Pastaruoju metu viešojoje erdvėje pasirodė pranešimų, kuriuose prekybininkai kelia klausimus dėl poreikio tarpusavyje bendradarbiauti (kaip konkurentai), siaučiančios COVID-19 pandemijos kontekste. Taip pat pasigirsta pranešimų, kad kai kurie tiekėjai riboja apsaugos ir dezinfekcinių prekių tiekimus, o kai kurių prekių kainų padidėjimas išaugo kartais.

Tiek paskelbus Lietuvoje ekstremalią situaciją, tiek paskelbus karantiną, konkurencijos teisės taisyklės galioja visa apimtimi, tačiau Konkurencijos taryba palankiau vertins tam tikras konkurentų bendradarbiavimo iniciatyvas. Atitinkamai, ūkio subjektai, vykdantys veiklą šiomis ekstremalios situacijos sąlygomis, turėtų atkreipti dėmesį ir nepamiršti laikytis draudimo sudaryti draudžiamus susitarimus, t. y.

  • draudžiamus susitarimus tarp konkurentų (pvz. neleistini informacijos mainai, susitarimai dėl darbo laiko, dėl kvotų ir pan.),
  • draudžiamus susitarimus tarp ne konkurentų (tiekėjų ir platintojų).

Taip pat ūkio subjektai, užimantys dominuojančią padėtį, savo veiksmais neturėtų pažeisti ir draudimo piktnaudžiauti dominuojančia padėtimi (pvz. atsisakyti tiekti prekes, tiekti itin didelėmis kainomis).

Dėl konkurentų bendradarbiavimo

Konkurentų bendradarbiavimas, kuris riboja konkurenciją, gali būti teisėtas, jei būtų pateisintas remiantis Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme (ar Europos Sąjungos konkurencijos teisėje, jei taikoma) numatyta draudžiamo susitarimo pateisinimo galimybe, t. y. jei būtų pateikti įrodymai, kad tokiu susitarimu būtų sukurta ekonominė nauda, kuri nusvertų galimą antikonkurencinį poveikį. Ekonominė nauda visuomenės sveikatai ankstesniuose Europos Komisijos (EK) sprendimuose buvo pripažinta kaip galimas pateisinimas. Tačiau, šiuo metu tokio pateisinimo galimybė kelia nemažai klausimų, nes per pastaruosius 20 metų EK nėra priėmusi tokio pobūdžio sprendimų.

Reaguodami į susidariusią padėtį, Konkurencijos taryba pranešė, kad palankiai vertinsianti tas verslo iniciatyvas, kurios užtikrins vartotojų interesus ir nesiims veiksmų prieš konkuruojančias įmones, kurios bendradarbiaus siekdamos išvengti būtiniausių prekių tiekimo trūkumo, t. y. siekdamos užtikrinti pakankamas svarbiausių produktų atsargas ir jų pristatymą gyventojams visoje Lietuvos teritorijoje, didmeninės ir mažmeninės prekybos įmonės bei tiekėjai galės vieni kitus informuoti apie turimą trūkstamų prekių kiekį arba jų perteklių, esant poreikiui, prekybininkai gali tartis dėl parduotuvių darbo laiko, taip pat – dalytis prekių paskirstymo sandėliais bei prekių pristatymo transportu. Konkurencijos tarybos nuomone, šiomis išskirtinėmis aplinkybėmis bendradarbiavimas, palengvinantis nenutrūkstamą prekių tiekimą, bus naudingas vartotojams ir atsvers dėl tokio bendradarbiavimo galinčią kilti žalą.

Dėl nesąžiningų kainų

Jei ūkio subjektas vienašališkai didina kainas ir yra dominuojantis, tokiu atveju toks ūkio subjektas gali patekti į  Konkurencijos tarybos akiratį dėl itin didelių (nesąžiningų) kainų taikymo.

Remiantis teismų praktika, kainos laikytinos nesąžiningomis, kai jos neturi pagrįstos sąsajos su tikrąja produkto ekonomine verte. Vertinant, ar kainos yra nesąžiningos, gali būti: 1) lyginamos pardavimo kainos ir gamybos sąnaudos; 2) vertinama, ar skirtumas tarp patirtų išlaidų ir taikomų kainų yra pernelyg didelis, ir jeigu taip, ar taikoma kaina yra nesąžininga savaime arba palyginus ją su konkuruojančiais produktais; 3)  lyginamos kainos su konkuruojančių produktų kainomis ar kainos kitose rinkose (geografinis kainų palyginimas; istorinių kainų palyginimas).

