Iki kovo 31 dienos nekilnojamojo turto (NT) brokeriai turi pateikti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai (FNTT) išsamią informaciją apie tai, kaip įgyvendina Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos (PPTFP) įstatymo reikalavimus. Kaip pastebi COBALT asocijuota partnerė Aurelija Balčiūnė, tai ne šiaip dar viena administracinė pareiga, o didesnis dėmesys sektoriui ir žingsnis link nuoseklesnės sektoriaus priežiūros.

Teisiškai pareigą užtikrinti sandorių atitikimą PPTFP įstatymui NT brokeriai turėjo jau seniai, bet į tai dažnu atveju, pasak A. Balčiūnės, nežiūrėta itin rimtai: „Buvo galvojama, kad pinigai vis tiek eina per bankus, sandoriai vykdomi per notarus, tai jie ir patikrina duomenis. Tačiau pagal įstatymą pareiga tenka ir brokeriams“. Įpareigojimas primintas dar prieš pandemiją (2017 m. – be nuomos, o nuo 2020 m. su nuoma). 2021 m. FNTT atliko šio sektoriaus patikrinimus ir skyrė įspėjimus ar pinigines baudas, o dabar pradeda veikti sistemingesnis modelis, naudojant aiškius klausimynus, kuriuos reikės pateikti kasmet.

Naujas priežiūros etapas

NT rinka visame pasaulyje priskiriama prie sričių, kuriose gali būti legalizuojamos neteisėtos lėšos – tai patogu dėl didelių sandorių sumų, sudėtingų juridinių struktūrų, užsienio klientų ar naudos gavėjų. Lietuvoje, pasak PPTFP ekspertės, dar 2021 m. FNTT skelbė, kad prekyba NT išlieka viena iš didžiausią pinigų plovimo riziką keliančių veiklų. „Netrukus, kai bus paskelbtas naujausias Nacionalinis pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos vertinimas, bus proga ir patiems subjektams pasitikrinti realų rizikos lygį – kur jie yra bendrame kontekste“, – primena A. Balčiūnė.

Reikalavimas dėl informacijos teikimo buvo patvirtintas dar 2025 m. lapkričio mėn., tačiau kvietimus teikti informaciją apie pinigų plovimo prevencijos priemonių įgyvendinimą FNTT pateikė 2026 m. sausio viduryje, atsakymams palikdama du su puse mėnesio. Reikalavimas taikomas įvairiose srityse dirbantiems NT brokeriams – tiek veikiantiems kliento vardu ir jo naudai, tiek ir padedantiems klientams atlikti NT pirkimo ar pardavimo sandorius ir (ar) su jais susijusius sandorius.

Jis skirtas ir teikiantiems tarpininkavimo paslaugas išnuomojant nekilnojamąjį turtą, tačiau tik sandoriams, kurių mėnesinis nuomos mokestis yra lygus arba viršija 10 000 eurų ar atitinkamą sumą užsienio valiuta. NT pirkimo–pardavimo sandoriams minimali vertės suma nenustatyta – pareigos galioja visiems be išimčių.

Kovo 31 d. FNTT kvietimą šiais klausimais gaus ir buhalterines paslaugas teikiantys subjektai, jiems informaciją reikės pateikti iki liepos 1 d.

Ko reikalauja klausimynas?

Pildant išsamius klausimynus NT sektoriaus subjektams teks atsakyti, ar per ataskaitinį laikotarpį atnaujino PPTFP politiką bei vidaus kontrolės procedūras, kas tokias politikas ir procedūras parengė – patys ar išorės konsultantai, ar jos buvo patvirtintos vadovybės ir ar su jomis supažindinti darbuotojai.

Taip pat prašoma nurodyti, kiek subjektas turėjo klientų, iš kokių jurisdikcijų jie buvo, ar tarp jų buvo politiškai pažeidžiamų asmenų (einančių ar neseniai ėjusių svarbias viešąsias pareigas), kiek sudaryta pirkimo–pardavimo ir nuomos sandorių, kokia buvo per subjektą praėjusių lėšų vertė. Atskirai domimasi, ar buvo atsiskaitymų grynaisiais pinigais ar virtualiosiomis valiutomis, ar taikomas rizika grįstas klientų tikrinimo modelis ir ar reguliariai tikrinami tarptautinių sankcijų sąrašai. Taip pat klausiama, ar atnaujintos vidaus procedūros, kas jas rengė, ar vyko mokymai, ar paskirtas atsakingas asmuo.

