Visos naujienos

Finansų sektorius 2016 m.: optimizavimas ir plūstantys pinigai iš Europos

2017-02-27

Praėję 2016 metai Lietuvos finansų sektoriuje pažėrė daug naujienų, kaip ir buvo prognozuojama prieš metus: didelis sujudimas įvyko finansų sektoriaus sandorių rinkoje, o didelės apimties Europos lėšų finansavimas buvo nukreiptas vystyti itin stambius infrastruktūros ir energetikos projektus.

Be to, 2016-ieji buvo iš esmės pirmieji metai, kai valstybinės institucijos (Finansų ministerija ir Lietuvos bankas) ėmė itin aktyviai skatinti įvairių formų alternatyvų finansavimą ir veiklos galimybes. 

Stambiųjų susijungimai ir nauji dariniai

Jau ne vienerius metus buvo kalbama, jog verslui daug palankiau į Baltijos šalis žiūrėti kaip į vieną regioną – atskirų šalių rinkos, kaip pavyzdžiui, Lietuvos, yra per mažos sėkmingai konkuruoti. Siekdamos didinti veiklos efektyvumą bei mažinti veiklos kaštus, įmonės jungiasi – vyksta tiek vidiniai, tiek atskirų (nepriklausomų) darinių susijungimai. Ši kelerių metų tendencija tęsėsi – rinka buvo aktyvi ir gausi sandorių, tačiau išskirtinė tuo, jog itin daug susijungimų įvyko tarp didžiųjų rinkos žaidėjų, ypač bankų ir draudimo įmonių.

Vienas ryškiausių vidinių susijungimų praėjusių metų pavyzdžių – baigtas „Gjensidige“, antros didžiausios draudimo grupės Šiaurės ir Baltijos regione, įmonių Baltijos šalyse sujungimas. Dar 2015 metų rugsėjį „Gjensidige“ draudimo grupė iš Lenkijos PZU įsigijo draudimo bendrovę „PZU Lietuva“, o pernai kovą pakeitė jos pavadinimą į ADB „Gjensidige“. Taip ADB „Gjensidige“ susijungė su jau dešimtmetį regione veikusia „Gjensidige Baltic“.

Šis sandoris išskirtinis tuo, jog nuo šiol Baltijos šalyse veikia akcinė draudimo bendrovė „Gjensidige“, turinti pagrindinę būstinę Lietuvoje ir filialus Latvijoje bei Estijoje. Įmonės pagrindinė būstinė į Lietuvą perkelta iš Latvijos. Tai yra pirmasis vienos valstybės ribas peržengiantis draudimo bendrovių susijungimas Baltijos šalyse, kai įmonė tęsia veiklą Lietuvoje, ir pirmasis atvejis, kai Latvijos įmonė buvo prijungta prie Lietuvos bendrovės.

Vasarą taip pat buvo paskelbta, jog austrų draudimo įmonių grupė „Vienna Insurance Group“ plečiasi Baltijos šalyse - iš latvių įsigijo 90% ne gyvybės draudikės „BTA Baltic Insurance Company“ (BTA) akcijų ir perima jos kontrolę. Iki šiol vienintelė „BTA Baltic Insurance Company“, kuri Lietuvoje veikia per filialą, akcininkė buvo „BTA Insurance Company SE“.

Kita viena didžiausių naujienų–NorvegijosDNB ir Švedijos „Nordea“ bankai susitarė sujungti veiklą Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje ir sukurti naują pirmaujantį universalų banką Baltijos šalyse. Tai yra pirmasis atvejis Europoje, kai du nepriklausomi bankai susijungia į vieną naują darinį. Toks atskirų bankų susijungimas yra sprendimas, kaip išlikti rinkoje ir sėkmingai toliau konkuruoti. Spėjama, kad po šio susijungimo bankas taps didžiausias Lietuvoje ir antras pagal dydį Baltijos šalyse.

