Dar vakar Seimas priėmė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnio pataisas, kuriomis švelninama atsakomybė už piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi. Įsigaliojus naujiems pakeitimams, piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi kaltinami asmenys, turės galimybę kreiptis dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Pasinaudojus atleidimu asmuo nebus laikomas teistu ir neturės teistumo.
Šiuo metu baudžiamajame kodekse nurodoma, kad valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, kuris piktnaudžiavo tarnybine padėtimi arba viršijo įgaliojimus, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų. Seimui pritarus pataisoms už piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi, įtvirtintame straipsnio pirmoje dalyje, galės būti skiriama laisvės atėmimo bausmė iki 4 metų.
Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, kuris piktnaudžiavo tarnybine padėtimi arba viršijo įgaliojimus siekdamas turtinės ar kitokios asmeninės naudos, jeigu nebuvo kyšininkavimo požymių, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki septynerių metų, nurodoma antroje straipsnio dalyje. Įsigaliojus pokyčiams už piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi, įtvirtintame šioje straipsnio dalyje, laisvės atėmimo bausmė sutrumpės iki šešerių metų. Pagal šį straipsnį asmuo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn tiek padarius didelę turtinę, tiek didelę neturtinę žalą.
Nusikaltimas iš sunkaus tampa apysunkiu
Reikšminga tai, kad iki priimto pakeitimo, BK 228 straipsnyje 2 dalyje numatytas piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi buvo laikomas sunkiu nusikaltimu. Įsigaliojus nurodytoms įstatymo pataisoms bus priskiriamas apysunkiams nusikaltimams. Tokios pataisos atveria galimybę įtariamiems ar kaltinamiems asmenims taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, ko neleidžia šiuo metu galiojanti minėto straipsnio 2 dalies redakcija.
Baudžiamajame įstatyme numatyta, kad asmuo, padaręs apysunkį nusikaltimą, gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Tai galima, jei nusikalstamą veiką asmuo padarė pirmą kartą, visiškai pripažino kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Taip pat jis atlygino ar įsipareigojo atlyginti padarytą žalą.
Asmuo laikomas pirmą kartą padariusiu nusikalstamą veiką, jeigu jis, nebūdamas anksčiau nusikaltęs, padarė tik vieną nusikalstamą veiką arba kelias nusikalstamas veikas, kurios viena kitos atžvilgiu nėra pakartotinės ir sudaro idealiąją sutaptį, yra neteistas arba teistumas išnykęs.