Nors investicinės sąskaitos mokestinis režimas įsigaliojo 2025 m. sausio 1 d. ir formaliai veikia jau daugiau nei metus, praktikoje vis dar kyla nemažai klausimų. Dalis investuotojų iki šiol nėra apsisprendę, ar šį režimą pasirinkti, kiti – dar tik pradeda vertinti jo pasekmes deklaruojant pajamas.
Investicinė sąskaita – tai gyventojo pasirinktas mokestinis statusas esamai ar naujai atidarytai vienai ar kelioms sąskaitoms, kuriose laikomos piniginės lėšos, skirtos investavimui. Sąskaita gali būti atidaryta Lietuvoje arba užsienio valstybėse, priklausančiose EEE ar EBPO, taip pat šalyse, su kuriomis Lietuva yra sudariusi dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis.
Investicinės sąskaitos režimo esmė – apmokestinimo atidėjimas. Kol lėšos lieka investicinėje sąskaitoje ir yra reinvestuojamos, gyventojų pajamų mokestis neskaičiuojamas. Mokestinė prievolė atsiranda tik tada, kai iš sąskaitos išsiimama daugiau, nei buvo įnešta. Tačiau svarbu suprasti, kad investicinė sąskaita nesumažina mokesčio tarifo – ji tik nukelia mokėjimo momentą į ateitį. Koks tarifas galios po kelerių ar keliolikos metų, šiandien niekas negali pasakyti.
Visgi apmokestinimo atidėjimo modelis yra tik viena šio režimo pusė. Kita svarbi naujovė – galimybė iki 2024 m. gruodžio 31 d. įgytus finansinius produktus priskirti investicinės sąskaitos įnašui. Būtent ši galimybė pirmą kartą deklaruojant investicinę sąskaitą kelia daugiausia praktinių klausimų.
Ar deklaruoti bus paprasčiau?
Teoriškai investicinė sąskaita turėtų sumažinti administracinę naštą, nes nebereikės atskirai deklaruoti kiekvieno finansinio produkto pardavimo pajamų ir susijusių išlaidų. Praktikoje pirmasis deklaravimo etapas gali būti sudėtingesnis, nei tikimasi.
Deklaruojant 2025 m. pajamas iki 2026 m. gegužės 4 d., gyventojai turės ne tik priskirti investicinę sąskaitą, bet ir deklaruoti joje esančias finansines priemones, pinigų likučius bei per 2025 m. atliktus įnašus ir išmokėjimus. Ypač svarbi pirmųjų deklaravimo metų galimybė – iki 2024 m. gruodžio 31 d. įgytus tinkamus investuoti finansinius produktus priskirti investicinės sąskaitos įnašui. Tai reiškia, kad investuotojas gali pritaikyti investicinės sąskaitos mokestinį režimą savo jau turimam investiciniam portfeliui ir nuo 2025 m. taikyti apmokestinimo atidėjimo principą, deklaruodamas šių finansinių produktų įsigijimo kainą kaip įnašą.
Pavyzdžiui, jei gyventojas 2022 m. įsigijo akcijų už 20 000 eurų, deklaruojant 2025 m. pajamas ši suma gali būti pripažinta investicinės sąskaitos įnašu. Net jeigu 2025 m. dalis šių akcijų būtų parduota už 15 000 eurų, o gautos lėšos išsiimtos iš investicinės sąskaitos, gyventojų pajamų mokesčio nereikėtų mokėti, nes išsiimta suma neviršytų įnašo likučio.
Tokia galimybė ypač aktuali ilgalaikiams investuotojams, kurie iki 2025 m. jau buvo sukaupę reikšmingą investicinį portfelį. Tačiau prieš priskiriant iki 2024 m. pabaigos įgytus finansinius produktus investicinės sąskaitos įnašui, investuotojai turėtų peržiūrėti savo investicinio turto struktūrą ir įvertinti, kokią dalį tikslinga priskirti investicinei sąskaitai. Ne visais atvejais racionalu investicinei sąskaitai priskirti visas turimas investicijas.
Nuo 2026 m. įsigaliojo papildoma apmokestinimo lengvata: jeigu finansinės priemonės iki jų pardavimo buvo išlaikytos nuosavybėje ne trumpiau kaip 5 metus, tokios finansinių priemonių pardavimo pajamos, nepriklausomai nuo jų dydžio, apmokestinamos taikant 15 proc. gyventojų pajamų mokesčio tarifą. Todėl tam tikrais atvejais gali būti tikslinga dalį ilgalaikių investicijų palikti už investicinės sąskaitos ribų ir joms taikyti kitą, galbūt palankesnį apmokestinimo režimą.
Kitaip tariant, investicinė sąskaita neturėtų būti vertinama kaip automatinis sprendimas visam portfeliui. Prieš priimant sprendimą būtina įsivertinti, kurios investicijos galėtų būti priskiriamos investicinei sąskaitai, o kurioms racionaliau taikyti alternatyvų apmokestinimo modelį.
Deklaracijų tikslinimas – teisė, bet ne visada patogus sprendimas
Jeigu gyventojai investicinei sąskaitai laiku nepriskirs iki 2024 m. pabaigos įsigytų investicijų ar nespės tinkamai susitvarkyti duomenų, Mokesčių administravimo įstatymas suteikia galimybę tikslinti metines gyventojų pajamų mokesčio deklaracijas už einamuosius ir praėjusius penkerius metus.
Tačiau svarbu suprasti, kad deklaracijoje nurodyti investicinės sąskaitos likučiai automatiškai persikelia į būsimų laikotarpių deklaracijas. Patikslinus vienų metų deklaraciją gali tekti koreguoti ir vėlesnių laikotarpių deklaracijas. Praktikoje tai reiškia didesnę tikimybę sulaukti papildomų klausimų iš mokesčių administratoriaus dėl konkrečių investicijų priskyrimo ir jų apskaičiavimo.
Todėl rekomenduotina nelaukti paskutinės dienos ir dar iki 2026 m. gegužės 4 d. peržiūrėti visas įsigytas finansines priemones bei tinkamai jas priskirti investicinei sąskaitai. Investicinė sąskaita gali būti efektyvus ilgalaikio investavimo instrumentas, tačiau ji reikalauja tvarkingos apskaitos ir aiškaus mokestinio planavimo.
