Komercinės paslaptys: kaip jas apsaugoti ir kada jų atskleidimas tampa nusikaltimu?

Šiandieniame versle svarbu ne tik užtikrinti konfidencialios informacijos apsaugą, bet ir apgalvoti keletą skirtingų scenarijų, kaip tai bus daroma. Vis dažniau pasitaiko atvejų, kai buvę darbuotojai, turėję prieigą prie jautrios informacijos, pasinaudoja komercine paslaptimi – ją pasisavina arba perduoda tretiesiems asmenims. Tokie veiksmai gali sukelti rimtų padarinių: sumažinti įmonės konkurencingumą, padaryti didžiulę turtinę žalą ir negrįžtamai paveikti įmonės veiklos stabilumą. Kaip užkirsti tam kelią ir apasaugoti komercines paslaptis?

Dažniausiai dėl neteisėtų veiksmų, susijusių su komercinės paslapties įgijimu, atskleidimu, taikoma civilinė ar sutartinė atsakomybė. Tačiau tam tikrais atvejais galima ir baudžiamoji atsakomybė. Pavyzdžiui, jei asmuo neteisėtai įgijo komercine paslaptimi laikomą informaciją, šią informaciją perdavė kitam asmeniui, taip pat jei atskleidė komercine paslaptimi laikomą informaciją, kuri jam buvo patikėta arba kurią jis sužinojo dėl savo tarnybos ar darbo, jeigu ši veika padarė didelės turtinės žalos nukentėjusiam asmeniui.

Galima pastebėti, kad didelės vertės sąvoka yra vertinamojo pobūdžio, tačiau, pagal Baudžiamąjį kodeksą, tokių nusikalstamų veikų atvejais žala laikoma didele, kai jos dydis viršija 20 000 Eur, o labai didele – kai jos dydis viršija 45 000 Eur. Žalos dydis yra vienas iš kriterijų, kuris padeda atriboti baudžiamąją atsakomybę, nuo sutartinės (civilinės) atsakomybės.

Civilinė ar baudžiamoji atsakomybė?

Praktikoje dažnai sudėtinga atskirti, kada komercinės paslapties pasisavinimas ir (ar) atskleidimas tretiesiems asmenims laikomas civiliniu deliktu, o kada tokie veiksmai informaciją pasisavinusiam ir (ar) atskleidusiam asmeniui gali užtraukti baudžiamąją atsakomybę.

Tarp šalių, pasirašiusių konfidencialumo įsipareigojimus, kilę ginčai ir galimi konfidencialumo įsipareigojimų pažeidimai paprastai turi būti sprendžiami ta tvarka, dėl kurios yra susitarta  dokumentuose. Pirmiausia tai daroma civilinės teisės gynimo priemonėmis, jei teisėtų interesų gynimas civilinio proceso tvarka nėra apsunkintas.

Tą patvirtina ir kasacinio teismo praktika. Pagal ją, sudarant sutartis dėl materialinių vertybių, tarp asmenų paprastai atsiranda civiliniai teisiniai santykiai. Jie gali peraugti į baudžiamuosius teisinius santykius esant tik tam tikroms papildomoms sąlygoms. Jos yra susijusios su sudarytų civilinių sutarčių vykdymo apsunkinimu – kai viena šalių sąmoningai sudaro tokią situaciją, kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba tai taptų labai sudėtinga.

Įmonės turi pasirūpinti pačios

Yra sąlygų, kai asmuo, perdavęs kitam komercinę paslaptį sudarančią informaciją, nėra traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Taip nutinka tuo atveju, kai bendrovės vidaus tvarkos taisyklėse yra numatyta, kas laikoma komercine paslaptimi, bet nėra nustatyta paslaptį sudarančios informacijos naudojimo tvarka bei nėra sudarytas atskiras paslapčių sąrašas.

Dėl to atsakingos įmonės, siekdamos užtikrinti efektyvią komercinės paslapties apsaugą, turėtų imtis organizacinių ir teisinių priemonių. Pirmiausia būtina aiškiai apibrėžti, kokia informacija įmonėje laikoma komercine paslaptimi. Tai gali būti technologiniai sprendimai, klientų sąrašai, kainodaros modeliai, verslo plėtros planai ar kiti vidiniai dokumentai. Vėliau ši informacija turi būti tinkamai įtvirtinta vidaus dokumentuose – darbo tvarkos taisyklėse, konfidencialumo politikoje ar kituose reglamentuojančiuose aktuose. Taip pat būtina sudaryti atskirą konkretų komercinių paslapčių sąrašą ir supažindinti su juo darbuotojus, o tai padarius gauti jų pasirašytą patvirtinimą.

Ne ką mažiau svarbu ir riboti prieigą prie komercinę paslaptį sudarančios informacijos. Ją turėtų gauti tik tie darbuotojai, kuriems tokia informacija būtina darbinėms funkcijoms vykdyti. Nutraukus darbo santykius, būtina nedelsiant užtikrinti, kad asmuo nebeturėtų galimybės prisijungti prie vidinių sistemų ar dokumentų, kuriuose yra komercinė paslaptis, jų nusikopijuoti. Be to, darbuotojai, turintys prieigą prie konfidencialios informacijos, turėtų pasirašyti individualius konfidencialumo susitarimus, kuriuose aiškiai apibrėžtos informacijos naudojimo ribos bei atsakomybė už jų pažeidimą net ir po darbo santykių nutraukimo.