Pastaraisiais metais verslo praktikoje vis dažniau pasitaiko situacijų, kai sprendimus dėl dividendų lemia ne bendrovės uždirbtas pelnas, o iš anksto prisiimti įsipareigojimai. Finansavimo sutartys, investuotojų susitarimai ar bendrovių grupės struktūra gali reikšmingai apriboti galimybę paskirstyti pelną.
Advokatų kontoros COBALT asocijuotoji teisininkė Roberta Iškauskaitė pažymi, kad šiandien dividendų klausimas sprendžiamas kur kas plačiau, ne tik akcininkų susirinkime.
„Praktikoje dividendų galimybė priklauso ne nuo pelno dydžio, o nuo to, ar bendrovė apskritai turi teisę jį paskirstyti. Todėl vertinant dividendus svarbu matyti ne tik finansinius rezultatus, bet ir visą bendrovės įsipareigojimų bei struktūros kontekstą“, – teigia R. Iškauskaitė.
Kodėl tai aktualu šiandien
Kaip rodo pastarųjų metų tendencijos, vis daugiau bendrovių finansavimą pritraukia ne tik iš bankų, bet ir alternatyviais būdais, pavyzdžiui, leisdamos obligacijas, t.y. platindamos terminuotos skolos vertybinius popierius investuotojams. Iš esmės tai yra paskolos forma, kai bendrovė skolinasi ne iš vieno kreditoriaus, o iš platesnio investuotojų rato, įsipareigodama per nustatytą laikotarpį grąžinti lėšas ir mokėti palūkanas.
Kartu nustatomos ir aiškios finansinės sąlygos, kurių bendrovė privalo laikytis visą finansavimo laikotarpį. Tad sprendimai dėl pelno paskirstymo tampa tiesiogiai priklausomi nuo šių sąlygų laikymosi.
Bendrovės uždirbtas pelnas tokiose situacijose pirmiausia vertinamas kaip šaltinis esamiems įsipareigojimams vykdyti. Prieš priimant sprendimus dėl dividendų, būtina užtikrinti finansinį stabilumą ir laikytis nustatytų rodiklių. Net ir esant pelnui, jo paskirstymas gali būti ribojamas arba atidedamas. Šiandien pelno paskirstymą vis dažniau lemia ne tik bendrovės rezultatai, bet ir tai, kaip ji yra finansuojama bei kokius įsipareigojimus yra prisiėmusi.
Kaip finansavimo ir investavimo sąlygos veikia dividendų skyrimą
Dividendų skyrimas tampa ne vien sprendimu, o aiškiu patikrinimo procesu. Prieš priimdama sprendimą bendrovė turi įvertinti ar atitinka sutartyse nustatytus reikalavimus. Tai nėra bendras vertinimas, o aiškus patikrinimas pagal iš anksto nustatytus kriterijus. Praktikoje tai reiškia, kad sprendimas dėl dividendų prasideda ne nuo pelno dydžio, o nuo sąlygų įvertinimo. Jei jos nėra įvykdytos, pelnas negali būti paskirstytas.
Dažniausiai tokie reikalavimai susiję su bendrovės finansine būkle. Pavyzdžiui, gali būti nustatyta, kad bendrovė negali viršyti tam tikro įsiskolinimo lygio arba turi užtikrinti pakankamus pinigų srautus. Jei šie rodikliai neatitinka sutartų ribų, dividendai negali būti mokami, o kai kuriais atvejais reikalingas kreditoriaus sutikimas.
Papildomos sąlygos gali būti nustatytos ir susitarimuose su investuotojais. Tad dividendai gali būti siejami su konkrečių rezultatų pasiekimu arba nustatyta pelno paskirstymo tvarka. Tai reiškia, kad net ir pelninga bendrovė ne visada gali laisvai disponuoti uždirbtu pelnu.
Pelno paskirstymą lemia bendrovių grupės struktūra
Pelno paskirstymas gali priklausyti ne tik nuo bendrovės rezultatų, bet ir nuo jos vietos bendrovių grupėje. Net ir pelninga bendrovė ne visada gali laisvai paskirstyti pelną, jei ji yra tik viena iš kelių grandžių platesnėje struktūroje. Sprendimas dėl dividendų priklauso ne tik nuo pačios bendrovės, bet ir nuo visos grupės situacijos. Praktikoje tai reiškia, kad pelnas nebūtinai pasiekia galutinį akcininką.
Kiekviena grupės bendrovė veikia kaip atskiras juridinis asmuo, todėl dividendai gali būti mokami tik tuo atveju, jei konkreti bendrovė turi paskirstytinų sumų ir atitinka teisės aktų reikalavimus. Vienoje grandyje gali būti sukaupta lėšų, tačiau jos negali būti paskirstytos dėl ankstesnių nuostolių ar ribotų rezervų. Be to, kelių lygių struktūroje pelnas turi „pereiti“ per kiekvieną grandį, o kiekviename lygyje taikomi savi apribojimai.
Tam tikrais atvejais papildomi ribojimai atsiranda dėl reguliavimo reikalavimų. Pavyzdžiui, jei grupėje veikia reguliuojama bendrovė, jos pelno paskirstymas gali priklausyti nuo kapitalo pakankamumo ar kitų privalomų rodiklių. Dėl to akcininkas gali matyti pelną visos grupės mastu, tačiau neturėti realios galimybės jo paskirstyti.
Ką gali padaryti akcininkai ir bendrovės vadovai
Nors pelno paskirstymas gali būti ribojamas, akcininkai ir bendrovės vadovai gali daryti įtaką šiems sprendimams, ypač pradiniuose etapuose.
Akcininkai didžiausią įtaką turi priimant sprendimus dėl finansavimo ar investuotojų pritraukimo. Būtent akcininkai tvirtina esmines sąlygas ir gali nustatyti, kiek lankstus bus pelno paskirstymas ateityje. Derybų metu galima numatyti aiškesnes dividendų skyrimo taisykles arba susitarti dėl sąlygų, kurioms esant pelnas galėtų būti paskirstomas. Šiame etape priimti sprendimai tiesiogiai lemia, kiek realiai akcininkas galės disponuoti pelnu vėliau.
Tuo tarpu bendrovės vadovai veikia įgyvendinimo etape. Prieš siūlydami skirti dividendus jie turi įvertinti, ar bendrovė atitinka prisiimtus įsipareigojimus ir ar toks sprendimas nepažeistų finansavimo ar investavimo sąlygų. Tai reiškia nuolatinę finansinių rodiklių stebėseną bei rizikų vertinimą.
Svarbu įvertinti ir bendrovių grupės struktūrą. Akcininkai priima sprendimus dėl jos formavimo, tačiau vadovai atsako už tai, kaip ji veikia praktikoje. Jei struktūra nėra tinkamai suplanuota, pelnas gali likti grupės viduje ir nepasiekti galutinio akcininko. Todėl šiame procese svarbus tiek strateginis planavimas, tiek kasdienis valdymas.
Galiausiai, dividendų politika turėtų būti vertinama kaip ilgalaikės strategijos dalis. Sprendimai, priimti šiandien, gali turėti tiesioginę įtaką akcininkų galimybėms gauti grąžą ateityje. Praktikoje svarbiausia ne tik tai, ar bendrovė uždirba pelno, bet ir tai, ar jos struktūra bei įsipareigojimai leidžia tą pelną paskirstyti.
