Visos naujienos

Privačių konkurencijos teisės pažeidimo bylų daugės

2019-03-07

Prabėgo jau dveji metai, kai į Lietuvos nacionalinę teisę buvo perkeltos Europos Sąjungos direktyvos 2014/104/ES nuostatos, skatinančios privatų konkurencijos teisės normų įgyvendinimą. Šie pakeitimai priimti norint palengvinti ir tiksliau apibrėžti teisės normas, kuriomis remdamiesi privatūs asmenys gali teikti ieškinius teismams ir patys įrodinėti padarytus konkurencijos teisės pažeidimus (pavyzdžiui, atsakovų sudarytą kartelinį susitarimą arba piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi rinkoje), taip pat siekti jiems padarytos žalos atlyginimo.

Privačių konkurencijos teisės pažeidimo bylų nėra daug

Nepaisant to, Lietuvos teismai privačių konkurencijos teisės pažeidimo bylų „bumo“ kol kas nesulaukė. Verslas, įtardamas kitus asmenis netinkamu elgesiu, ir toliau linkęs kreiptis į konkurencijos priežiūrą vykdančią Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybą.  Institucijos prašoma ištirti, ar tam tikroje rinkoje veikiančio asmens ar grupės asmenų elgesys suderinamas su konkurencijos teisėje įtvirtintais draudimais. Tuo tarpu į teismą su ieškiniu dėl konkurencijos teisės pažeidimų kreipiamasi tik pavieniais atvejais. Oficialiai apibendrintos teismų praktikos šiuo klausimu nėra, tačiau su konkurencijos teise dirbantys profesionalai skaičiuoja, kad iki šiol Lietuvos teismuose išnagrinėta tik apie dešimt tokio pobūdžio bylų.

Panaši ir kaimyninių Pabaltijo valstybių patirtis. Tiek Latvijoje, tiek ir Estijoje tokio pobūdžio bylų išnagrinėta netgi mažiau nei Lietuvoje. Nuosekli teismų praktika ir teisės taikymo taisyklės šiuo klausimų turės būti kuriamos ateityje.

Iš pirmo žvilgsnio, tai verčia nerimauti, ar aptariami konkurencijos įstatymo pakeitimai buvo atlikti kokybiškai. Ypač, jei lyginsime Lietuvą su JAV, kur net iki 90 procentų su konkurencijos teisės pažeidimais susijusių bylų yra inicijuotos pagal privačių asmenų paduotus ieškinius teismams. Kita vertus, praktinė atstovavimo tokiose bylose patirtis leidžia spręsti, kad realios priežastys su teisėkūros kokybe nieko bendro neturi.

Ginčų skaičių lemia pragmatiškos priežastys

Privataus kaltinimo bylų konkurencijos teisėje praktika nėra gausi dėl gana pragmatiškų priežasčių.

Tokių bylų nagrinėjimas paprastai būna apsunkintas dėl įrodinėjamų aplinkybių pobūdžio. Prieš inicijuojant bylą paprasčiausiai gali būti itin sudėtinga nuspręsti, ar konkurencijos teisės pažeidimą pavyks įrodyti apskritai. Tai savaime mažina pasiryžimą pradėti bylą. Pavyzdžiui, pirkėjas siekiantis įrodyti kartelinį tiekėjų susitarimą dėl kainų fiksavimo, teismui turėtų pateikti tokį susitarimą liudijančius įrodymus, nors suprantama, kad tokie susitarimai tikriausiai bus sudaryti slapta ir galbūt tik žodžiu tarp sprendžiančių asmenų.

Su aptartu klausimu tiesiogiai susijęs ir kitas aspektas – išlaidos tokio pobūdžio bylai vesti ir žalai įrodinėti. Neturint tikrumo dėl bylos perspektyvų, paprasčiau yra nemokėti už duodamą ieškinį mokėtino žyminio mokesčio, taip pat neišlaidauti teisininkų pagalbai.

Juolab, kad šios išlaidos gali būti ne pačios svarbiausios konkurencijos pažeidimo byloje. Praktikai sutaria, kad dėl konkurencijos teisės pažeidimo patirtų nuostolių nustatymas itin sudėtingas. Šį aspektą vėlgi būtų lengviau pristatyti praktiniu pavyzdžiu. Tarkime jau anksčiau paminėto tiekėjų kartelinio susitarimo atveju pirkėjas įrodinėja patirtą žalą. Kyla natūralūs klausimai: kokia būtų buvusi produkcijos ar prekių kaina nesant draudžiamo susitarimo; ar ankstesnė (iki kartelio sudarymo) buvusi kaina yra tinkamiausias dydis žalai apskaičiuoti; ar reikia atsižvelgti į rinkos sąlygas, jei panašių prekių kainos svyravo dėl nesusijusių su įrodinėjamu pažeidimu priežasčių ir pan. Tik atlikus išsamius finansinius, apskaitos ir netgi ekonometrinius tyrimus gali būti įmanoma teisingai apskaičiuoti dėl konkurencijos teisės pažeidimo padarytą žalą. Tai turi tiesioginės reikšmės teismo proceso galimybėms, kadangi šalys tokio pobūdžio bylose dažniau turės remtis ekonominio pobūdžio ekspertiniais skaičiavimais. O ekspertų darbas kainuoja, be to, jų ataskaitų parengimas užima ir nemažai laiko, kas vėlgi didina išlaidas teismo procesui.

