Dar prieš kelerius metus dirbtinis intelektas (DI) – „OpenAI“ sukurtas „GPT-4“ modelis – išlaikė advokatūros egzaminą, o kalbos, kad nuolat tobulėjančios DI technologijos gali pakeisti teisininkus, netyla. Tačiau ar tikrai verta teisinio patarimo klausti dirbtinio intelekto? Kaip įvertinti, ar per kelias sekundes pateiktas atsakymas pagrįstas aktualiais teisės aktais, ar tai tik įtaigi dirbtinio intelekto kūryba?

Advokatų kontoros COBALT vadovaujanti teisininkė Renata Vasiliauskienė teigia, kad nevertėtų aklai pasitikėti teisiniais atsakymais, kuriuos pateikia DI įrankiai, nesukurti specialiai teisės klausimams spręsti. Pavyzdžiui, „chatGPT“, kaip ir kiti bendro pobūdžio DI įrankiai, neturi galimybės remtis aktualiomis teisės aktų redakcijomis ar naujausia teismų praktika. „chatGPT-4“ apmokymui naudota informacija, pateikta iki 2023 m. spalio mėnesio.

„Tai reiškia, kad įstatymų pasikeitimai, pateikti po šios datos, generuojant DI atsakymus bent jau kol kas nėra analizuojami. Teisininkai supranta šį trūkumą, mat aktualios teisės akto redakcijos svarba sprendžiamam klausimui yra kertinis dalykas bet kokioje konsultacijoje“, – pažymi teisininkė.

Antra, ir svarbiausia, pasak R. Vasiliauskienės, yra tai, kad „chatGPT“ algoritmai buvo apmokyti pasitelkus itin didelį kiekį mokslinio ir populiariojo turinio – pavyzdžiui, vaikų grožinę literatūrą, religinius tekstus, poeziją, vartotojų komentarus, – o teisinių tekstų šioje duomenų aibėje buvo tik nedidelė dalis. Tai yra pagrindinė priežastis, kodėl „chatGPT“ haliucinacijos konkrečiais teisiniais klausimais yra labai tikėtinos, paaiškina COBAL vadovaujanti teisininkė.

„ChatGPT“ atsakymai pateikiami tokia protinga ir rišlia forma, jog neretam sunku patikėti, kad atsakymas gali būti geriausiu atveju paviršutinis, o blogiausiu – visiškai neteisingas. Ant šio „kabliuko” jau yra skaudžiai užkibęs ne vienas žmogus, įskaitant ir teisininkus. Pavyzdys –„chatGPT“ sukurti teismų sprendimai, kurių niekada nėra buvę, tačiau jų reikėjo generuojamam atsakymui. Iš praktikos atsiradusi teisinė intuicija dažnai pasufleruoja, kad DI pateiktas atsakymas yra neteisingas. Tačiau problemų kyla, kai klausimus užduoda ne teisininkai“, – įspėja R. Vasiliauskienė.

Vienas iš būdų apsisaugoti yra paprašyti pateikti šaltinius, konkrečias citatas, bylų numerius. Visgi tam, kad užduotum teisingus tolimesnius klausimus ir suprastum, ar algoritmas remiasi aktualiomis teisinėmis normomis bei bylomis, reikia teisinės patirties. Aklai patikėjus tuo, ką sako „chatGPT“, galima iš esmės suklysti, pažymi teisininkė.

Ne visada pasitikėti garantijomis

Šiuo metu egzistuojančios sistemos, orientuotos tik į teisės klausimus, padeda atlikti skirtingas užduotis. Pavyzdžiui, analizuoti didelius kiekius duomenų, versti tekstus į skirtingas kalbas, surasti aktualias teisės normas, teismų sprendimus, versti posėdžių įrašus į tekstą, rašyti laiškus, kalbas, prezentacijas, parengti dokumentus, pateikti statistinius duomenis.

„Visi šie veiksmai atliekami vos per kelias sekundes. Taigi, galima drąsiai sakyti, kad į teisę orientuoti DI sprendimai iš tikrųjų reikšmingai pagreitina didelę dalį teisininko darbo. Tačiau ne viskas taip paprasta. Kartu jie atneša naujas problemas, iš kurių labiausiai akcentuojama rizika duomenų saugumui ir konfidencialumui“, – atkreipia dėmesį teisininkė.

