Visos naujienos

Vedybų sutartis ir kreditorių interesai

2019-09-04

Besituokiantys ar susituokę asmenys turi teisę sudaryti vedybų sutartį. Priklausomai nuo to, kada ši teisė yra įgyvendinama, vedybų sutartys būna ikivedybinės, sudaromos iki santuokos įregistravimo, arba povedybinės, sudaromos bet kuriuo metu po santuokos įregistravimo.

Nepaisant to, kad galimybė sudaryti vedybų sutartį Lietuvoje egzistuoja beveik 20 metų, registruotų vedybų sutarčių skaičius padidėjo tik pastaraisiais metais. 2018-2019 m. buvo įregistruota virš 3000 vedybų sutarčių.

Vedybų sutarties pagrindinis tikslas yra turto, tiek esamo, tiek įgyjamo ateityje, teisinio režimo nustatymas, keičiant įstatymo nustatytą sutuoktinių turto režimą. Įstatymas įtvirtina sutuoktinių turto bendrumo režimą – laikoma, kad turtas, (įskaitant ir gaunamas pajamas) sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė, be to laikoma, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios.

Asmens turto režimo pakeitimas veikia ir jo prievoles, o tai reiškia ir poveikį kreditoriaus interesams. Pagal civilinį kodeksą asmeninės prievolės visų pirma privalo būti tenkinamos iš asmeninio sutuoktinio turto. Jeigu kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė skolininko nuosavybė, išieškojimą galima nukreipti į skolininkui priklausančią dalį bendrojoje nuosavybėje.

Kokį turto režimą sutuoktiniai gali pasirinkti sudarę vedybų sutartį?

Pagal galiojantį teisinį reguliavimą, vedybų sutartimi galima pasirinkti skirtingus turto režimus. Pirmiausia galima susitarti dėl  turto atskirumo režimo - turtas, įgytas tiek iki santuokos, tiek gyvenant susituokus, yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Sutuoktinių, vedybų sutartyje pasirinkusių turto atskirumo režimą, tikslas yra apsaugoti ateityje jų gautinas pajamas ir turtą nuo tapimo bendrąja jungtine nuosavybe.

Antra, vedybų sutartyje galima nustatyti, kad turtas, kiekvieno sutuoktinio įgytas iki santuokos ir esantis jų asmenine nuosavybe, po santuokos įregistravimo tampa jų bendrąja jungtine nuosavybe. Tai reiškia, kad sutuoktiniai pasirenka turto visiško bendrumo režimą ir sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe tampa kiekvieno sutuoktinio iki santuokos turėtas asmeninis turtas, taip pat visas kitas turtas, kurį sutuoktiniai įgys ateityje gyvendami susituokę. Trečia, vedybų sutartimi sutuoktiniai gali susitarti, kad turtas, įgytas susituokus, yra bendroji dalinė sutuoktinių nuosavybė.

Sutuoktiniai gali pasirinkti mišrų turto režimą, taip pat nustatyti, kad viena iš nurodytų turto teisinio režimo rūšių bus taikoma visam turtui arba tik tam tikrai jo daliai ar tik konkretiems daiktams.

Svarbiausias – sutarties laisvės principas

Vedybų sutartis priskiriama prie civilinių sutarčių, todėl vienas svarbiausių principų sudarant vedybų sutartį yra sutarties laisvės principas, kuriuo užtikrinama sutuoktinių valios autonomija reguliuojant tarpusavio turtinius santykius. Tačiau, ar visais atvejais sutuoktiniai gali savo nuožiūra keisti savo turto režimą, ypač jei turi kreditorių? Ar vedybine sutartimi pakeitus turto režimą nenukenčia kreditorių interesai?

Pavyzdžiui, vykdymo procese yra nustatyta skolininko fizinio asmens dalis bendrame turte, nustatant, kad  vienam sutuoktiniui  priklauso pusė jo kito sutuoktinio gaunamų darbinių pajamų (pagal įstatymo nustatytą sutuoktinių turto režimą sutuoktinių darbinės pajamos yra bendroji jungtinė nuosavybė, kas reiškia, kad gaunamos pajamos, taip pat kaip ir įgyjamas turtas, yra bendri). Siekdami apsaugoti vieno iš sutuoktinių interesus, kad nebūtų išieškoma iš jo darbo užmokesčio pagal kito sutuoktinio asmenines prievoles, sutuoktiniai sudaro vedybų sutartį. Joje nustato, kadnuo sutarties sudarymo dienos kiekvieno sutuoktinio darbinės pajamos yra ne bendroji jungtinė nuosavybė, o kiekvieno asmeninė nuosavybė.

Tokiu būdu sutuoktiniai pakeičia savo turto teisinį režimą, ir kreditorius nebegali nukreipti išieškojimo į skolininko sutuoktinio darbo užmokestį, gaunamą po vedybinės sutarties sudarymo ir įregistravimo Vedybų sutarčių registre.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tokia situacija savaime nepažeidžia kreditoriaus interesų, nes įstatyme nėra nuostatų, draudžiančių sudaryti povedybinę sutartį, kai teismo nutartimi vykdymo procese nustatyta vieno iš sutuoktinių, kaip skolininko, dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje.

Svarbu, kad aukščiau paminėtoje situacijoje  kalbama apie atvejį, kai išieškoma pagal asmeninę sutuoktinio prievolę (pavyzdžiui, baudos, paskirtos už administracinio nusižengimo padarymą, sumokėjimas), todėl turto režimo pakeitimas, vietoje įstatymo numatyto turto bendrumo režimo pasirinkus turto atskirumo režimą, apsaugo kito sutuoktinio interesus. Tačiau net ir sutuoktiniams susitarus dėl visiško turto atskirumo ir pagal savo asmenines prievoles atsakant savo asmeniniu turtu, pagal bendras prievoles ir prievoles šeimos interesais sutuoktiniai prieš kreditorius vis tiek atsako solidariai (kreditorius turi galimybes išieškojimą nukreipti į bet kurį sutuoktinį).

Renata Cibulskienė, COBALT Vyresnioji teisininkė