Metų pradžia – puikus metas apsvarstyti, ar įmonei pakanka turimų vidinių išteklių planuojamam augimui, ar reikalingas papildomas kapitalas, kokia finansavimo forma būtų tinkamiausia ir kokį poveikį tokie sprendimai turėtų valdymui bei akcininkų struktūrai. Įmonės jau žino finansinius rezultatus ir gali realistiškai įvertinti savo galimybes ateinantiems metams.

Šiandien verslai keičiasi greičiau nei bet kada anksčiau, todėl finansinių išteklių valdymas tampa ne tik aktualus, bet ir esminis žingsnis kiekvieno verslo stabilumui. Norint augti, investuotojų paieška atrodo natūralus sprendimas – juk papildomas kapitalas gali atverti naujas galimybes, tačiau investicijos – tai ne tik pinigai. Kartu su jomis atsiranda papildomų klausimų: kaip neprarasti kontrolės, išlaikyti pasitikėjimą ir užtikrinti, kad visi partneriai siekia to paties tikslo. Todėl svarbu ne tik pritraukti kapitalą, bet ir užtikrinti, kad naujas investuotojas taptų patikimu partneriu, o bendrovės augimo planai – saugūs ir tvarūs.

Kai paaiškėja, kad vidinių resursų gali nepakakti, bendrovė vertina, ar projektus galima įgyvendinti etapais, ar pakanka esamų resursų, ar reikia ieškoti išorinio finansavimo.

Strateginiai sprendimai prasideda nuo teisinio pasirengimo

Svarstant, nuo ko pradėti, svarbu paminėti prioritetų nusistatymą – kurie projektai ar investicijos svarbiausi įmonės augimui ir kokią grąžą jie turėtų generuoti. Toliau numatyti veiksmų seką – kokie žingsniai atliekami pirmiausia, kad finansavimas būtų naudojamas efektyviai ir teisėtai. Taip pat svarbu suderinti akcininkų interesus.

Visi sprendimai priimami bendrai, vadovaujantis balsų dauguma. Bet kokios abejonės ar nepritarimai yra fiksuojami raštu balsavimo protokoluose, taip užtikrinant, kad visi akcininkai būtų informuoti apie planuojamus finansinius įsipareigojimus ir jų pagrindimą aiškiais finansiniais duomenimis, pavyzdžiui, įmonės mokumo vertinimu, pinigų srautų prognozėmis, finansinių pajėgumų analize ir planuojamos investicijos atsiperkamumo įvertinimu.

Kiekvieną strateginį sprendimą turėtų lydėti ir teisinis pasirengimas, kuriam būtina aiški ir nuosekli seka. Pirmiausia atliekama įmonės dokumentų (įstatų, akcininkų sutarčių ir kitų įsipareigojimų) peržiūra. Tikrinama, ar nėra apribojimų ar įsipareigojimų, trukdančių planuojamiems veiksmams atlikti, o prireikus – nustatomos būtinos korekcijos.

Toliau vertinamos kiekvienos alternatyvos teisinės pasekmės ir parengiamas veiksmų planas, užtikrinantis, kad visi sprendimai būtų tinkamai įforminti ir registruoti. Pavyzdžiui, sprendimas suteikti paskolą priimamas tik įvertinus įmonės (skolininko) mokumą, pajamas, turtą ir kitus paskolos grąžinimą lemiančius veiksnius.

Naujų akcininkų priėmimas dažniausiai vyksta per naujų akcijų emisiją su esamų akcininkų pirmumo teisėmis, nebent jos būtų atšauktos visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu. Priimant sprendimą, būtina įvertinti siūlomą akcijų emisijos kainą, pagrįsti pirmumo teisės apribojimo ar panaikinimo priežastis, užtikrinti, kad emisijos kaina nebūtų mažesnė už akcijų nominaliąją vertę ir aiškiai nustatyti pasirašymo, apmokėjimo bei įstatinio kapitalo registravimo tvarką.

Visi šie veiksmai leidžia atsakyti į esminius klausimus dėl strateginių krypčių, įvertinti įmonės finansines galimybes ir teisines rizikas bei pagrįstai pasirinkti investicijų pritraukimo formą.

