Ką atneš tamsūs mokesčių reformos debesys?

Kritikos mokesčių reformai pastaruoju metu netrūksta ir ne veltui. Mokesčių, ypač GPM, padidinimo laipsnis, skirtingas tokios pačios rūšies pajamų apmokestinimas, didelis mokesčių administravimo kompleksiškumas – pokyčiai, kurie, tikėtina, turės tiek trumpalaikių, tiek ilgalaikių pasekmių. Investuotojų susidomėjimo mažėjimas, pasiturinčių ir dideles pajamas gaunančių gyventojų emigracija – kaina, kurią gali tekti sumokėti Lietuvai. O gal toks pesimizmas yra perdėtas? Kokių visgi reiškinių tikėtis – rimto škvalo ar trumpo lietaus?

Visų pajamų rūšių, išskyrus darbo santykių pajamas, apmokestinimo tarifas per pastaruosius 20 metų buvo didintas vieną kartą – nuo 15 proc. iki 20 proc. Dabar planuojamas pokytis nuo 20 proc. iki 32 proc. arba 36 proc. Suprantama, kad toks staigus mokesčių padidinimas sukelia audringą reakciją. Visgi bent jau trumpalaikes šio pokyčio pasekmes būtų galima sušvelninti, jeigu mokesčiai būtų didinami palaipsniui, su pereinamuoju laikotarpiu. Pereinamasis laikotarpis lyg ir buvo reformos autorių planuose, tačiau iki įstatymo projekto neišgyveno. Gaila ir nesuprantama, kodėl to neliko.

Kitas sunkiai paaiškinamas reformos vingis – skirtingas dviejų rūšių kapitalo pajamų apmokestinimas. Mat dividendams ir toliau turėtų galioti nekintantis 15 proc. tarifas. O akcijų pardavimo pajamos kartu su kitomis pajamomis gali būti apmokestinamos ir 32 proc. arba 36 proc. tarifu. Mano nuomone, tai yra tos pačios verslo ir investicijų grąžos pajamos, tik kažkodėl jos apmokestinamos skirtingai. Tokie logikos ir paaiškinimo stokojantys sprendimai neprideda tikėjimo reforma ir jos teisingumu.

Galiausiai, reikėtų nepamiršti ir mokesčių administravimo. Lietuvos mokesčių sistemą, mano nuomone, ilgą laiką buvo galima vadinti tikrai paprasta ir patogia: nedaug tarifų, skirtingų pajamų kategorijų, lengvai suskaičiuojama mokesčių bazė. Dabartinė reforma įveda daug kompleksijos. Įstatymo projektas sukelia daugiau klausimų nei pateikia atsakymų. Pavyzdžiui, ar į metines pajamas bus įtrauktos iš užsienio gautos ir ten apmokestintos pajamos? O kaip su neapmokestinamomis pajamomis?

Įstatymo projektas sako, kad į metines pajamas neįskaičiuojami tik dividendai. Tačiau ar toks sprendimas nestokoja logikos? Dividendai apmokestinami mažiausiu galimu tarifu ir dar neįskaičiuojami į metines pajamas. Nežinia, iš kur toks reformos autorių dosnumas. Galbūt tai yra techniniai dalykai, tačiau jie yra labai svarbūs, kuomet kalbame apie reformos teisingumą.

Trumpalaikės prognozės – kapitalo emigracija

Dabartinės prognozės, kurios neužtruks išsipildyti priėmus mokesčių reformą – masinis verslo ir turto išsipardavimas, dividendų lietus bei kapitalo emigracija iš Lietuvos.

Reformos ryšio su turto ir verslo pardavimo sandoriais giliai ieškoti nereikia. Mat, kai laukia toks reikšmingas mokesčių padidinimas, verslininkams tiesiog neapsimoka laukti 2026 ar 2027 m. tam, kad parduotų verslą. Pavyzdžiui, jeigu verslininkas, kūręs verslą 25 metus, nusprendžia jį parduoti, skirtumas parduodant 2025 m. ir 2026 m. gali būti nuo 12 proc. iki 16 proc. Neramu, kad toks iš verslo ar turto pardavimo gautas kapitalas pajudės iš Lietuvos. O tai neišvengiamai atsilieps tolimesniam ekonomikos augimui, inovacijoms, darbo vietų kūrimui ir kitiems parametrams.

