Įmonės logotipas dažnai tampa vienu vertingiausių jos turto elementų – jis registruojamas kaip prekių ženklas, naudojamas reklamoje, licencijuojamas, tampa sandorių objektu. Tačiau tai, kad logotipas jiems iš tikrųjų nepriklauso, nemaža dalis verslo savininkų supranta tik investuotojų patikrinimo, ginčo ar verslo pardavimo metu.

Sąskaita teisių neperduoda

Praktikoje verslininkai dažnai būna įsitikinę, kad jei už logotipo sukūrimą buvo sumokėta, o pats logotipas įregistruotas kaip prekių ženklas, visos teisės į jį automatiškai priklauso įmonei. Tačiau intelektinės nuosavybės srityje tai nėra savaime suprantama. Su netinkamai perleistomis teisėmis į logotipą praktikoje teisininkai susiduria beveik kiekviename teisiniame patikrinime, kuris atliekamas investuotojui ketinant įsigyti bendrovės akcijų ar kitaip į ją investuoti. Dažniausiai taip nutinka todėl, kad apsiribojama sąskaita už dizaino darbus ar standartine sutartimi, neįvertinant, kokius reikalavimus autorių teisių perdavimui nustato įstatymas. Tokiais atvejais bendrovėms tenka skubiai ieškoti logotipą kūrusių dizainerių ir pasirašyti papildomus susitarimus dėl teisių perdavimo. Jei dizainerio nepavyksta rasti arba jis nesutinka tokio susitarimo pasirašyti, problema gali tapti kliūtimi ir pačiai investicijai.

Logotipą saugo autorių turtinės teisės. Jos priklauso jį sukūrusiam asmeniui ir gali būti perduotos kitam tik rašytine sutartimi. Vis dėlto vien trumpo sakinio sutartyje, kad „visos teisės perduodamos užsakovui“, dažniausiai nepakanka.

Lietuvoje šis reguliavimas yra griežtas – tam, kad autorių turtinės teisės būtų perduotos visa apimtimi, sutartyje turi būti aiškiai aptartos visos Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatyme numatytos turtinės teisės, jų perdavimo teritorija, terminas bei tai, ar teisės perduodamos atlygintinai.

Papildomų rizikų atsiranda ir tada, kai sutartys rengiamos pasitelkiant DI įrankius – bendro pobūdžio DI sugeneruotos nuostatos ne visada atitinka konkrečius autorių teisių perdavimo reikalavimus.

Prekių ženklas – dar ne autorių teisės

Viena dažniausių klaidų – manyti, kad situaciją išsprendžia logotipo kaip prekių ženklo registracija. Tačiau autorių teisės ir prekių ženklo registracija sprendžia skirtingus klausimus. Kol autorių turtinės teisės nėra tinkamai perleistos, jos lieka logotipo kūrėjui, o prekių ženklo registracija šio teisių perdavimo nepakeičia. Ji suteikia ženklo savininkui teisę riboti tapačių ar panašių ženklų naudojimą atitinkamoms prekėms ir paslaugoms, tačiau savaime nepadaro jo logotipo autoriaus turtinių teisių savininku.

Neperėmus turtinių autorių teisių, dizaineris gali reikalauti nutraukti logotipo naudojimą, panaikinti prekių ženklo registraciją ir prašyti kompensacijos.

Reikia patikrinti ir kitų teises

Net ir tinkamai perėmus autoriaus teises į logotipą, tai dar nereiškia, kad jį bus galima laisvai naudoti rinkoje. Ne mažiau svarbu įsitikinti, kad jis nepažeidžia kitų asmenų anksčiau įgytų teisių. Dėl to svarbu dar logotipo kūrimo etape atlikti panašių prekių ženklų paiešką ir įvertinti riziką, kad ankstesnių prekių ženklų savininkai gali bandyti uždrausti tokį logotipą naudoti.

Pradėti naudoti logotipą ir registruoti jį kaip prekių ženklą neįvertinus šios rizikos gali kainuoti brangiai – gali būti prarastos registracijai skirtos lėšos, laikas, o kartais gali prireikti ir derėtis su ankstesnių ženklų savininkais ar protesto procedūroje, kai ginčijama prekių ženklo registracija.

Vis dažniau verslai logotipus kuria ir pasitelkdami dirbtinio intelekto įrankius. Tačiau tai kelia papildomų klausimų dėl autorių teisių. Šiuo metu įstatymai jų aiškiai neatsako, tačiau pagal besiformuojančią teismų praktiką galima teigti, jog tam, kad atsirastų autorių teisės į dirbtinio intelekto pagalba sukurtą logotipą, žmogaus kūrybinis indėlis turi būti pakankamai reikšmingas.

Jeigu toks logotipas sukuriamas darbuotojo ar paslaugų teikėjo, verslui ir šiuo atveju būtina pasirūpinti tinkamu teisių perdavimu – aiškiomis darbo, paslaugų ar kitų sutarčių nuostatomis.

Tiems, kurie logotipą susikūrė prieš kelerius metus ir dabar abejoja, ar teisės buvo tinkamai perimtos, pirmiausia verta grįžti prie su dizaineriu sudarytos sutarties ir patikrinti, kaip joje reglamentuojamos intelektinės nuosavybės teisės. Jei nuostatų nepakanka, situaciją dar galima ištaisyti – sudaryti papildomą susitarimą dėl teisių perdavimo, o jei rašytinės sutarties apskritai nebuvo, ją įforminti dabar.

Logotipas dažnai atrodo tik kūrybinis rezultatas, tačiau verslui jis yra ir reikšmingas teisinis turtas. Taigi rūpintis logotipo apsauga verta ne tada, kai kyla ginčas, atsiranda investuotojas ar planuojamas verslo pardavimas, o dar prieš pradedant jį naudoti rinkoje.