Įteisinta, bet neįgyvendinta: gynybos pirkimų paradoksas

Nors daugiau nei prieš metus buvo priimtas Gynybos ir saugumo pramonės įstatymas bei įtvirtintas teisinis reguliavimas dėl pramoninio bendradarbiavimo įgyvendinimo perkant ginkluotės sistemas (angl. offset), praktikoje modelis neįgyvendintas iki šiol. Dėl kokių priežasčių pramoninis bendradarbiavimas vis dar neveikia?

Pagrindinis tokio bendradarbiavimo tikslas – užtikrinti, kad įsigyjant Lietuvai svarbią karinę techniką iš užsienio gamintojų, dalis investicijų liktų šalies rinkoje. Taip remiama vietos gynybos pramonė, plečiamos įmonių kompetencijos ginklų gamybos, remonto ar inovacijų srityse.

Pramoninio bendradarbiavimo veikimo principas – sutartimi įtvirtintas kompensacinis mechanizmas. Pagal jį tiekėjas ar gamintojas pasirenka sutartį įgyvendinti viena ar keliomis priemonėmis. Pavyzdžiui, investuoti į Lietuvos gynybos ir saugumo pramonę, perduoti technologijas Lietuvos mokslo ir studijų institucijoms, įmonėms vykdyti mokslinius tyrimus, eksperimentinę plėtrą ar inovacinę veiklą ar įsigyti prekes ar paslaugas iš Lietuvos mokslo ir studijų institucijų, įmonių.

Negali būti taikomas visada

Pramoninis bendradarbiavimas nėra ir negali būti taikomas visais atvejais perkant valstybei svarbią karinę techniką. Mat pramoninio bendradarbiavimo modelio taikymas turi būti išimtinis ir išskirtinis, atitinkantis įstatyme nustatytas sąlygas. Be to, prieš jo įgyvendinimą visais atvejais turėtų būti atliktas išsamus rinkos tyrimas, atitinkama analizė ir vertinimas, ar šio instituto įgyvendinimas konkrečiu atveju yra galimas.

Įstatyme yra įtvirtinta, kad pirkėjas, ketindamas įsigyti karinę įrangą, turi teisę taikyti pramoninį bendradarbiavimą tik tuo atveju, kai yra įgyvendintos visos sąlygos. Pirmiausia, ketinamos sudaryti sutarties vertė viršija 5 000 000 eurų be pridėtinės vertės mokesčio. Kita svarbi sąlyga – siekiama įsigyti karinė įranga yra susijusi su atitinkamame sąraše nurodyta ginkluote, karine technika ir kita įranga bei technologijomis.

Taip pat dalis sutartinių įsipareigojimų, susijusių su karinės įrangos gyvavimo ciklu ar su ja susijusiomis paslaugomis, privalo būti vykdoma Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Svarbu numatyti ir tai, ar nacionalinio saugumo strategijoje nustatytų esminių nacionalinio saugumo interesų būtų negalima užtikrinti netaikant pramoninio bendradarbiavimo, ar pramoninio bendradarbiavimo taikymas neturės neigiamo poveikio gaminių, kurie nėra skirti vien kariniams tikslams, konkurencijos sąlygoms Europos Sąjungos vidaus rinkoje.

Galiausiai, reikia įrodyti, jog perkančiosios organizacijos atlikto rinkos tyrimo duomenimis, ketinama įsigyti karinė įranga Lietuvos Respublikoje negaminama, taip pat, kad tai nėra pakartotinis pirkimas, kai vykdant ankstesnį pirkimą iš viso nebuvo gauta pasiūlymų, jie nebuvo tinkami arba nurodyta kaina juose – per didelė ir nepriimtina.

Įgyvendinus sąlygas – nauji žingsniai

Įvertinus ir įsitikinus, kad konkretus atvejis atitinka visas sąlygas, kurios leidžia įgyvendinti pramoninį bendradarbiavimą, atsakinga institucija nustato, kuri ginkluotė, karinė technika ir kita įranga bei technologijos, svarbios prioritetiniams Lietuvos kariuomenės pajėgumams vystyti, gali būti plėtojamos taikant pramoninį bendradarbiavimą. Taip pat ji įvertina ir tokio bendradarbiavimo įsipareigojimų vertę procentais nuo karinės įrangos pirkimo-pardavimo sutarties vertės.

Pramoninio bendradarbiavimo įsipareigojimų vertė nustatoma ne didesnė negu 30 procentų nuo karinės įrangos pirkimo-pardavimo sutarties vertės.

Tiesa, įstatyme yra įtvirtintos išimtys, kai pramoninis bendradarbiavimas negali būti taikomas. Pavyzdžiui, kai yra perkama pagal tarpvyriausybinius susitarimus.

Kontrolė Lietuvoje ir Europos Sąjungoje

Pramoninio bendradarbiavimo įgyvendinimas per kompensacinius įsipareigojimus yra griežtai ribojamas ne tik Lietuvos Respublikos teisinės sistemos, bet ir Europos Sąjungos lygmeniu. Priežastis ta, kad nors tokio modelio tikslas yra teigiamas, tačiau tokie įsipareigojimai gali prieštarauti esminiams viešųjų pirkimų principams, pavyzdžiui, nediskriminavimo, laisvo prekių ir paslaugų judėjimo bei skaidrumo principams. Todėl, pagal Europos Sąjungos teisę, tokie bendradarbiavimai paprastai yra vertinami kaip rinką iškraipantys mechanizmai.

Tik išimtiniais, siaurai apibrėžtais atvejais, pavyzdžiui, kai tai būtina esminiams saugumo interesams užtikrinti, gali būti leidžiamas tokio mechanizmo įgyvendinimas, tačiau tik griežtai vertinant kiekvieną atvejį atskirai.

Kitaip tariant, nors Europos Sąjungos teisė visiškai nedraudžia pramoninio bendradarbiavimo gynybos srityje, tokia veikla yra itin griežtai kontroliuojama. Kompensaciniai įsipareigojimai pagal pramoninio bendradarbiavimo sutartis laikytini suderinamais su Europos Sąjungos teise tik tada, kai atitinka griežtus Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo nustatytus kriterijus.

Nors kai kurios valstybės narės koreguoja savo politiką, siekdamos užtikrinti atitiktį šiems reikalavimams, išlieka reikšmingų teisinių neaiškumų dėl praktinio pramoninio bendradarbiavimo reikalavimų įgyvendinimo atitikties Europos Sąjungos viešųjų pirkimų taisyklėms.