2016 metais buvo užbaigtas ir Danijos „Danske Bank“ ir Švedijos „Swedbank“ sandoris dėl Lietuvos ir Latvijos mažmeninės bankininkystės verslų pardavimo. „Danske Bank“ pasitraukė iš regiono kaip mažmeninės bankininkystės bankas, o „Swedbank“ pasirinko kelią augti ir plėstis ne natūraliu būdu, bet perimant verslą, t.y. įsigyjant mažmeninę bankininkystę iš „Danske Bank“ ir tokiu būdu sustiprinant savo veiklos efektyvumą.

Stambiųjų rinkos žaidėjų susijungimai regione tik įgauna pagreitį. Prognozuojama, kad 2017 metais tokia viso regiono konsolidacija tęsis. Investuotojai į Baltijos šalis žiūrės kaip į vieną darinį, tad šiais metais dar turėtume išgirsti apie vidinius ir išorinius sandorius, apimančius Lietuvą, Latviją, Estiją. Be to, 2017 metais turėtų būti baigtas DNB ir „Nordea“ susijungimas.

Europos milijonai ir pirmosios lietuviškos kregždės

Kita ryški 2016 metų tendencija – šalyje pradėta aktyviai skolintis Europos investicijų banko (EIB) pinigus. EIB patrauklumą paskolų gavėjams lemia tai, kad EIB nėra komercinis bankas, tad jis gali laisviau tartis dėl finansavimo sąlygų, jam netaikomos standartinės komercinių bankų veiklos ir reguliavimo sąlygos. Be to, EIB gali pasiūlyti kur kas didesnes finansavimo sumas, kokiomis Lietuvos bankai konkuruoti galėtų nebent sudarę sindikatus.

Taigi, praėjusiais metais įvyko pirmasis Europos investicijų banko finansavimas regione - Vilniaus miesto savivaldybė paskelbė pasirašiusi 25 mln. eurų paskolos sutartį su Europos investicijų banku. Ir tai tik pirmoji dalis iš bendros banko suteiktos 50 mln. eurų paskolos. Antrosios paskolos dalies sutartis turėtų būti pasirašyta 2017 metais.

Bene viena svarbiausių naujienų buvo ta, jog Junckerio pinigai pagaliau pasiekė ir Lietuvą. Vadinamieji Junckerio pinigai – tai Europos Komisijos pirmininko Jeano Claude‘o Junckerio planas, pagal kurį Europos strateginių investicijų fondas (ESIF) teikia paskolų garantijas, skatindamas finansuoti rizikingesnius projektus (finansuojami gali būti dideli infrastruktūros projektai ir smulkus bei vidutinis verslas).

Vasarą sulaukėme ir pirmųjų trijų lietuviškų kregždžių, gavusių EIB patvirtintas Europos strateginių investicijų fondo (dar kitaip vadinamo EK pirmininko Jeano Claude‘o Junckerio planu) paskolas.

Spėjama, kad šįmet taip pat turėtų padaugėti stambių infrastruktūros projektų – jau dabar yra numatyta fondo, skiriančio šį finansavimą, veiklą pratęsti ilgesniam nei iš pradžių numatytam trejų metų laikotarpiui. Tikėtina, kad EIB skirstydamas finansavimą regione ir toliau bus aktyvus, ypač skiriant Junkerio pinigus, tad šįmet dar turėtume išgirsti apie didžiulių investicijų susilaukusius projektus.

Ar 2017 m. pralaušime ledus?

Pradėjus skirstyti Junckerio lėšas Lietuvoje, verslo aplinkoje pasigirdo būgštavimai, jog toks finansavimas labiau orientuotas į stambius infrastruktūros ir energetikos projektus, kurie pinigus gali įsisavinti tiesiogiai iš EIB, o kaip smulkiam ir vidutinio dydžio verslui (SVV), kuriam Lietuvoje labiausiai reikia finansinio paskatinimo, įsisavinti šias lėšas, dar nebuvo iki galo aišku ir kėlė daug klausimų.

Šiuo metu situacija daug aiškesnė. SVV Junckerio lėšas jau galima įsisavinti netiesiogiai, per finansinius tarpininkus, kurių Lietuvoje šiandien yra trys. Pirmasis pinigus pradėjo siūlyti Suomijos „OP Bank“ (buvęs bankas „Pohjola“). „OP Bank“ skolins inovatyvioms mažoms ir vidutinėms įmonėms ir mažoms vidutinės kapitalizacijos įmonėms Suomijoje, Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje. Įmonėms Baltijos šalyse planuojama suteikti ne mažiau kaip 20 mln. eurų paskolų su EIF garantija. Lietuvoje pagal šį susitarimą bus finansuojami didesni projektai ir teikiamos paskolos nuo 1 mln. eurų.