Su dividendais situacija yra kiek kita. Dabar nėra numatyta didinti jų apmokestinimą. Tačiau pasitikėjimo mokesčių reforma nėra daug. Dividendų mokėjimo sezonas yra kaip tik dabar, kai spekuliacijos mokesčių didinimo tema yra pačiame pike. Natūralu, kad vieni verslininkai tiesiog nenori sulaukti siurprizo, kiti galbūt ruošiasi kitam mokesčių didinimo raundui, tad nenustebčiau, jei 2025 m. būtų rekordiniai matuojant bendrovių išmokėtus dividendus. Šis kapitalas, kaip ir verslo pardavimo pajamos, veikiausiai taip pat patrauks iš Lietuvos – galės dirbti investicinėse sąskaitose ir nebepapildys mūsų šalies biudžeto bent kurį laiką.

Reikia išeičių ilgalaikėms pasekmėms švelninti

Natūrali reakcija į tokį staigų mokesčių padidinimą – ieškoti būdų, kaip sušvelninti reformos pasekmes piniginei. Panašu, kad reforma sukuria nemažai laviravimo galimybių. Pavyzdžiui, individualia veikla besiverčiančio asmens, gaunančio tam tikro dydžio pajamas, mokestinė našta gali siekti iki 30 proc. įskaitant socialinio draudimo įmokas. Tačiau, jeigu naujoje sistemoje tas pats asmuo nuspręs perkelti savo veiklą į bendrovę, jo mokestinė našta gali siekti viso labo 21 proc. Tikiu, kad tokių galimybių atsiras ne viena, kaip ir bus ne vienas, kuris jomis naudosis.

Be to, galima nuspėti, kad mūsų laukia ir didelius mokesčius mokančių gyventojų emigracijos banga. Viena grupė – tai daug uždirbantys specialistai, laisvai samdomi konsultantai, kurių darbo vieta dažnu atveju nėra fiksuota. Individualios veiklos apmokestinimas didėja beveik dvigubai. Tai reiškia, kad tiek pat pajamų gavę specialistai 2026 m. „namo parneš“ mažiau pajamų. Vargu, ar visi mūsų gyventojai priims tai kaip neišvengiamybę. Kita grupė – verslo pardavimui pribrendę verslininkai. Verslo pardavimo apmokestinimas didės dramatiškai, o emigruoti į šiltesnius kraštus šiais laikais yra itin paprasta. Juolab, yra visa eilė Europos valstybių kurios priims mūsų emigrantus išskėstomis rankomis.

Įkvėpimo semtis iš kitų šalių

Daugelis Europos ir pasaulio valstybių jau suprato, kokie svarbūs yra daug mokesčių sumokantys ir neprisirišę prie vienos vietos gyventojai. Vienos valstybės, tokios kaip Didžioji Britanija, kuri patyrė didelę pasiturinčių ir aukštas pajamas gaunančių asmenų emigraciją, mokosi iš savo padarytų klaidų. Tačiau kitos naudojasi atsivėrusiomis galimybėmis. Pavyzdžiui, Portugalija užsieniečiams, tapusiems Portugalijos mokesčių mokėtojais, siūlo fiksuotą 20% pajamų mokesčio tarifą net dešimčiai metų. Nesunku paskaičiuoti, kad brangiai apmokamas specialistas, gali sutaupyti kelis ar net keliolika tūkstančių eurų vien todėl, kad rudenį, žiemą ir pavasarį pasirinks dirbti nuotoliu iš saulėtosios Portugalijos.

Italija nuėjo dar toliau – užsieniečiams pasiūlė fiksuotą 100 000 Eur metinį mokestį už visas ir bet kokias pajamas, gautas už Italijos ribų. Režimas pasirodė toks populiarus, kad mokestis 2025 metais jau yra dvigubai didesnis.

Gali atrodyti, kad mums, lietuviams, tai neaktualu. Tačiau aktualu ir labai. Lietuvoje yra daug sėkmingų verslininkų ir jų užaugintų verslų. Nesinori skaičiuoti, kiek praras Lietuva, kai tuos verslus parduoti susiruošę lietuviai pasirinks metus ar kelerius pagyventi Italijoje ar kitoje valstybėje su draugiškesne mokestine sistema.

Ir šios šalys nėra vienintelės – savo programas kuria ir siūlo Graikija, Malta, Kipras bei kitos šalys. Akivaizdu – kova dėl mokesčių mokėtojų ir jų pinigų stiprėja, o Lietuva į šias tendencijas reaguoja didindama mokesčius ir taip savotiškai stumdama didžiausius mokesčių mokėtojus iš šalies.