Kaip pasirinkti investicijų formą

Pirmasis žingsnis planuojant investicijų pritraukimą – įvertinti, kuris būdas geriausiai atitinka bendrovės strateginius tikslus ir poreikius. Svarbu atsižvelgti, kad kiekviena investavimo forma ne tik suteikia kapitalo, bet ir sukelia specifines teisines atsakomybes bei valdymo pasekmes bendrovei ir investuotojui. Verslo praktikoje investuotojas gali į bendrovę investuoti skirtingais būdais: padidindamas įstatinį kapitalą, įnešdamas papildomus įnašus arba suteikdamas paskolą.

Investicijų forma lemia, kokius teisinius gynimosi mechanizmus investuotojas turės ateityje – tiek dėl lėšų susigrąžinimo, tiek dėl galimybės daryti įtaką bendrovės sprendimams. Nepriklausomai nuo pasirinkimo – skola ar nuosavas kapitalas – įmonė turi įvertinti poveikį valdymui, finansinei struktūrai ir rizikos profiliui. Tai apima visų teisinių aspektų peržiūrą, atitikties akcininkų teisių ir pareigų užtikrinimą bei galimų rizikų numatymą, siekiant apsaugoti tiek esamų, tiek naujų akcininkų interesus.

Paskola bendrovei – kaip priimti atsakingą sprendimą?

Paskolos suteikimo atveju investuotojas įgyja kreditoriaus statusą, o santykiai su bendrove grindžiami skolos teise, todėl lėšų grąžinimas yra aiškiai reglamentuotas sutartimi. Sprendžiant dėl paskolos suteikimo bendrovei, būtina nuosekliai įvertinti jos finansinę būklę, verslo plano realumą ir galimus grąžinimo šaltinius. Paskolos suteikimas taip pat reikalauja strateginio požiūrio, nes teisingai įvertintos sąlygos gali padėti bendrovei augti, o investuotojui – apsaugoti savo kapitalą.

aldyba ar kiti kompetentingi bendrovės valdymo organai privalo įvertinti verslo plano ar investicinio projekto ekonominį pagrįstumą ir numatyti galimus paskolos grąžinimo būdus, jeigu planas būtų neįgyvendintas arba įgyvendintas ne visiškai. Šios investavimo formos specifika – aiškiai reglamentuotos finansinės teisės, ribotas investuotojo dalyvavimas bendrovės valdyme ir struktūroje bei formalus, teisiškai užtikrintas paskolos sutarties vykdymas.

Be to, kartais investuotojas siekia užtikrinti paskolos grąžinimą įkeitimu, kas gali sukurti papildomus teisinius padarinius ir apsunkinti visą procedūrą. Rizika kyla, jei paskola suteikiama bendrovei neįvertinus jos finansinių galimybių ar verslo plano – toks sprendimas gali būti laikomas netinkamu valdymo organų veiksmu. Todėl valdymo organai privalo neapsiriboti investuotojo pateiktais duomenimis, bet savarankiškai vertinti finansinę būklę, verslo plano realumą, paskolos grąžinimo šaltinius ir galimas rizikas, rinkti papildomą informaciją iš registrų ar kitų šaltinių.

Tinkamai įgyvendinta paskola suteikia bendrovei finansinį lankstumą, leidžia efektyviai finansuoti plėtrą ar veiklos tęstinumą, o investuotojui – aiškias kreditoriaus teises, užtikrinant atsakingą sprendimą ir teisinę apsaugą abiem pusėms.

Įstatinio kapitalo didinimas – kaip apsaugoti esamų akcininkų teises?

Kitas investavimo būdas – įstatinio kapitalo didinimas, kai bendrovė naujai išleidžia akcijas arba padidina esamų akcijų nominalią vertę, suteikdama pasirinktam investuotojui teisę jas įsigyti pagal akcininkų sprendimą. Šio mechanizmo rizikos apima kelis aspektus.

Pirmiausia, būtina atsižvelgti į esamų akcininkų pirmumo teises. Jei kapitalo didinimo tikslas nėra bendrovės finansinės padėties stiprinimas, o smulkiojo ar silpnesnio akcininko išstūmimas arba reikšmingas jo dalies sumažinimas, toks veiksmas gali būti ginčytinas ir tapti pagrindu civilinei atsakomybei.

