Teisininkė atsako: kada tiekėjai gali reikalauti žalos atlyginimo viešuosiuose pirkimuose?

Žalos atlyginimo viešuosiuose pirkimuose atvejai teismą pasiekia vis dažniau. Tiesa, žalos įrodinėjimas vis dar yra sudėtingas procesas. Tačiau žinant, kada žalos atlyginimo tiekėjai gali reikalauti – kreiptis į teismą galima ir net rekomenduojama, sako Eglė Kaminskienė, advokatų profesinės bendrijos „COBALT“ vyresnioji teisininkė. Ji paaiškina, kada tiekėjai gali tikėtis žalos atlyginimo ir kaip pretenzijų galima išvengti.

Tiekėjas žalos atlyginimo iš perkančiųjų organizacijų viešuosiuose pirkimuose gali prašyti, visų pirma, tada, kai yra pažeistos jo teisės. Tiesa, tiekėjas gali reikalauti žalos atlyginimo tik tada, kai teismas nusprendžia, kad neteisėtais pripažinti veiksmai turėjo tiesioginės reikšmės konkurso rezultatams, sako teisininkė.

„Tokio atvejo pavyzdys yra situacija, kai specializuotą avalynę parduodanti įmonė, dalyvavusi viešajame pirkime ir likusi antroje vietoje, į teismą kreipėsi dėl to, kad laimėtoju kitas tiekėjas pripažintas nepagrįstai. Anot įmonės, kuri kreipėsi į teismą, laimėtojas neatitiko techninėje specifikacijoje nustatyto reikalavimo suteikti visai avalynei kokybės garantiją – garantiją suteikė tik tam tikroms avalynės dalims. Teismas ieškinį pripažino pagrįstu ir konstatavo, kad laimėtojo pateikta kokybės garantija neatitiko nustatytų reikalavimų, – sako E. Kaminskienė. – Tiesa, į ankstesnę pirkimo stadiją teismas šalių negrąžinus, nes sprendimo priėmimo dienai viešojo pirkimo sutartis jau buvo įvykdyta. Tokiu atveju įmonė, kuri kreipėsi į teismą, gali reikalauti žalos atlyginimo.”

Kokios žalos atlyginimo gali reikalauti tiekėjas?

Pagal viešųjų pirkimų įstatymą tiekėjas gali reikalauti tiesioginės arba netiesioginės žalos atlyginimo. Tiekėjo patirtą žalą sudaro arba negautos pajamos, t.y. pajamos, kurias tiekėjas būtų gavęs, jei jis būtų sudaręs ir vykdęs viešojo pirkimo sutartį (netiesioginė žala), arba tiekėjo faktiškai patirtos pasiūlymo rengimo ir dalyvavimo viešajame pirkime išlaidos (tiesioginė žala), sako E. Kaminskienė.

„Didžiąją tiekėjų patirtų nuostolių dalį sudaro negautos pajamos, kurias tiekėjas būtų gavęs, jeigu su juo būtų sudaryta viešojo pirkimo sutartis. Tiesa, negautų pajamų įrodinėjimo procesas yra specifinis – tiekėjas privalo įrodyti, jog jei įmonė nebūtų vykdžiusi neteisėtų veiksmų, tiekėjas būtų galėjęs gauti realaus dydžio pelną. O jis apskaičiuojamas atsižvelgiant į eilę kriterijų, tokių kaip ankstesnės tiekėjo gautos pajamos, tiekėjo sąnaudos, tiekėjo turimi resursai sutarčiai įvykdyti, ir pan.“, – sako teisininkė.

Kaip išvengti teismo?

„COBALT“ vyresnioji teisininkė pažymi, jog norint išvengti tiekėjų pretenzijų atlyginti žalą, svarbu aiškiai ir išsamiai aprašyti konkretaus pirkimo sąlygas bei tinkamai jų laikytis. Pirkimo sąlygos turi atitikti Viešųjų pirkimų įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimus, o procedūros turi būti atliekamos griežtai laikantis pirkimo sąlygose ir teisės aktuose numatytos tvarkos.

„Jeigu jau perkančioji organizacija gauna tiekėjo pretenziją, susijusią su vykdomu pirkimu, visuomet būtina nuodugniai įvertinti pretenzijos pagrįstumą ir apsvarstyti galimybę grįžti į pirkimo procedūras arba pirkimą nutraukti“, – sako E. Kaminskienė.