik tuomet spręsti, ar egzistuoja visos reikalingos civilinės atsakomybės sąlygos, t.y. neteisėti veiksmai, atsiradusi žala, priežastinis neteisėtų veiksmų ir žalos ryšys bei kaltė. Kadangi nepriklausomo valdybos nario atsakomybės pritaikymui reikia nueiti ilgą kelią, nenuostabu, kad nustačius, jog nepriklausomas valdybos narys atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė numanoma.

Nepriklausomo valdybos nario atsakomybę galima palyginti su bendrovės vadovo. Tiek valdybos nariai, tiek ir bendrovės vadovas yra įstatyminiai bendrovės valdymo organai, todėl jų atskomybės taikymo ribos apibrėžiamos panašiai. Šiuo klausimu Lietuvos teismuose yra itin paisoma racionalumo standarto. Pripažįstama, kad vien aplinkybė, jog valdymo organų ar vadovo sudarytas sandoris pasirodė nenaudingas ir padarė žalos, dar savaime neleidžia atiktus veiksmus vertinti kaip neteisėtus. Teismų praktikoje teigiama, kad dalyvavimas versle yra susijęs su rizika, jog priimami sprendimai gali būti ne tik naudingi, bet ir nuostolingi. Jei įmonės valdymo organų nariai būtų asmeniškai atsakingi už kiekvieną nuostolius sukėlusį sprendimą, tai žlugdytų jų iniciatyvumą, versliškumą, ribotų veikimo laisvę greitų bei ryžtingų sprendimų reikalaujančiose situacijose, skatintų šešėlinį vadovavimą bendrovėms. Būtent toks standartas turėtų būti taikomas ir nepriklausomiems valdybos nariams.

Skubėti ir nerimauti nereikėtų

Bendrovės, jau sudariusios straipsnyje aptariamą grupės asmenų valdybą, gali likti ramios - nepriklausomai nuo to, ar ši kadencija baigsis prieš ar po pakeitimų įsigaliojimo, nauji reikalavimai netaikomi esamiems ar iki pakeitimų įsigaliojimo išrinktiems priežiūros funkcijas vykdantiems valdymo organams ir jų nariams iki jų einamos kadencijos pabaigos.

Advokatų kontoros „Cobalt” komercinių ginčų praktikos grupės vadovas Marius Inta