Visos naujienos

Prognozuojamos pandemijos pasekmės – įmonių nemokumas. Ką turi žinoti verslas apie nemokumo procesą?

2021-03-25

Nors buvo tikimasi, kad bankrotų skaičius dėl COVID-19 viruso pandemijos išaugs dar 2020 metais, prognozės nepasitvirtino – bankrotų skaičius Lietuvoje 2020 metais sumažėjo beveik per pusę (2019 metais - 1581 inicijuota bankroto bylų, 2020 m. – 813). Panaši tendencija vyrauja ir kitose Europos valstybėse.

Tarptautinis valiutos fondas įžvelgia ne tik gerąjį šios tendencijos aspektą – dėl valstybių teikiamos pagalbos nebankrutavo ne tik iki pandemijos pelningai veikusios įmonės, bet taip pat „verslo zombiai“ – įmonės, kurios turėjo užsidaryti dar iki pandemijos. Lietuvoje bankrotų skaičiaus statistiką taip pat koregavo suspenduota kreditorių teisė ir įmonių vadovų pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Dėl šios priežasties aktyvios bankroto bylų iniciatorės – VMI ir SODRA, ženkliai rečiau inicijavo bankroto procesus.

Vis dėlto, nutraukus šias priemones (valstybės pagalbą, bankroto procesų inicijavimo moratoriumą), prognozuojama, kad bankroto bylų skaičius smarkiai išaugs dar šįmet.

Matyt, kartu su bankroto skaičiaus augimu reikia tikėtis ir tam tikrų pakeitimų nemokumo procese. Nors nemokumo proceso reglamentavimas buvo pakeistas visiškai neseniai – dar tik 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo Juridinių asmenų nemokumo įstatymas, šį teisės aktą vėl planuojama modifikuoti. Įgyvendinant dar 2019 m. birželį priimtą ES direktyvą, siūloma keisti tam tikras Nemokumo įstatymo nuostatas. Įstatymo pakeitimas turėtų įsigalioti 2021 m. liepos 1 d. Kaip verslui ir kreditoriams susigaudyti įstatymų kaitaliojimo epochoje? Kokias galimybes suteikia ir pareigas numato dabartinis nemokumo teisinis reglamentavimas?

Kada galima inicijuoti bankroto procesą?

Bankroto byla įmonei keliama, jei nustatoma, jog ji yra nemoki.

2020 m. sausio 1 d. įsigaliojusiame Nemokumo įstatyme buvo įtvirtinta nauja nemokumo sąvoka. Nemokumas suprantamas kaip juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Šios aplinkybės yra alternatyvios, tai yra užtenka nustatyti vieną iš jų, kad juridinis asmuo būtų laikomas nemokiu.

Negalėjimas vykdyti turtinių prievolių reiškia ne trumpalaikį mokėjimų sutrikimą, o ilgalaikį negalėjimą apmokėti skolų, kurių apmokėjimo terminai jau yra suėję. Taigi, neilgai trunkantis mokėjimų sutrikimas, kuris bus įveiktas artimiausiu metu, neturėtų sudaryti pagrindo tvirtinti, kad bendrovė jau yra nemoki.

Vertinant, ar juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turimo turto vertę, turi būti nustatomi visi bendrovės įsipareigojimai, taip pat ir nepradelsti, o turto vertė suprantama ne kaip balansinė, o reali turima vertė, t.y. jo rinkos kaina.

Nemokumo sąvoką svarbu suvokti ir įsiminti įmonės vadovams, nes jiems tenka pareiga įmonės finansinius rodiklius lyginti su nemokumo apibrėžimu ir nustačius, jog jų vadovaujamos įmonės būsena atitinka nemokumo būseną, nedelsiant imtis įstatyme numatytų veiksmų.

Kokias pareigas turi bendrovės vadovai jai tapus nemokiai?

Pagal šiuo metu galiojantį įstatymą juridiniam asmeniui tapus nemokiam, vadovas, visų pirma, privalo nedelsdamas informuoti juridinio asmens dalyvius apie juridinio asmens nemokumą ir siūlyti spręsti juridinio asmens mokumo atkūrimo klausimą. Jei juridinio asmens dalyviai nepasiūlo efektyvių priemonių mokumui atkurti, vadovas nedelsiant privalo inicijuoti bankroto procesą. Pažymėtina, kad vadovams pareiga inicijuoti bankroto procesą, t. y. pranešti akcininkams ir kreditoriams apie nemokumo situaciją, yra išlikusi. Karantino laikotarpiu yra suspenduota tik vadovų pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.

Šiuo metu parengtas Nemokumo įstatymo pakeitimo projektas numato pareigas bendrovės vadovui ne tik, kai bendrovė jau yra nemoki, bet taip pat esant jos nemokumo tikimybei. Nemokumo tikimybė suprantama kaip padėtis, kai realiai tikėtina, kad juridinis asmuo taps nemokus per artimiausius tris mėnesius. Nustatęs nemokumo tikimybę, juridinio asmens vadovas turi: 1) nedelsdamas informuoti juridinio asmens dalyvius apie juridinio asmens nemokumo tikimybę ir siūlyti spręsti juridinio asmens finansinių sunkumų klausimą; 2) imtis veiksmų kreditorių interesams apsaugoti; 3) vengti tyčinių ir (ar) didelio neatsargumo veiksmų, kuriais būtų keliamas pavojus. Taigi, jei Nemokumo įstatymo pakeitimo projektui bus pritarta, nuo šių metų liepos 1 d. bendrovės vadovai bus įpareigoti ženkliai anksčiau imtis priemonių juridinio asmens finansinėms problemoms spręsti.