Pažymėtina, kad Italijos ir Lenkijos šalių konkurencijos priežiūros institucijos jau pradėjo tyrimus dėl nesąžiningų kainų taikymo. Lenkija konkurencijos priežiūros institucija pradėjo tyrimą dėl dviejų didmenininkų, tiekiančių ligoninėms apsaugos priemones, veiksmų atitikimo konkurencijos teisei. Italijos konkurencijos priežiūros institucija ėmėsi intervencinių veiksmų dėl rankų higienos priemonių ir vienkartinių apsauginių kaukių produktų. Tikėtina, kad šiuo periodu Lietuvoje padidinto Konkurencijos tarybos dėmesio gali sulaukti mažmeninę prekybą vykdantys ūkio subjektai.

Dėl atsisakymo tiekti prekes

Ūkio subjektai turi galimybę vienašališkai nuspręsti kam tiekti (netiekti) prekes. Tačiau įmonės, turinčios rinkos galią, turėtų atkreipti dėmesį, kad tam tikrais atvejais atsisakymas tiekti prekes gali būti pripažintas piktnaudžiavimu dominuojančia padėtimi. Tokios dominuojančios įmonės gali atsisakyti tiekti savo pirkėjams (konkurentams, ne konkurentams, trečiosioms šalims ir kt.) prekes, tačiau toks vienašališkas atsisakymas tiekti turi būti pateisintas ir pagrįstas.

Apibendrinant, keletas praktinių patarimų:

  • Konkurencijos teisės taisyklės galioja visa apimtimi, net tokios krizės metu, tad nepamirškite įvertinti rizikų, susijusių su konkurencijos teisės draudimais. Konkurencijos taryba palankiau vertins konkurentų bendradarbiavimą, siekiant užtikrinti būtiniausių prekių tiekimą vartotojams.
  • Konkurentų bendradarbiavimas (net esant valstybės institucijų prašymui), įskaitant informacijos mainus tarp konkurentų, turi būti įvertintas prieš pradedant bendradarbiauti, kad atitiktų galiojančias konkurencijos taisykles.
  • Toks bendradarbiavimas turėtų būti griežtai apribotas tik užsibrėžtų tikslų pasiekimui (pvz. siekiant užtikrinti visuomenės sveikatą, siekiant užtikrinti svarbiausių produktų atsargas ir jų pristatymą vartotojams).
  • Dalyvaudami asociacijų ar kituose sektoriniuose susitikimuose, kuriuose dalyvauja konkurentai, būkite atidūs net stresinių situacijų kontekste (pvz. susirinkimo protokolavimas; būkite atsargūs keisdamiesi informacija tokio pobūdžio susitikimuose).
  • Įvertinkite, kad vykdant elektroninę prekybą, tiekėjai ir perpardavėjai turėtų susilaikyti nuo veiksmų, kurie gali padidinti rizikas, susijusias su perpardavimo kainų palaikymu, pardavimų teritorijų ribojimu.
  • Dominuojantys ūkio subjektai  turėtų užtikrinti savo kainodaros pagrįstumą ir pateisinamumą. Kainodaros pokyčiai (didinimas) turi būti pagrįstas atitinkamais įrodymais. Lygiai taip pat atsisakant tiekti prekes, būtina įvertinti tokio atsisakymo pagrįstumą.

Galiausiai, įvertinkite tai, kad:

  • Konkurencijos taryba principingai vertins verslo bandymus išnaudoti esamą padėtį savo naudai, sudarant kartelius ar rinkoje dominuojančioms įmonėms taikant nesąžiningas kainas. Konkurencijos taryba pareiškė, kad kokie bandymai pasinaudoti susidariusia padėtimi ir tartis dėl didesnių prekių ir paslaugų kainų bus netoleruojami;
  • Vyriausybės atstovai viešai pareiškė dėl galimų valstybės intervencinių priemonių, susijusių su kainų reguliavimu, taikymo (jei būtų taikomos per didelės kainos). Papildomai, Teisingumo ministerija pavedė Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai atlikti rinkos stebėseną (populiarių prekių kainų pokyčių stebėseną) ir prireikus imtis aktyvių veiksmų, siekiant kuo skubiau apginti vartotojų ekonominius interesus. Jei stebėsenos metu bus pastebėta, kad neproporcingai didinamos prekių kainos, valstybės institucijos svarstys priemones, kad apgintų vartotojų interesus (tokiu atveju būtų svarstomos būtiniausių prekių kainų reguliavimas). Tačiau tokios valstybės narės intervencinės priemonės negali prieštarauti Europos Sąjungos teisėje nustatytoms laisvo prekių judėjimo taisyklėms.

Rasa Zaščiurinskaitė, advokatų kontoros „COBALT“ Partnerė, Konkurencijos teisės praktikos grupės vadovė ir Paulius Bartkus, vyresnysis teisininkas