Visos naujienos

Susitarimas dėl pagalbos restruktūrizavimo procese: vien tik formalumas ar reali abipusė nauda?

2019-08-12

2019 m. liepos 16 d. įsigaliojo direktyva dėl prevencinio restruktūrizavimo sistemų skolų panaikinimo ir draudimo verstis veikla ir priemonių restruktūrizavimo, nemokumo ir skolų panaikinimo procedūrų veiksmingumui didinti (Direktyva). Nors Juridinių asmenų nemokumo įstatymą (JANĮ) Seimas priėmė bei Prezidentė pasirašė dar iki Direktyvos įsigaliojimo, naujajame įstatyme yra nuostatų, perkeltų iš Direktyvos, kadangi JANĮ projektas buvo rengiamas remiantis Direktyvos projektu. Lietuva naujajame JANĮ nusimatė šias prevencinio restruktūrizavimo priemones: teisę kreditoriams inicijuoti restruktūrizavimo bylą, naują bei tarpinį finansavimus.

Svarbu, kad restruktūrizavimas vyktų ankstyvame etape bei, kad turimos prevencinės neteisminės procedūros būtų veiksmingos, o ne vien formalios. Tad vien tik žinoti faktą, kad nuo kitų metų pradžios įsigalios kreditorių restruktūrizavimo proceso iniciatyvos teisė bei susitarimo dėl pagalbos mechanizmo nepakanka. Norint, kad šios naujovės iš tiesų veiktų, o neliktų vien formalumu prieš kreipiantis į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo, reikalinga apie tai kalbėti.

Esminiai naujosios Direktyvos tikslai

Direktyva siekiama suderinti ES šalyse galiojantį skirtingą restruktūrizavimo procedūrų reglamentavimą. Direktyva iš esmės numato priemones restruktūrizavimo, nemokumo ir antrosios galimybės sistemų veiksmingumui didinti. Direktyvoje nurodoma, kad prevencinio restruktūrizavimo sistemos visų pirma turėtų sudaryti skolininkams galimybę veiksmingai restruktūrizuotis ankstyvame etape ir išvengti nemokumo, nes tai mažintų bereikalingą gyvybingų įmonių likvidavimą. Tokios Direktyvoje nustatytos sistemos turėtų padėti užkirsti kelią darbo vietų praradimui ir praktinių žinių bei įgūdžių praradimui ir maksimaliai padidintų bendrą vertę kreditoriams, palyginti su tuo, ką jie gautų įmonės turto likvidavimo atveju.

Kreditorių restruktūrizavimo proceso iniciatyvos teisė

Pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus restruktūrizavimo proceso iniciatyvos teisė priklauso tik vienasmeniam arba kolegialiam valdymo organui (vadovui arba valdybai). Naujuoju JANĮ suteikiama teisė kreditoriams inicijuoti restruktūrizavimo procesą juridiniam asmeniui. Šia teise galės pasinaudoti bet kuris kreditorius, kurio pradelstas reikalavimas viršija 10 MMA dydį.

JANĮ projekto svarstymo metu buvo keliamos abejonės dėl realios galimybės kreditoriams pasinaudoti teise inicijuoti skolininkui restruktūrizavimo procesą. Šios abejonės buvo grindžiamos tuo, kad kreditoriai nedisponuoja pilna informacija, dažniausiai jie veikia kitose srityse, todėl neturi tokio atitinkamos verslo srities pažinimo lygio, kuris būtų būtinas sukurti sėkmingą verslo planą ir restruktūrizuoti įmonę. Tačiau tokios abejonės nėra pagrįstos, kadangi įstatymo leidėjas išskyrė atvejus, kada restruktūrizavimo bylą prašo iškelti juridinis asmuo, o kada kreditorius. 

Kada į teismą dėl nemokumo bylos kreipiasi kreditorius, jis privalo pateikti tik dokumentus, kuriais patvirtinamas jo teisės kreiptis į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo atsiradimas, taip pat, jeigu prašoma paskirti nemokumo administratorių restruktūrizavimo byloje, reikia pateikti siūlomo nemokumo administratoriaus duomenis bei yra numatyta kreditoriui galimybė pateikti ir kitus dokumentus, kurie, jo nuomone, gali būti svarbūs nemokumo bylai iškelti. Taigi, kreditorius neprivalės turėti atitinkamos verslo srities pažinimo lygį, kadangi bet kuriuo atveju restruktūrizavimo plano projektą teismui privalės pateikti pats juridinis asmuo, kuris ir disponuoja reikalinga informacija.