Galimybė išvengti nemokumo proceso susitariant ar gaunant finansavimą

Prieš kreipiantis į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo, tiek nemokumo bylą inicijuojantis skolininkas – juridinis asmuo, tiek kreditorius turi išnaudoti įstatyme numatytas priemones susitarimui dėl pagalbos pasiekti. Tai reiškia, jog prieš kreipdamasis į teismą kreditorius ar skolininkas turi pasiūlyti sudaryti susitarimą dėl pagalbos, nustatydamas nuo 15 iki 30 dienų terminą šiam susitarimui pasiekti. Susitarimas dėl pagalbos iš esmės reiškia susitarimą dėl kreditorių suteikiamos finansinės paramos juridiniam asmeniui, apimančios reikalavimo įvykdyti prievolę termino atidėjimą, reikalavimo įvykdyti prievolę ar jos dalį atsisakymą, prievolės pakeitimą kita prievole ir kt. Jei susitarimas dėl pagalbos yra sudaromas, kreditoriai neturi teisės inicijuoti nemokumo proceso, kol susitarimas yra vykdomas.

Nemokumo įstatymas taip pat numatė naujus institutus – tarpinį ir naują finansavimą, kurių tikslas paskatinti subjektus finansuoti laikinus finansinius sunkumus patiriančius juridinius asmenis. Tarpinis finansavimas nuo naujo finansavimo skiriasi tuo, kad tarpinio finansavimo atveju papildomos lėšos yra skirtos juridinio asmens veiklos tęstinumui išlaikyti dar iki restruktūrizavimo plano patvirtinimo, o naujo finansavimo atveju – padėti įgyvendinti restruktūrizavimo planą bei yra nurodomos restruktūrizavimo plane.

Nemokumo įstatyme numatytos tokio finansavimo apsaugos priemonės. Tarpinio ar naujojo finansavimo sandoriai negali būti pripažinti negaliojančiais, išskyrus atvejus, kai jie buvo sudaryti pažeidžiant įstatymus arba apgaule (pvz., tai galėtų būti sukčiavimas ir pan.). Kreditorių reikalavimai, kylantis iš tarpinio ar naujo finansavimo, juridinio asmens nemokumo procedūrų metu tenkinami pirmąja eile.

Šiuo metu parengtame Nemokumo įstatymo pakeitimo projekte yra numatytos papildomos apsaugos priemonės kreditoriui, suteikusiam finansavimą. Įstatymo pakeitimo projekte įtvirtinta, kad kreditoriui, suteikusiam naują finansavimą ir (ar) tarpinį finansavimą, negali būti taikoma civilinė, administracinė atsakomybė arba kilti baudžiamoji atsakomybė, remiantis argumentu, kad toks finansavimas sukelia neigiamų pasekmių visų kreditorių interesams.

Skatinama rinktis restruktūrizavimą

Juridinių asmenų nemokumo įstatymas teikia pirmenybę ne bankrotui, o „antrajam šansui“ – restruktūrizavimui. Šiuo metu parengtas Nemokumo įstatymo pakeitimas, kuris restruktūrizavimo procesą turėtų padaryti labiau prieinamą ir dažniau taikomą. Tikėkimės, kad tai tikrai paskatins įmones restruktūrizuotis bei sėkmingų restruktūrizavimo procesų padaugės. Šiuo metu Lietuvoje pradėtų restruktūrizavimo procesų skaičiai lyginant su bankroto bylų skaičiumi yra ženkliai mažesni, verslas ir teismas retai renkasi šią mokumo atkūrimo priemonę (2019 m. pradėti 33 restruktūrizavimo procesai, o 2020 m. – 26).

Svarbu paminėti, kad restruktūrizuotis gali ir nemoki įmonė, tačiau ji turi būti „gyvybinga“ – vykdyti ūkinę komercinę veiklą, leisiančią įmonei vykdyti prievoles ateityje. Restruktūrizavimo procesą gali inicijuoti juridinio asmens vadovas arba kreditorius, kurio pradelstas reikalavimas skolininkui viršija 10 MMA dydį.

Iškėlus restruktūrizavimo bylą, restruktūrizuojamo juridinio asmens mokumo atkūrimo ir atsiskaitymo su kreditoriais priemonės yra numatomos restruktūrizavimo plane. Restruktūrizavimo planui turi pritarti restruktūrizavimo plano paveikiami kreditoriai grupėse. Laikoma, kad kreditoriai pritarė restruktūrizavimo plano projektui, jeigu kiekvienoje kreditorių grupėje restruktūrizavimo plano projektui pritarė restruktūrizavimo plano paveikiami kreditoriai, kurių reikalavimų suma vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų teismo patvirtintų šios grupės kreditorių reikalavimų sumos. Nemokumo įstatymo pakeitimo projekte siekiama pašalinti nesėkmingo restruktūrizavimo priežastį – kreditorių nepritarimą restruktūrizavimo planui. Projekte numatyta galimybė teismui patvirtinti restruktūrizavimo planą, net jei jam nepritarė restruktūrizuojamo juridinio asmens kreditoriai.

Advokatų kontoros „Cobalt” vyresnioji teisininkė, advokatė Evelina Liutkutė