Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išplėtė tiekėjų teisę tikslinti pateiktą pasiūlymą

Kiekvienas tiekėjas turi teisę patikslinti pateiktą pasiūlymą, jeigu toks tikslinimas atitinka visus jam keliamus reikalavimus. Vis dėlto, iki šiol Lietuvos teismų praktikoje tiekėjų teisė paaiškinti ar patikslinti pasiūlymą siaurąja prasme (neaiškius ar su trūkumais pateiktus techninio pobūdžio duomenis ar kitą informaciją, susijusią su pirkimo objektu) buvo ypač ribota. Tiekėjai galėjo daug laisviau tikslinti tiekėjų kvalifikacijos duomenis nei informaciją, susijusią su pirkimo objektu, jo techninėmis savybėmis, siūloma kaina, sutartiniais įsipareigojimais ir pan.

Tačiau daug metų plėtota teismų praktika dėl tiekėjų ribojimo tikslinti (aiškinti) pasiūlymą siaurąja prasme vakar buvo pakeista Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinei teisėjų kolegijai priėmus nutartį byloje, kurioje buvo sprendžiamas dviejų užsienio tiekėjų ginčas dėl perkančiosios organizacijos sprendimo kareiviškų batų pirkime.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartimi konstatavo, jog ankstesnė kasacinio teismo praktika keistina nustatant, kad tiekėjų ir perkančiųjų organizacijų teisės ir pareigos pasiūlymų tikslinimo srityje pagal VPĮ savaime nepriklauso tik nuo to, kokius konkrečius duomenis kyla poreikis paaiškinti, patikslinti ar pataisyti. Buvo pabrėžta, jog ES teisiniame reguliavime ir jį aiškinančioje Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje taikant vienodą pasiūlymų tikslinimo modelį, nepriklausomai nuo taisytinos informacijos (duomenų) pobūdžio, nacionalinis reguliavimas aiškintinas tokiu būdu, jog tiekėjams nepripažįstama mažesnė pasiūlymo tikslinimo apimtis tik todėl, kad poreikis paaiškinti ar papildyti duomenis susijęs su pirkimo objekto techninėmis savybėmis ar teisiniais reikalavimais.

Dar daugiau, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, jog ligšiolinėje nacionalinėje teismų praktikoje suformuota pasiūlymo siaurąja prasme koncepcija (skirtingų pasiūlymų tikslinimo modelių taikymo prasme) prarado prasmę ir toliau nebetaikytina.

Kitaip tariant, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformulavo naują teisės taisyklę, pagal kurią tiekėjo galimybė ištaisyti (pašalinti) nustatytus pasiūlymo trūkumus, kartu taikant VPĮ 45 str. 3 d. ir 55 str. 9 d. nuostatas, nepriklauso nuo to, kokio pobūdžio (rūšies) viešojo pirkimo sąlygos atžvilgiu nustatytas tiekėjo pasiūlymo trūkumas, jei šio pašalinimas konkrečiu atveju nelems viešųjų pirkimų principų pažeidimo.

Poreikį keisti Lietuvos teismų praktiką lėmė naujausi Europos Sąjungos Teisingumo Teismo išaiškinimai byloje C-927/19, kurioje buvo konstatuota, jog perkančiosios organizacijos teisės leisti konkurso laimėtojui vėliau papildyti arba paaiškinti savo pradinį pasiūlymą apimtis priklauso nuo to, ar laikomasi Direktyvos 2014/24 56 str. 3 d. nuostatų, visų pirma atsižvelgiant į vienodo požiūrio principo reikalavimus, o ne nuo to, ar aptariami reikalavimai kvalifikuotini kaip atrankos kriterijai, susiję su ūkio subjektų techniniais ir profesiniais pajėgumais, kaip techninės specifikacijos ar kaip sutarties įvykdymo sąlygos.

Kaip matyti, Europos Sąjungos Teisingumo Teismas aiškiai nurodė, jog pradinio pasiūlymo paaiškinimo ar patikslinimo apimtis turi būti vertinama atsižvelgiant į vienodo požiūrio principo reikalavimus, o ne į tai, kaip kvalifikuojamas reikalavimas (kvalifikacijos reikalavimas, techninės specifikacijos reikalavimas ar sutarties vykdymo sąlyga). Tai reiškia, kad ir pasiūlymo siaurąja prasme paaiškinimas ar patikslinimas yra galimas ir neturi būti nepagrįstai ribojamas.

Vis dėlto, reikėtų prisiminti esminę taisyklę, jog tiekėjo patikslinimai ar paaiškinimai neturi lemti naujo pasiūlymo teisine prasme pateikimo. Todėl tiekėjai bet kuriuo atveju turi stengtis pasiūlymus nuo pat pradžių rengti maksimaliai atidžiai, kad pasiūlymo tikslinimo apskritai neprireiktų.