„Centrolink“ naujovės: ar jūsų įstaiga pasiruošusi žaisti pagal naujas taisykles?

Nauji reikalavimai, susiję su dalyvavimu „Centrolink“ sistemoje, sukėlė sumaištį: dalis rinkos dalyvių įsitikinę, kad privalo nedelsiant pateikti visus vidaus dokumentus ar net nepriklausomo vertinimo išvadą. Tačiau to daryti nereikia – pakanka užpildyti ir pateikti nustatytą deklaracijos formą. Papildomi dokumentai ar išvados teikiami tik tuo atveju, jei jų aiškiai pareikalauja Lietuvos bankas.

Vis dėlto formalus reikalavimų įvykdymas – tik viena medalio pusė. „Centrolink“ tampa ne tik technine jungtimi, bet ir kokybės barjeru: sistemoje galės likti tik tos įstaigos, kurios realiai pasirengusios įrodyti atitiktį praktikoje, jei to prireiktų.

Nuo dokumentų prie realybės

Pirmasis žingsnis, kurį turi žengti kiekviena įstaiga norinti nenutolti nuo „Centrolink” – vidaus dokumentų peržiūra. Ir čia svarbu ne formaliai atnaujinti aprašus, o iš esmės įsivertinti, kaip organizacija užtikrina klientų lėšų saugumą, kokie rizikų valdymo mechanizmai veikia praktikoje, kaip naudojamos informacinės technologijos. Taip pat koks būtų veiklos nutraukimo planas, jei tokio prireiktų.

Svarbu, kad dokumentai būtų individualiai pritaikyti konkrečios įstaigos veiklai. Naudoti universalius šablonus ar dokumentus, kurie neatspindi realių procesų, – rizikinga. Mat Lietuvos bankas tikisi ne teorinio atitikimo, o to, kad įstaigos iš tiesų taikytų nurodytas priemones. Kitaip tariant, atitiktis turi būti ne „popierinė“, o veikianti.

Atitikties patvirtinimas

Lietuvos bankas įdiegė vadinamąją migracijos langų sistemą – tai atskiri laikotarpiai, kuriuos individualiai paskiria ir nurodo konkrečioms įstaigoms. Per šiuos laikotarpius finansų rinkos dalyviai turi pateikti deklaraciją apie atitiktį, užpildydami specialią formą, kuria patvirtinama, kad laikomasi Mokėjimų įstatymo 9¹ straipsnio reikalavimų.

Tačiau tai tik pradinis etapas. Po pateiktos deklaracijos Lietuvos bankas, įvertinęs gautą informaciją, kreipiasi į įstaigas dėl naujos dalyvavimo „Centrolink“ sutarties pasirašymo. Taip pat gali būti paprašyta papildomų dokumentų arba pareikalauta nepriklausomo atitikties vertinimo. Nors šie sprendimai priklauso nuo individualios situacijos, įstaigos turėtų būti pasirengusios reaguoti iš anksto – ne laukti oficialaus paklausimo, o aktyviai įsivertinti savo atitiktį dar iki to momento.

Nepriklausomas vertinimas: kas gali jį atlikti?

Rinkoje vis dar paplitęs klaidingas įsitikinimas, kad nepriklausomą atitikties vertinimą gali atlikti tik audito įmonės. Iš tiesų tai gali būti bet kuris nepriklausomas, patirties turintis subjektas, reziduojantis Europos Sąjungos valstybėje narėje ir neturintis interesų konflikto su vertinama įstaiga.

Tarp tokių vertintojų – ne tik audito ir konsultacijų įmonės, bet ir advokatų kontoros, turinčios patirties finansų rinkos reguliavimo ir priežiūros srityje. Svarbiausia – gebėjimas objektyviai įvertinti dokumentų kokybę, procesų veikimą ir rizikų valdymo efektyvumą.

Vertinimas gali būti atliekamas tiek Lietuvos banko prašymu, tiek pačios įstaigos iniciatyva – kaip būdas laiku įsivertinti situaciją, identifikuoti galimus trūkumus ir pasiruošti atsakingam dalyvavimui sistemoje.

Proaktyvumas – ne prabanga, o būtinybė

Lietuvos banko keliamų reikalavimų tikslas – ne apriboti, o apsaugoti visą sistemą: nuo piktnaudžiavimo, veiklos trikdžių, reputacinių krizių. Todėl pasiruošimas nėra vien formalumas – tai investicija į sklandžią veiklą ir institucijos patikimumą.

„Centrolink“ nėra uždaras klubas, bet patekti į jį dabar galima tik laikantis aiškių žaidimo taisyklių. Tiems, kurie pasiruošę į jas žiūrėti rimtai, tai galimybė sustiprinti ne tik savo teisėtumą, bet ir reputaciją sparčiai bręstančioje rinkoje. Proaktyvus pasirengimas tampa svarbiausiu konkurenciniu pranašumu.