Visos naujienos

Atliekų tvarkytojai dėl didesnių atliekų tvarkymo kainų pasirengę rizikuoti

2018-08-07

Pastaruoju metu viešojoje erdvėje vis dažniau tenka išgirsti, kad komunalines atliekas Vilniaus mieste tvarkančios bendrovės planuoja nutraukti nepelningas viešojo pirkimo sutartis dėl atliekų tvarkymo, nes dalyvaudamos viešuosiuose pirkimuose neįvertino visų aplinkybių ir pasiūlė pernelyg mažas kainas. Svarbus faktas, kad vienašališkas viešojo pirkimo sutarties nutraukimas tokiu pagrindu nėra teisėtas, o vienašališkai nutraukus sutartį gali tekti atlyginti visus kitos šalies, šiuo atveju Vilniaus miesto savivaldybės patirtus nuotolius.

Teisėtai sudaryta ir galiojanti viešojo pirkimo sutartis šalims turi įstatymo galią ir gali būti nutraukta tik įstatymuose ar sutartyje numatytais atvejais. Tačiau visų su dalyvavimu viešajame pirkime susijusių aplinkybių neįvertinimas ir pernelyg mažų kainų pasiūlymas, nesuteikia teisės tiekėjams vienašališkai nutraukti sudarytas viešojo pirkimo sutartis.

Civiliniame kodekse yra numatyta galimybė vienašališkai nutraukti sutartį tik tuo atveju, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Paslaugų sutartis vienašališkai paslaugų teikėjo gali būti nutraukta tik dėl svarbių priežasčių, paslaugų teikėjui visiškai atlyginant kliento patirtus nuostolius. Aplinkybė, kad tiekėjas neįvertino visų aplinkybių ir pasiūlė pernelyg mažas kainas nelaikytina svarbia priežastimi nutraukti sutartį.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai formuojamoje praktikoje ne kartą yra nurodęs, kad tiek tiekėjai, tiek perkančiosios organizacijos yra profesionalūs viešųjų pirkimų teisinių santykių subjektai. Todėl tiekėjai, kaip atidūs, rūpestingi ir profesionalūs verslininkai, teikdami pasiūlymus viešajame pirkime su konkrečia prekių, paslaugų ar darbų kaina, privalo įvertinti tiek pirkimo sąlygose nustatytus reikalavimus bei nurodytas aplinkybes, tiek galimybes tinkamai įvykdyti viešojo pirkimo sutartį ateityje.

Viešojo pirkimo sutarties sudarymas nekeičia fakto, kad sutarties šalims galioja privalomo pobūdžio Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) normos. Tokia išvada daroma atsižvelgiant į tai, kad VPĮ reguliuoja tam tikrus sutarties šalių teisinių santykių aspektus, kurie išeina už viešojo pirkimo procedūrų ribų. Todėl sudarytų viešojo pirkimo sutarčių vienašališkas nutraukimas dėl to, kad tiekėjas, neįvertinęs viešojo pirkimo sutarties vykdymui reikšmingų aplinkybių, pasiūlė pernelyg mažą kainą, prieštarautų ne tik Civilinio kodekso ir VPĮ nuostatoms, bet ir lygiateisiškumo, nediskriminavimo, proporcingumo bei skaidrumo principams. Perkančiosios organizacijos teisėtiems lūkesčiams bei nurodytiems viešųjų pirkimų principams ir tikslui prieštarautų situacija, kai dėl aktyvios tiekėjų tarpusavio konkurencijos ar neįvertintų viešojo pirkimo sutarties vykdymo kaštų pernelyg mažą kainą pasiūlę tiekėjai galėtų vienašališkai nutraukti viešojo pirkimo sutartį ir tokiu būdu išvengti galimų nuostolių.

Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs praktiką, kad tuo atveju, jei viešojo pirkimo sutartis su pirkimo laimėtoju nėra sudaroma ar yra nutraukiama dėl tiekėjo kaltės ir dėl to perkančioji organizacija turi įsigyti prekes, paslaugas ar darbus brangiau, perkančioji organizacija turi teisę reikalauti atlyginti visus dėl tokių tiekėjo veiksmų patirtus nuostolius. Be to, vienašališkai nutraukus sudarytas sutartis taip pat būtų pažeidžiami ir Vilniaus miesto gyventojų teisėti lūkesčiai, kadangi sudarius naują viešojo pirkimo sutartį (tikėtina, didesniu paslaugų įkainiu) gyventojams brangtų komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos. Todėl atliekų tvarkytojai, vienašališkai nutraukdami sudarytas viešojo pirkimo sutartis, rizikuoja, kad toks sutarties nutraukimas bus pripažintas neteisėtu, o Vilniaus miesto savivaldybės patirti nuostoliai privalės būti atlyginti.

COBALT asocijuotas teisininkas Matas Malijonis