Kad įstatinis kapitalas būtų laikomas padidintu, būtina griežtai laikytis procedūrinių reikalavimų pagal Akcinių bendrovių įstatymą (ABĮ): priimamas sprendimas išleisti naujas akcijas, sudaromos akcijų pasirašymo sutartys, atliekami mokėjimai, o bendrovės įstatai registruojami Juridinių asmenų registre. Nesilaikant šios tvarkos ir numatytų terminų, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimas gali būti pripažintas negaliojančiu.

Antra, kreditorių interesai gali būti pažeisti, jei įstatinio kapitalo padidinimo metu nesilaikoma nustatytų terminų ar reikalavimų. Teismų praktikoje pažymima, kad nustatytas 12 mėnesių akcijų apmokėjimo terminas yra imperatyvus ir jo negalima pratęsti ar ignoruoti.

Neapmokėtos arba nepakankamai apmokėtos akcijos riboja akcininko teises (balsavimo, dividendų gavimo ar akcijų perleidimo) ir gali pažeisti kreditorių interesus, nes įstatinis kapitalas turi atspindėti tikrąją vertę, pagal įstatus ir finansinę atskaitomybę. Laikantis termino, bendrovės kapitalas tiksliai atitinka realiai įmokėtą sumą, užtikrinant kreditorių apsaugą ir visišką akcininkų teisių įgyvendinimą.

Nepaisant rizikų, tinkamai suplanuotas įstatinio kapitalo didinimas yra greitas ir efektyvus būdas pritraukti papildomą kapitalą. Svarbiausia, kad būtų gautas akcininkų daugumos sutikimas, aiškiai atsisakytos pirmumo teisės įsigyti naujas akcijas ir numatyta tolesnė akcininkų struktūra.

Pritraukus kapitalą, esami akcininkai nepraranda kontrolės ar turimų akcijų proporcijų, jei akcininkų sutartyje numatytos proporcinės apsaugos nuostatos (angl. anti-dilution provisions). Šios nuostatos užtikrina, kad naujos akcijos nepakeistų esamų akcininkų dalinių akcijų proporcijų, apsaugant jų kontrolę ir teisę priimti esminius sprendimus. Toks mechanizmas ne tik saugo esamus akcininkus, bet ir daro bendrovę patrauklesnę naujiems investuotojams, nes visos valdymo sąlygos ir susitarimai yra aiškiai nustatyti iš anksto.

Taigi, svarstant, nuo ko pradėti ir kokia forma pritraukti papildomas investicijas į bendrovę, reikia atsižvelgti tiek į rinkos sąlygas, tiek į įmonės vidaus pajėgumus. Per anksti ar per plačiai išdalinta nuosavybė gali silpninti steigėjų motyvaciją ir bendrovės stabilumą, o didelis akcininkų skaičius apsunkina sprendimų priėmimą ir gali kelti nesutarimų. Šiuo metu, kai finansų rinkos yra atsargesnės, skolinimasis brangesnis, o investuotojai jautriau reaguoja į pokyčius valdyme, naujų investicijų pritraukimas gali būti sudėtingesnis.

Atsižvelgiant į šias priežastis, svarbu nuosekliai įvertinti visas galimas finansavimo galimybes – vidinius resursus, išorinį finansavimą ir kiekvieno pasirinkimo poveikį valdymui, finansinei struktūrai bei teisiniams įsipareigojimams. Tik atlikus tokį vertinimą galima pasirinkti optimaliausią investicijų pritraukimo formą, kuri atitiktų bendrovės poreikius ir ilgalaikę strategiją. Aiškus teisinis planas ir tinkamai priimti akcininkų susitarimai užtikrina, kad priimti sprendimai būtų pagrįsti, saugūs ir įgyvendinami, leidžiantys bendrovei ramiai plėtoti veiklą bei siekti tikslų.

Skaitykite išsamiau: https://www.lrt.lt/naujienos/verslo-pozicija/692/2800127/roberta-iskauskaite-ka-svarbu-zinoti-pritraukiant-papildomas-investicijas-i-bendrove