Juo labiau, kad pasiryžus pasitelkti ekonominio pobūdžio ekspertę, bylininkai gali susidurti ir su kitais praktiniais iššūkiais. Ekspertų, kurie galėtų kokybiškai atlikti žalos apskaičiavimo dėl konkurencijos teisės pažeidimų tyrimus, Lietuvoje nėra daug. Todėl šalims gali prireikti remtis užsienio ekspertų pagalbą. Komunikacija su jais gali būti ne tokia lengva tiek dėl kalbos barjero, tiek dėl mentaliteto ar teisinio reguliavimo skirtumų. O teismui pateiktus užsienio ekspertų atliktus ekonominio pobūdžio tyrimus oponentas bus linkęs kritikuoti siekdamas išryškinti ir formaliuosius, ir ekspertinės ataskaitos turinio trūkumus (pavyzdžiui, pasirinktos metodikos neaiškumas, tyrimui naudotų šaltinių kokybės trūkumai ar pan.).

Ginčų kiekis turėtų augti

Nepaisant to, privačių konkurencijos teisės pažeidimo bylų skaičius ir Lietuvoje, ir kitose Pabaltijo valstybės turėtų augti.

2019-02-21 konkurencijos teisės konferencijoje Taline Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos pirmininkas Šarūnas Keserauskas pasisakė, kad advokatų visuomenė turėtų aktyviau prisidėti prie šios iniciatyvos. Jo manymu, advokatai galėtų ne tik šviesti nukentėjusius verslus apie galimybes siekti padarytos žalos atlyginimo, bet galbūt pro bono atstovauti tokio pobūdžio bylose ir teismo praktikos formavimo, ir privataus konkurencijos teisės pažeidimų užkardymo tikslais.  

Tik laikas parodys, ar konkurencijos priežiūros institucijos vadovo pasiūlymai taps realybe. Kol kas galima pasidžiaugti, kad ir civilinio proceso įstatymai atveria platesnių galimybių privataus kaltinimo ieškiniams dėl konkurencijos teisės pažeidimais padarytos žalos atlyginimo. Pavyzdžiui, nors ir nėra plačiai taikoma, Civilinio proceso kodekse jau kurį laiką įtvirtinta galimybė bylą nagrinėjančiam teismui priimti  sprendimą dėl ieškinio pagrindo. Tokiu sprendimu nusprendžiama, ar atsakovas privalo atsakyti pagal ieškovo reikalavimą. Nustatyta, kad sprendimą dėl ieškinio pagrindo galima priimti, kai kyla ginčas dėl ieškinio pagrindo ir ieškinio dydžio (pavyzdžiui, priteistinos pinigų sumos), o surinktų įrodymų pakanka tokiam sprendimui priimti ir tokiu būdu byla bus išnagrinėta ekonomiškiau. Praktinis šios procesinės priemonės panaudojimas neabejotinai palengvintų, mobilizuotų privataus kaltinimo bylų nagrinėjimą. Tokio sprendimo pagalba bylos galėtų būti nagrinėjamos etapais. Visų pirma, proceso dalyviai būtų skatinami įrodinėti ir teismas (sprendimu dėl pagrindo) galėtų nuspręsti, ar konkurencijos teisės pažeidimas buvo padarytas apskritai. Ir tik jei pažeidimas įrodytas, vėliau ieškovas turėtų įrodinėtų, ar dėl šio pažeidimo patyrė žalos, kokio dydžio žalą prašo priteisti. Efektyviai išnaudojant procesines teisines priemones ir organizaciniai iššūkiai, susiję su ekspertizės skyrimu, taip pat išlaidų planavimų i gali būti lengviau prognozuojami. Tuo tarpu, jei sprendimu dėl ieškinio pagrindo būtų nustatyta, kad konkurencijos teisės pažeidimas nepadarytas, išlaidų ekonominio pobūdžio ekspertizei būtų išvengta.

Žala atlyginama tik paties asmens reikalavimu

Konkurencijos teisės pažeidimai – tai žala visai ekonomikai, smulkesniam verslui ir vartotojams. Kiekvienas pažeidimais, nepriklausomai nuo to, ar kalbama apie konkurenciją ribojančius susitarimus, ar apie piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi, naudingas tik šį pažeidimą darantiems asmenims.

Tikėtis, kad pažeidėjus sutramdys konkurencijos priežiūros institucija, galima. Bet svarbu nepamiršti, kad ir Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba, ir Europos Sąjungos kompetentingos institucijos gali tik nutraukti vykdomą konkurencijos pažeidimą, taip pat skirti sankcijas pažeidėjams. Pažeidimais padarytos tiesioginės žalos konkurencijos priežiūros institucijos nukentėjusiems asmenims neatlyginą. Patirtą žalą asmenys gali prisiteisti tik patys teikdami ieškinius teismuose. Ir kuo tinkamiau bus įmanoma prognozuoti visus su tokios teisės įgyvendinimu susijusius iššūkius, tuo šios teisės įgyvendinimas taps dažnesnis.

Tad, nors šiai dienai privataus kaltinimo bylų Lietuvoje nedaug, jų skaičius neabejotinai augs.

Advokatų kontoros „Cobalt” komercinių ginčų praktikos grupės vadovas Marius Inta