Šiek tiek vėliau ir „Swedbank“ paskelbė, jog dalins Junckerio pinigus vidutinėms ir smulkioms įmonėms. Joms su EIF garantijomis 3 metus bus pasiūlytas 165 mln. eurų finansavimas.

Rudenį Šiaulių bankas pasirašė garantijų susitarimą, kuris suteiks Šiaulių bankui galimybę finansuoti smulkųjį ir vidutinį verslą bei vidutinės kapitalizacijos įmones, taikant joms mažesnes palūkanų normas ateinančius dvejus metus. Ši EIF garantija suteikiama pagal „ES InnovFin finansavimas inovatoriams“ iniciatyvą, kuri finansuojama iš Europos Sąjungos mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Horizontas 2020“. Manoma, jog ši Europos Sąjungos parama novatoriškoms įmonėms Lietuvoje turėtų sugeneruoti 50 mln. eurų vertės paskolų ir finansinės nuomos portfelį, sujungiantį maždaug 450 įmonių.

Tvyrojusius ūkus virš Junckerio pinigų įsisavinimo smulkioms ir vidutinėms įmonėms sklaido tai, jog Europos komisija planuoja didinti ESIF finansavimą mažoms ir vidutinėms bei vidutinės kapitalizacijos įmonėms bei, kaip minėta anksčiau, pratęsti fondo veiklą. Tad nors šiuo metu Lietuvoje dar tik ankstyvoji šio finansavimo stadija, prognozuojama, jog rinkoje greitai bus pralaužti ledai ir 2017 metais išgirsime apie daugiau projektų įsisavinančių Junckerio lėšas.

Be to, smulkaus ir vidutinio verslo skolinimąsi itin paskatinti turėtų rodoma Finansų ministerijos ir Lietuvos banko iniciatyva skatinti ne tradicinį, o alternatyvų finansavimą. Jau pernai metų pabaigoje buvo priimtas sutelktinio finansavimo reguliavimo įstatymas, kuris leidžia smulkiam ir vidutiniam verslui bei startuoliams paprasčiau ieškoti investuotojų savo projektams ar verslui finansuoti. Papildomą pagreitį įgavo ir FinTech (finansinių technologijų) sektorius - jau daug nuveikta siekiant sukurti tinkamą aplinką Fintech industrijos, kuria ypač domisi nedideli verslai, plėtrai Lietuvoje. Lietuvos bankas taip pat paskelbė, kad kurs mobiliųjų atsiskaitymų platformą, kuri turėtų paskatinti konkurenciją atsiskaitymų rinkoje ir sudaryti atsvarą bankų paslaugoms. Panašu, kad Finansų ministerija ir Lietuvos bankas ir toliau ieškos būdų, kuriais skatintų alternatyvaus finansavimo formas, tad ateinančiais metais konkurencingumas Lietuvos finansų sektoriuje turėtų didėti ir jo efektyvumas augs.

Naujas alternatyvias finansavimo galimybes turėtų atnešti ir tai, jog dar pernai „Invega“ paskelbė formuojanti 4 naujus rizikos kapitalo fondus, kurie bus skirti pakelti labai mažų, mažų ir vidutinių (MVĮ) įmonių produktyvumą bei sieks užtikrinti lengvesnį kapitalo pasiekiamumą toms MVĮ, kurios sieks investuoti mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų srityse. Planuojama, kad naujieji rizikos kapitalo fondai pradės veiklą 2017 arba 2018 metais.

Akvilė Bosaitė, advokatų kontoros „Cobalt“ partnerė



Plačiau: http://vz.lt/rinkos/isigijimai-ir-susijungimai/2017/02/27/finansu-sektorius-2016-m-optimizavimas-baltijos-salyse-ir-plustantys-pinigai-is-europos#ixzz4aYXFJDBS