Svarstoma griežtinti viešųjų pirkimų komisijos narių atsakomybę

Svarstant naująjį viešųjų pirkimų įstatymų paketą, taip pat siekiama griežtinti asmenų, atsakingų už viešuosius pirkimus ir jų vykdymą, atsakomybę. Šiuo metu siūloma, kad už administracinius nusižengimus viešųjų pirkimų srityje būtų įtvirtinta atsakomybė, numatanti baudas nuo 140 iki 3000 eurų.

Iki šių metų sausio 1 d. galiojęs Administracinių teisės pažeidimų kodeksas numatė, kad Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimas perkančiųjų organizacijų vadovams ar jų įgaliotiems asmenims, viešojo pirkimo komisijos nariams, balsavusiems už neteisėto sprendimo priėmimą, ekspertams, perkančiųjų organizacijų valstybės tarnautojams ar darbuotojams užtraukia įspėjimą arba baudą nuo 144 iki 724 eurų. Nuo sausio 1 d. įsigaliojęs Administracinių teisės nusižengimų kodeksas numato panašaus dydžio baudų ribas, t.y. nuo 70 iki 740 eurų. Jei nėra lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, taikytina bauda lygi sankcijos vidurkiui. Tuo tarpu, jei asmuo nėra baustas administracine atsakomybe ir sutinka su pažeidimu, jam gali būti skiriamas administracinis nurodymas ir byla baigiasi sumokėjus pusę minimalios baudos, šiuo atveju 70 eurų.

Žvelgiant į siūlomus pokyčius kyla dvejonių, ar siūlomos sankcijos ir įstatymo formuluotės yra tinkamos bei ar tikrai administracinės atsakomybės pagrindu turėtų būti sprendžiamas viešųjų pirkimų skaidrumas.

Skatinama prisipažinti padarius pažeidimą

Pirma, nėra aišku, kodėl jei siekiama griežtinti atsakomybę už šiuos nusižengimus, minimali baudos riba buvo sumažinta, o ne padidinta. Tai prieštarauja pačiam tikslui, dėl kurio siekiama keisti sankcijos ribas. Antra, ne visai teisinga numatyti itin besiskiriančius minimalios ir maksimalios baudų dydžius, nes tai skatina atsakomybėn traukiamus asmenis verčiau prisipažinti dėl pažeidimų, nei ginčytis dėl sankcijų ir pažeidimo. Prisipažinus dėl pažeidimo ir sutikus su administraciniu nurodymu, bauda būtų tik 70 eurų. Tuo tarpu, nesutikus su pažeidimu, įprastinėje situacijoje turėtų būti skiriama net 1570 eurų dydžio bauda. Kitaip tariant, nesant nei lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių, turės būti taikomas sankcijos vidurkis ir pažeidimą nagrinėjantis tarnautojas negalės savo nuožiūra skirti švelnesnių sankcijų (beje, daugeliu atveju tokių bylų nagrinėjimas yra formalus ir tik apskundus sprendimus, teismai yra linkę gerokai detaliau vertinti aplinkybes).

Tačiau tiek sutikus su pažeidimu ir gavus 70 eurų baudą, tiek nesutikus ir gavus 1570 eurų baudą, komisijos narys prarastų nepriekaištingą reputaciją ir negalėtų dalyvauti viešųjų pirkimų procese. Tikėtina, kad tais atvejais, kai komisijos nario pareigos viešuosiuose pirkimuose yra antraeilės ar už jas neatlyginama, bus prisipažįstama dėl pareikštų kaltinimų ir bus sutinkama su administraciniu nurodymu, nors asmuo iš tikrųjų ir nesijaustų kaltas dėl pažeidimo ir būtų priešingos nuomonės nei atsakomybę taikantys asmenys.

Atrankos kriterijai

Administracinės atsakomybės institutas viešuosiuose pirkimuose yra pakankamai neapibrėžtas. Viešųjų pirkimų tarnyba skelbia tiek atliktus patikrinimus, tiek administracinės atsakomybės taikymo atvejus, tačiau atrodo, kad vykdoma atranka dėl administracinės atsakomybės taikymo nėra iki galo aiški, nes pažeidimų yra nustatyta žymiai daugiau, nei administracinės atsakomybės atvejų.

Be to, pasitaiko situacijų, kai administracinėn atsakomybėn traukiami asmenys dėl nepakankamo sąlygų aiškumo ar tikslumo, kas laikoma įstatymo pažeidimu, nors rinkos dalyviams sąlygos būna aiškios ir suprantamos. Administracinės atsakomybės taikymas visada turėtų būti grindžiamas objektyviais veiksmais ir objektyviu pažeidimo nustatymo faktu, o ne subjektyviu veiksmų vertinimu. Apskritai, kodeksas numato atsakomybę už formalius pažeidimus ir nereikalauja atsižvelgti į kitas pirkimo aplinkybes, pavyzdžiui, kad visgi buvo sutaupyta lėšų ar viešasis sektorius nepatyrė neigiamų pasekmių. Būtina paminėti ir tai, kad viešųjų pirkimų vykdymo ir teisminė praktika po to, kai įsigaliojo ankstesnė įstatymo redakcija, keitėsi žymiai ir reikšmingai. Pasitaikė atvejų, kai pats naujos praktikos susiformavimo faktas atitinkamoje teisminėje byloje vertintas kaip įstatymo pažeidimas ar netinkamas taikymas. Už tai galėjo grėsti administracinė atsakomybė, nors neteisėtų siekių nebūtų buvę, o pirkimo vykdytojai laikėsi tuo metu neoficialaus įstatymo aiškinimo ir bendros pirkimų vykdymo praktikos.

Ar tikslas bus pasiektas?

Gali būti taip, kad numatomi administracinės atsakomybės už viešųjų pirkimų pažeidimus sankcijų pakeitimai skatins atsakomybėn traukiamus asmenis prisipažinti net ir nesant pažeidimo bei sutikti su pareigūnų ar tarnautojų kaltinimais tam, kad išvengtų didesnių baudų. Taigi siekis sugriežtinti atsakomybę už pažeidimus, greičiausiai turėtų proporcingai atsispindėti žemutinės sankcijos ribose, kuri turėtų būti gerokai aukštesnė, kad „tikrieji pažeidėjai“ neišsisuktų su 70 eurų bauda.

Pirkimų vykdytojai turėtų įsivertinti šias atsakomybės ribas ir jų pasikeitimą, jei pakeitimams bus pritarta, tiek savo veikloje, tiek vertinant atlygį už darbą bei svarstant, ar neatlygintinai prisiimti papildomas pareigas, susijusias su pirkimų vykdymu, kai tai neįeina į jų pirmines funkcijas. Ypač atidžiai į tai reikėtų pažiūrėti tiems, kuriems trūksta pakankamai patirties ir žinių vykdant viešuosius pirkimus.

Karolis Smaliukas, advokatų kontoros „Cobalt“ vyresnysis teisininkas