Startuolių rinkos turbulencijos: pusė sunkaus etapo jau įveikta

„Užsisekite diržus, netrukus atsidursime turbulencijos zonoje“, – maždaug taip būtų galima apibūdinti startuolių rinkoje 2022 m. vyravusias nuotaikas. Krestelėjo ne visus, bet metai išties buvo neįprasti. Karas Ukrainoje, sprogusi infliacija, palūkanų normų kėlimas, JAV fondų investavimo ambicijų atšalimas mūsų regiono atžvilgiu, geopolitinė įtampa visame žemyne ir kiti „nuotykiai“.

Neramūs buvo ir investuotojai. Rizikos kapitalo bendrovė „Atomico“ skaičiuoja, kad viešai kotiruojamos ir privačios Europos technologijų įmonės pernai prarado apie 400 mlrd. JAV dolerių vertės. Bendra šių įmonių kapitalizacija sumažėjo nuo 3,1 trln. JAV dolerių iki 2,7 trln. JAV dolerių.

Štai, vienu iš Švedijos skaitmeninių čempionų laikomos „fintech“ kompanijos „Klarna“ įvertis per paskutinį lėšų pritraukimo raundą sumažėjo nuo 45,6 mlrd. Iki 6,7 mlrd. JAV dolerių. Savo ruožtu muzikos transliavimo platformos „Spotify“ akcijų vertė smuko apie 70%.

„Atomico“ vertinumu, rizikos kapitalo finansavimas Europos startuoliams pernai, palyginti su 2021 m., bus apie 18% mažesnis ir sieks apie 85 mlrd. USD.

Tragedijos nėra, bet kontrastas, lyginant su 2021 m., ypač Lietuvoje, labai ryškus. Mat 2021-ieji pagal finansavimo apimtis buvo rekordiniai. Visgi, įverčių korekcija tiek Europoje, tiek JAV yra akivaizdi ir, bene, didžiausia nuo pasaulinės finansų krizės laikų.

Nepaisant to, Lietuvos startuoliai sugebėjo prisitaikyti prie situacijos. 2021 m. finansavimo rekordų pernai jau nepasiekėme, bet investicijos nesustojo. Be to, gimė antrasis vienaragis („Nord Security“) ir buvo fiksuotas bene rekordinis „exit‘as“ (liet. investicijos pardavimas) – už 84 mln. Eur kaimynams lenkams parduota Lietuvos naujienlaiškių siuntimo platforma „MailerLite“.

Europą mato kaip vieną šalį

Tačiau geopolitinis kontekstas rinkoje juntamas. Karas Ukrainoje investuotojams, ypač iš JAV ir kitų tolimų kraštų, kelia netikrumą. Jiems kartais atrodo, kad karas vyksta mūsų šalyje.

Tai viena iš pernai sumažėjusio finansavimo priežasčių. 2021 metai pagal finansavimo apimtis rekordiniais tapo dėl to, kad Europos startuolių ekosistemoje aktyviai investavo fondai iš JAV. Pernai dalis jų atsitraukė ir stebi įvykius iš tolo.

Tai nėra masinis reiškinys, bet kai kurie investuotojai mūsų regioną laiko ne itin saugiu. Nors mes vis kartojame, kad Ukraina yra kita valstybė, kai kurie amerikiečiai Europą mato kaip vieningą darinį, panašų į JAV. Jų akimis žiūrint, karas vyksta Europoje, nors iki fronto nuo mūsų – apie 1.000 kilometrų.

Jaučiasi ir makroekonominiai veiksniai. Dėl netikrumo, kylančių infliacijos ir ją gesinti skirto bazinių palūkanų didinimo kai kurie startuoliai atleidžia dalį darbuotojų ir atideda plėtrą. Kitaip sakant, vieniems pritraukti investicijų pasidarė sunkiau, kiti patys nukėlė lėšų pritraukimą, tikėdamiesi, kad šiemet situacija bus palankesnė.

Tikrai nėra taip, kad rinka sustojo – Baltijos šalių fondai toliau investuoja. Lietuvoje praėjusių metų lapkritį netgi startavo 2 nauji fondai „Firstpick“ ir „Baltic Sandbox Ventures“. Bet tiek iš vietos investuotojų, tiek iš užsienio fondų jaučiamas šioks toks šaltukas. Kai kalbamės, susidaro įspūdis, kad ir žmonės, ir fondai stipriau laiko pinigus prie savęs, nes arba laukia geresnių galimybių, arba įtaria, kad gali tekti gelbėti (papildomai finansuoti) esamas investicijas.

Kas galėtų padėti startuolių rinkai

Verta prisiminti, kaip „užsikūrė“ startuolių ekosistema. Ji pradėjo formuotis prieš 10–12 metų, kai keli entuziastai iš „Invegos“ ir Ekonomikos ministerijos rado būdų, kaip pritraukti Europos Investicijų Fondo lėšų steigti pirmuosius rizikos kapitalo fondus Lietuvoje. Šie fondai pradėjo aktyviai investuoti į įmones, jų sėkme patikėję kiti steigėjai kūrė naujus startuolius ir ratas užsisuko.