Teisinės konsultacijos susijusios su itin jautria, dažnai konfidencialia, informacija, todėl naudojant technologijas reikalingas itin didelis dėmesingumas, kad nebūtų pasidalinta klientui jautria informacija.

„Vidinėmis politikomis lengva uždrausti kelti klientų duomenis į teisininkams skirtus DI įrankius, tačiau žmogiškasis faktorius ir klaidų rizika dėl to niekur nedingsta. Todėl yra sprendimų, pavyzdžiui, „Harwey“ ar „Legora“, kuriuos galima integruoti į vidines kontorų sistemas. Nors teigiama, kad pastarosios gali užtikrinti, kad užklausos ar net netyčia įkelti jautrūs dokumentai liktų kontoros aplinkoje, absoliutus saugumas skaitmeninėje erdvėje neegzistuoja. Todėl visos garantijos turi būti vertinamos atsargiai“, – sako R. Vasiliauskienė.

Kitos reikšmingos problemos – bendrų standartų trūkumas ir prieigos prie vietos teisės aktų apribojimai. Teisės aktai, sutartys, teismo dokumentai labai skiriasi skirtingose ​​jurisdikcijose, todėl sunku sukurti universalius visoms valstybėms tinkamus įrankius, teigia COBALT teisininkė. Ilgą laiką net populiarūs įrankiai negalėjo užtikrinti, kad konsultacijos remtųsi galiojančiomis, aktualiomis vietos šalies teisės aktų redakcijomis. Neturėdamas prieigos prie visų šalių teisės aktų duomenų bazių, iki 2025 metų „Harvey“ remdavosi tomis žiniomis apie teisės aktus, kurias „rasdavo“ internete. Tik pernai, pradėjus bendradarbiavimą su tarptautine teisinės informacijos ir duomenų analizės platforma „LexisNexis“, „Harvey“ pradėjo naudotis teisės aktų ir teismų sprendimų duomenų baze.

Kitas teisininkams pritaikytas DI įrankis „Legora“ taip pat teigia, kad turi galimybę įtraukti vietos teisės aktus ir teismų sprendimus, pasirašydamas bendradarbiavimo sutartis su vietos teisinių duomenų bazių savininkais.

„Sprendimas atrodo geras, tačiau, ar ilgalaikis – klausimas, – svarsto R. Vasiliauskienė. – Juk daug metų kurtos ir tobulintos lietuviškos teisės aktų ir teismų sprendimų bazės greitu metu paleis savo DI sprendimus ir vargu ar norės, kad konkurentai naudotųsi šiuo įdirbiu. Taigi atrodytų, kad vietiniai produktai, tokie kaip „vasara.ai“ ar „Santrauka“, apmokyti būtent lietuviškais teisės aktais ir sprendimais, turėtų būti patrauklesni, tačiau ir jie kol kas turi trūkumų – nesiūlo platesnio kiekio funkcionalumų, todėl gali atlikti gerokai mažiau užduočių nei pasauliniai konkurentai.“

Ar tai jau teisininko profesijos pabaiga?

Įvairiuose šaltiniuose teigiama, kad DI technologijos artimiausiu metu paveiks beveik visus darbus ir profesijas – niekas neturės imuniteto nei dabartiniam DI, nei beatsiritančiai visuotinio DI bangai.Taigi ir tūkstantmečius egzistavęs teisininko amatas keisis iš esmės, prognozuoja R. Vasiliauskienė:

„Tie, kurie nesugebės greitai prisitaikyti, ne tik praras pozicijas tarptautiniuose reitinguose, klientus ir talentus, bet galbūt turės susitaikyti ir su tuo, kad pralaimi technologijoms. Svarbu suprasti ir priimti profesijos pokyčius – iš moksliukiškos, su ilgiausių tekstų skaitymu, naktinių ataskaitų rašymu ir nuolatiniu galynėjimusi su laiku bei nerealistiškais terminais siejamos veiklos ji tampa patariamąja profesija, kurioje daugiau rizikos vertinimo, pasikliovimo profesine intuicija ir patirtimi, kokybiško bendravimo bei strategavimo kartu su klientu.“