Susitarimas dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti

JANĮ įtvirtintas naujas institutas – susitarimas dėl pagalbos prievolėms vykdyti kaip privaloma išankstinė sąlyga siekiant juridinio asmens nemokumo bylos. Tai reiškia, kad prieš siekiant inicijuoti nemokumo procesą teisme ir kreditorius, ir skolininkas turi pareigą pasiūlyti kitai šaliai susitarti dėl pagalbos juridinio asmens finansiniams sunkumams įveikti. Susitarimas dėl pagalbos iš esmės reiškia susitarimą dėl kreditorių suteikiamos finansinės paramos juridiniam asmeniui, apimančios reikalavimo įvykdyti prievolę termino atidėjimą, reikalavimo įvykdyti prievolę ar jos dalį atsisakymą, prievolės pakeitimą kita prievole ir kt. Ši neteisminė finansinių sunkumų sprendimo procedūra privaloma tiek inicijuojant bankroto, tiek restruktūrizavimo procesą. Tokį susitarimą reikės spėti sudaryti per 15 – 30 dienų terminą nuo pranešimo apie nemokumo proceso inicijavimą įteikimo momento.

Pranešime turės būti nurodoma juridinio asmens neįvykdyta prievolė ir pažymima, kad, jeigu per šiame pranešime nurodytą terminą nebus sudarytas susitarimas dėl pagalbos arba priimtas sprendimas bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka, juridinis asmuo/ kreditorius kreipsis į teismą dėl restruktūrizavimo arba bankroto bylos iškėlimo.

Naujas ir tarpinis finansavimai

Restruktūrizavimo procese įvedamos dvi naujos sąvokos –  naujas finansavimas ir tarpinis finansavimas. Tarpinis juridinio asmens finansavimas – esamo ar naujo kreditoriaus papildomų lėšų, kurių pagrįstai ir nedelsiant reikia, kad juridinis asmuo galėtų tęsti veiklą ar išlikti gyvybingas arba kad iki restruktūrizavimo plano patvirtinimo nesumažėtų juridinio asmens vertė, teikimas juridiniam asmeniui. Naujas juridinio asmens finansavimas tai  – esamo ar naujo kreditoriaus papildomų lėšų, patvirtintų juridinio asmens restruktūrizavimo plane, teikimas juridiniam asmeniui kaip pagalba šio asmens finansiniams sunkumams įveikti.

Taigi, tarpinis juridinio asmens finansavimas nuo naujo finansavimo skiriasi tuo, kad tarpinio finansavimo atveju papildomos lėšos yra skirtos juridinio asmens gyvybingumui išlaikyti dar iki restruktūrizavimo plano patvirtinimo, o naujo finansavimo atveju papildomos lėšos yra skirtos padėti įgyvendinti restruktūrizavimo planą bei yra patvirtinamos restruktūrizavimo plane.

Naujo ir tarpinio finansavimų priemonių apsauga bei skatinimo priemonės

Direktyvoje numatyta naujo ir tarpinio finansavimų priemonių minimali apsauga, kuri turėtų būti taikoma ir vėlesniu skolininko nemokumo atveju. Numatoma, kad naujo finansavimo ir tarpinio finansavimo priemonės negali būti paskelbiamos niekinėmis, nuginčijamomis ar nevykdytinomis ir tokį finansavimą teikiantiems subjektams negali būti taikomos civilinės, administracinės ar baudžiamosios sankcijos, motyvuojant tuo, kad toks finansavimas kenktų visiems kreditoriams, nebent yra kitų papildomų nacionalinėje teisėje nustatytų pagrindų.

Iš minėtų apsaugos priemonių JANĮ atitinkamai numato šią apsaugos priemonę –  sandoriai, kuriais juridiniam asmeniui suteiktas naujas finansavimas ir (ar) tarpinis finansavimas, negali būti pripažinti negaliojančiais, išskyrus atvejus, kai jie buvo sudaryti pažeidžiant įstatymus arba apgaule (pvz., tai galėtų būti sukčiavimas ir pan.).