„Kitaip tariant, institucija vertina ne tik tai, ar dokumentai egzistuoja, bet ir tai, kaip jie veikia praktikoje – ar subjektas realiai supranta savo klientų struktūrą, sandorių mastą ir su tuo susijusias rizikas. Jeigu realiai veikiančių procedūrų nėra, į tokius klausimus atsakyti bus sudėtinga“, – komentuoja A. Balčiūnė.

Kas nutiks nepateikus informacijos?

Už informacijos FNTT nepateikimą gali būti taikoma administracinė atsakomybė – bauda iki 3 500 eurų įmonės vadovui. Tačiau, pasak COBALT asocijuotos partnerės, praktikoje svarbesnis gali būti pats signalas priežiūros institucijai.

„Jeigu klausimyno neužpildei, tai jau yra indikatorius, kad procedūros neveikia arba jų apskritai nėra. Tokiu atveju tikėtinas patikrinimas“, – sako ji. Patikrinimo metu nustačius, kad subjektas nesilaiko pinigų plovimo prevencijos reikalavimų, gali būti taikomos ir griežtesnės sankcijos – ne tik didžiulės baudos (procentinės iki 5 proc. metinių pajamų, arba iki sumos, du kartus didesnės už dėl pažeidimo gautą naudą, arba fiksuotos sumos net iki 1,1 mln. eurų), bet ir įspėjimai, vadovų nušalinimas ar net veiklos ribojimas.

Tikslinį FNTT patikrinimą gali nulemti ir subjekto pateikta informacija. „Informacijos rinkimas nėra savitikslis – „varnelės užsidėjimui“. Gavusi duomenis institucija juos vertins ir analizuos, o ten, kur kils klausimų ar matysis rizikos indikatorių, gali atsirinkti subjektus tikrinimui. Kadangi jau buvo etapas, kai šį sektorių tikrino, gali būti, kad tai bus antrasis ratas“, – pažymi COBALT asocijuota partnerė.

Pareigą atidžiai vertinti vykdomus sandorius NT brokeriai, anot A. Balčiūnės, turėtų jausti ir nespaudžiami artėjančio termino pateikti informaciją: „Praktikoje įtarimai dažnai kyla iš neapibrėžtumo ar baimės – todėl svarbiausia pirmiausia surinkti visą turimą informaciją ir ją objektyviai įvertinti. Jeigu įtartinumo kriterijų nėra – klausimas baigtas, svarbu tinkamai dokumentuoti atliktus tyrimus. Jeigu yra – informacija turi būti pateikta FNTT per specialią sistemą, prie kurios prieigą turi paskirtas atsakingas asmuo“.

Ekspertė pažymi, kad čia labai svarbi vadinamoji neinformavimo (angl. „no tipping-off“) taisyklė – klientui negali būti atskleista, jog informacija apie jį pateikta institucijai. „Tai viena iš kertinių pinigų plovimo prevencijos sistemos taisyklių, kurios pažeidimas taip pat užtraukia atsakomybę. Nes tai nėra konsultacinis mechanizmas su klientu. Jeigu atitinka kriterijai, informacija teikiama institucijai, kuri ir priima tolesnius sprendimus“,  – paaiškina A. Balčiūnė.

Naujoji norma

Šiemet klausimynas teikiamas pirmą kartą ir su aiškiai nustatyta data – iki kovo 31 dienos. Tačiau tai ne vienkartinė akcija – ji bus reguliari, informaciją bus privaloma teikti kasmet.

„Tai reiškia, kad NT brokeriams ir buhalteriams pinigų plovimo prevencija jau seniai nėra tik formalus dokumentų turėjimas. Tai yra ir bus nuolatinė, matuojama ir kasmet vertinama atitikties sistema, kurios laikytis neabejotinai paskatins ir kasmetinis FNTT klausimyno pildymas“, – pabrėžia teisininkė.