Apgaulingi skelbimai, reklamos ar netikri atsiliepimai interneto portaluose gali sukelti nuostolius ne tik vartotojams, bet ir sąlygoti finansines bei reputacines pasekmes pačiam portalui, kuriame paskelbta melaginga informacija. Tačiau kam už ją tenka prisiimti atsakomybę? Ar visa ji tenka tik portalui?

Iki skaitmeninę rinką reguliuojančių teisės aktų įsigaliojimo socialiniai tinklai tapo palankia terpe plisti neteisėtai neapykantos kalbai taip pažeidžiant asmens teises į garbę ir orumą ar privatų gyvenimą. Interneto platformose ir skelbimų portaluose dažnai pasitaikantys padirbinių, nesaugių produktų ar apskritai netikrų skelbimų atvejai tiesiogiai kenkė vartotojų teisėms ir interesams. Dėl to tapo akivaizdu, kad reikalingos aiškios, griežtesnės taisyklės ir bendros Europos Sąjungos mastu taikomos priežiūros priemonės, užtikrinančios atsakomybę ne tik tokio turinio kūrėjams, bet ir platformoms, kuriose šis turinys talpinamas.

Pirmoji šias problemas Europos Sąjungos (ES) mastu bandė spręsti Elektroninės komercijos direktyva. Visgi dėl ES valstybių teisinių skirtumų ir nesuderinto įgyvendinimo mechanizmo kilo būtinybė dar kartą suvienodinti reguliavimą.

Skaitmeninių paslaugų aktas (angl. Digital Services Act arba DSA), įsigaliojęs pernai metų vasarį, apibrėžia aiškesnes turinio moderavimo, skaidrumo laikymosi ir pranešimų mechanizmų įdiegimo pareigas. Taip pat atsakomybės taisykles tarpininkams, užtikrindamas vartotojų teisių apsaugą visoje ES.

Situacija Lietuvoje

DSA Lietuvoje įgyvendina Informacinės visuomenės paslaugų įstatymas. Pagal šiuos aktus vieni garsiausių Lietuvos skelbimų portalų, tokie kaip „Skelbiu.lt“ ar „Aruodas.lt“, būtų laikomi interneto platformomis, tai yra, paslaugos teikėjais, kurių funkcija yra pagal paslaugos gavėjo prašymą saugoti informaciją ir skelbti ją visuomenei.

„Skelbiu.lt“ naudojimosi taisyklėse įtvirtinta, kad platforma teikia tik virtualią erdvę, technines funkcijas vartotojams kelti savo turinį ir skelbimus, o už patalpinamą ar perduodamą turinį atsakingas pats naudotojas. Panašiai apibūdinta ir „Aruodas.lt“ platformos paskirtis – pabrėžiamas techninių priemonių teikimas informacijos publikavimui ir neutralumas jos naudotojų sudaromų sandorių atžvilgiu. Tokios pozicijos referuoja į DSA numatytą neutralumo kriterijų, kuris tampa ypač svarbiu kalbant apie atsakomybę dėl patalpintos neteisėtos informacijos ir apgaulingų skelbimų.

Dar sprendžiant bylas, susijusias su Elektroninės komercijos direktyvos taikymu, ES Teisingumo Teismas išaiškino, jog atsakomybės netaikymo pagrindu gali būti laikomas toks tarpininkų veikimas, kai paslaugų teikėjas „neturi žinių apie informaciją ir jos nekontroliuoja“. Todėl reikia įvertinti, ar paslaugų teikėjas veikia neutraliai, ar jo veiksmai buvo tik „techninio, automatinio ir pasyvaus pobūdžio“.

Dėl šios priežasties į nacionalinį įstatymą po DSA įsigaliojimo perkelta taisyklė, jog teikiant prieglobos paslaugas, kaip minėtų platformų atveju, paslaugų teikėjas neatsako už neteisėtą turinį, jei šis neturi jokių faktinių žinių apie neteisėtą veiklą, o gavęs tokios informacijos, imasi veiksmų nedelsiant jį pašalinti ar apriboti prieigą.

Portaluose – aiškūs veiksmai vartotojams

Tam, kad būtų taikomas toks atleidimo nuo atsakomybės pagrindas, teisės aktai įpareigoja interneto platformas įdiegti pranešimo ir veiksmų mechanizmus, kuriais naudotojai gali pranešti apie galimai neteisėtą turinį platformose. Tokie įrankiai turi būti lengvai prieinami, patogūs naudoti ir veiksmingi. Taip pat platformos turi įdiegti veiksmingą vidaus skundų nagrinėjimo sistemą.

„Skelbiu.lt“ pasirinkus konkretų skelbimą, aiškiai matomoje vietoje po nuotraukomis matyti mygtukas „Netinkamas“. Jį paspaudus atsidaro langas su vieta problemai aprašyti, kad svetainės valdytojai galėtų ją įvertinti, ir, prireikus, skelbimą pašalinti.

Svarbu pažymėti, jog tokie tarpininkai kaip „Skelbiu.lt“ neturi pareigos aktyviai ieškoti faktų ir aplinkybių, kurie bylotų apie neteisėtą veiklą, nes tai reikštų neproporcingą naštą ir kišimąsi į verslo vykdymo laisvę.

„Skelbiu.lt“ naudojimo taisyklėse numatyta, jog platforma turi teisę, tačiau ne pareigą, tikrinti naudotojų keliamą turinį. Gavus naudotojų pranešimus naudojantis įdiegtais mechanizmais ar atlikus tyrimus savo iniciatyva, tarpininkai privalo išnagrinėti atvejį ir pranešėjui pateikti informaciją apie priimtą sprendimą.

Gresia įspėjimas arba bauda

Pažeidus DSA numatytas pareigas ir atitinkamai nereaguojant turint informacijos apie galimus neteisėtus skelbimus ar kitą turinį, atsakinga institucija Lietuvoje – Ryšių reguliavimo tarnyba – gali skirti baudą, siekiančią iki 6 procentų tarpininko bendrųjų metinių pajamų.

Turint omenyje šio reguliavimo naujumą, tikėtina, jog bausti institucijos nebus linkusios ir visų pirma teiks įspėjimus.

Dėl DSA pažeidimo, neužtikrinant tinkamo pranešimų mechanizmo dėl neteisėto turinio, į Europos Komisijos akiratį jau pakliuvo socialinių tinklų platformos „X“, taip pat „Facebook“ ir „Instagram“, nors galutiniai sprendimai dėl sankcijų dar nepriimti. Lietuvos verslams nereikėtų nenuvertinti gresiančių sankcijų ir pasirūpinti skaidriomis procedūromis – įdiegti veiksmingą naudotojų pranešimų sistemą, laikytis skaidrumo reikalavimų ir sekti, kaip vystosi šio akto taikymo praktika.