Patirtis rodo, kad rizikos kapitalo fondai aktyviausiai investuoja tame regione, kuriame yra įsikūrę, nes ten turi komandas ir gali iš arti stebėti visus startuolius. Taigi, norint, kad startuolių rinka įgautų papildomą impulsą, reikėtų pritraukti užsienio fondų valdytojus steigtis Lietuvoje.

Šiuo metu Europoje populiariausia ir didžiausią pasitikėjimą turinti jurisdikcija yra Liuksemburgas. Tačiau ji – ir labai brangi. Lietuva galėtų pasiūlyti pigesnę, bet ne mažiau kokybišką alternatyvą, jeigu atliktų kelis namų darbus.

Pirmiausia, turi būti peržiūrėta fondų valdytojų veiklos leidimų gavimo tvarka. Esama, kai leidimo tenka laukti apie 9 mėnesius ir reikia pateikti didžiulį pluoštą dokumentų, atbaido užsienio fondų valdytojus. Reikia atsiminti, kad čia konkuruojame su tokiomis jurisdikcijomis, kaip Estija.

Manau, vėl turėtume išsikelti tokį patį tikslą, koks buvo iškeltas „fintech“ strategijos pradžioje – fondų valdytojams išduoti licencijas per 3 mėnesius.

Antra, būtina išspręsti klausimą dėl PVM taikymo valdymo mokesčiui, kurį privalo mokėti dalis valdymo įmonių (tos, kurios neturi Lietuvos banko licencijos ir veikia pagal Alternatyvių kolektyvinio investavimo subjektų valdytojų įstatymą). To, pasak Lietuvos institucijų, reikalauja ES teisės aktai ir Europos Teisingumo Teismo praktika. Tačiau mūsų kaimynė Estija analogiškoje situacijoje PVM netaiko – vadinasi, problema ne ES teisės reikalavimuose, o politinėje valioje.

Trečia, reikia gerokai nuleisti investavimo kartelę neprofesionaliems investuotojams. Šiuo metu norintiems investuotoj į rizikos kapitalo fondus minimali suma yra 125.000 Eur. Kviesčiau pasekti Latvijos pavyzdžiu ir investavimo kartelę nuleisti iki 20.000 Eur.

Ketvirta, būtina peržiūrėti rizikos kapitalo fondų populiariausios teisinės formos – komanditinių ūkinių bendrijų – steigimą reguliuojančius teisės aktus. Kaimynai estai giriasi, kad jie savo įstatymą perrašė pagal Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko rekomendacijas ir šiuo metu jis yra pats pažangiausias Europoje. Norėtųsi, kad tuo galėtų pasigirti ir Lietuva – mums reikia tokių marketingo tezių, siekiant pritraukti užsienio fondų valdytojus į mūsų šalį.

Galiausiai – ir tai bene svarbiausias punktas – reikia politinės valios ir atitinkamo priežiūros institucijos požiūrio. Turime puikų flagmaną („Investuok Lietuvoje“) „parduoti“ Lietuvos, kaip fondų valdytojams draugiškos jurisdikcijos, statusą. Tik reikia, kad būtų ką pardavinėti – o tam reikia išspręsti minėtus klausimus.

Žvilgsnis į 2023-uosius

Kalbant apie ateitį, labai norėčiau manyti, kad ekonomikos atšalimas bus neilgas. Greičiausiai pirmąjį pusmetį nei didelių investicijų, nei kitų rekordų nematysime. Investuotojai dar bus atsargūs. Bet antrą pusmetį jau tikriausiai bus juntamas atsigavimas. Į 2021 m. rekordinį lygį greičiausiai negrįšime, bet atšilimo tikiuosi.

Šiemet bus gerų žinių IT sektoriui, kuriame gana ilgą laiką buvo sunku surasti darbuotojų. Jau dabar situacija žiūrint iš darbdavio perspektyvos yra palankesnė. Rinką pamaitino universitetai ir iš Baltarusijos bei kitų šalių atvykę specialistai. Be to, kai kurios įmonės atleido dalį žmonių. Tad darbuotojų pasirinkimas bus tikrai didesnis.

Aš taip pat prognozuoju, kad netolimoje ateityje, galimai jau šiemet, atsiras ir nauji fondai, nes dalies esamų veikimo laikotarpiai baigiasi ir jų valdymo specialistai jau žvalgosi naujų galimybių.

Su fondais ir jų valdymo įmonėmis, kaip minėjau, galėtume padaryti kažką panašaus į tai, kas buvo padaryta su „fintech“ sektoriumi. Jei tik atsirastų politinė valia, kurią palaikytų Lietuvos bankas.