Norint motyvuoti naujus kreditorius imtis didesnės rizikos investuoti į gyvybingą, tačiau finansinių sunkumų patiriantį skolininką, imtasi papildomos skatinimo priemonės – kreditorių reikalavimai, kylantis iš tarpinio ar naujo finansavimo, juridinio asmens nemokumo procedūrų metu tenkinami pirmąja eile. Ši skatinimo priemonė taip pat numatyta Direktyvoje.

Be to, JANĮ numatyta teisė asmenims, siekiantiems sudaryti susitarimą dėl pagalbos, kreiptis į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir (ar) panaikinimo. Teigtina, kad tokia bendro pobūdžio teisė, atsižvelgiant į naujausią formuojamą Lietuvos apeliacinio teismo praktiką dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuomet šios priemonės taikomos tik išimtiniais atvejais, įrodžius kitos šalies nesąžiningą elgesį ir konkrečius jos atliekamus veiksmus, galimai neužtikrins juridinio asmens galimybės sėkmingai restruktūrizuotis.

Manytina, kad būtų reikalinga numatyti juridiniam asmeniui, siekiančiam sudaryti susitarimą dėl pagalbos, teisę kreiptis į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, vykdymo veiksmų atidėjimo ar vykdomųjų bylų sustabdymo. Kadangi net ir labai gerai pasiruošusi restruktūrizacijai įmonė dažniausiai neatlaiko kreditorių veiksmais sukeliamų išbandymų ir jau per šį laikotarpį bankrutuoja. Tai būtų puiki paskata juridiniams asmenims veiksmingai restruktūrizuotis ankstyvame etape ir išvengti nemokumo. Tačiau dar svarstant JANĮ projektą tokiam pasiūlymui nebuvo pritarta, motyvuojant tuo, kad kuomet būtų automatiškai stabdomas priverstinis skolų išieškojimas ar inicijuotų bylų nagrinėjimas nuo pranešimo apie siūlomą sudaryti susitarimą dėl pagalbos išsiuntimo iki susitarimo dėl pagalbos sudarymo dienos, būtų pažeidžiamas skolininko ir kreditorių pusiausvyros principas.

Naujovėmis siekiama keisti tradicinį požiūrį

Šiomis naujomis tiek Direktyvos, tiek JANĮ nuostatomis yra bandoma pereiti nuo tradicinio požiūrio, kad finansinių sunkumų patiriantis verslas yra likviduojamas, iki siekimo įmonę atgaivinti. Restruktūrizavimo plano sėkmė dažnai priklauso nuo to, ar skolininkui suteikiama finansinė parama, pirma, verslui vykdyti per derybas dėl restruktūrizavimo ir, antra, restruktūrizavimo planui įgyvendinti, kai jis patvirtinamas. Taigi, susitarimo dėl pagalbos institutas restruktūrizavimo procese suteiks abipusę naudą, iš vienos pusės, juridinis asmuo galės sureguliuoti skolas ir bus išlaikomas jo gyvybingumas, iš kitos pusės, kreditoriai pretenduoja į didesnę finansinių reikalavimų patenkinimo dalį bei nemokumo proceso atveju šių kreditorių reikalavimai bus tenkinami pirmąja eile.

Manytina, kad JANĮ naujovėmis restruktūrizavimo procese yra padaryti tik pirmieji žingsniai siekiant restruktūrizavimo proceso efektyvumo Lietuvoje. Kaip šios naujovės veiks, ar neveiks praktikoje priklausys nuo kreditorių įsitraukimo bei visuomenės kultūros pokyčio. Be to, apie tikruosius pokyčius galėsime kalbėti ateityje, tinkamai perkėlus Direktyvą, kurioje numatyta eilė kitų prevencinio restruktūrizavimo sistemų procedūrų efektyvumui didinti, į nacionalinę teisę. Esmines Direktyvos nuostatas valstybės narės privalės įgyvendinti ne vėliau kaip iki 2021 m. liepos 17 d., o tinkamai pagrįstais atvejais, valstybių narių prašymu Europos Komisijos įgyvendinimo laikotarpį gali pratęsti dar vieneriems metams.

Advokatų kontoros „Cobalt” asocijuota teisininkė Fausta Lapėnienė