Karo eskalacija Artimuosiuose Rytuose dar kartą priminė, kad globalios krizės pirmiausia paliečia ne teorinius modelius, o kasdienę verslo praktiką. Sutrikęs naftos tiekimas lėmė staigų degalų kainų augimą, kuris tiesiogiai veikia sutartinių įsipareigojimų vykdymą. Kol valstybės institucijos ieško sprendimų suvaldyti situacijai, jos pasekmes jau šiandien jaučia viešojo pirkimo sutartis vykdantys tiekėjai, pažymi advokatų kontoros COBALT vadovaujanti teisininkė, advokato padėjėja Žydrūnė Biliūnaitė-Zubavičė.

„Šiame kontekste vis dažniau kyla praktiniai klausimai: ar iš esmės pasikeitus rinkos sąlygoms galima peržiūrėti sutarties kainą? Ar viešojo pirkimo sutartys turi būti vykdomos bet kokia kaina, net ir tuomet, kai jų vykdymas tampa ekonomiškai nepagrįstas?“ – komentuoja teisininkė.

Viešųjų pirkimų sutarčių specifika

Viešojo pirkimo sutartys pasižymi tuo, kad jų keitimas yra gerokai labiau ribotas nei komercinių sutarčių, kur galioja sutarčių laisvės principas. Viešuosiuose pirkimuose tiekėjai prisijungia prie iš anksto nustatytų sąlygų.

„Be to, tokių sutarčių vykdymui ir keitimui taikomos specialios įstatymų nuostatos. Dėl to bet koks sutarties sąlygų keitimas jos vykdymo metu yra išimtinio pobūdžio ir turi būti pagrįstas bei vertinamas individualiai. Tačiau ši logika neturėtų būti absoliutinama, – pažymi Ž. Biliūnaitė-Zubavičė. – Teisinis reguliavimas negali ignoruoti realybės, kurioje ekonominės sąlygos gali pasikeisti iš esmės ir neprognozuojamai.

Kainų šuolis – kieno rizika?

Staigūs ir reikšmingi žaliavų ar kuro kainų pokyčiai gali turėti rimtų pasekmių tiekėjams, ypač, jei ši rizika nebuvo tinkamai įvertinta prieš sudarant sutartį.

Jeigu sutartyje iš anksto nėra numatyta aiški kainos perskaičiavimo tvarka, kainos keitimas tampa sudėtingas. Vis dėlto, jei kainų šuolį lėmė nenumatytos aplinkybės – pavyzdžiui, karo veiksmai – tai gali sudaryti pagrindą keisti sutartį.

2022 m. pamokos: ką rodo praktika?

Viešųjų pirkimų įstatymo 89 straipsnyje įtvirtinta galimybė keisti sutartį, kai atsiranda nenumatytos aplinkybės. „Klausimas, ar karo sukeltas degalų kainų šuolis patenka į šią kategoriją, mano vertinimu, turėtų būti atsakomas teigiamai – ypač tais atvejais, kai kainų augimas yra staigus, reikšmingas ir objektyviai neprognozuojamas“, – sako teisininkė.

Ji primena panašią situaciją, susiklosčiusią 2022 m. prasidėjus aktyviai karo fazei Ukrainoje. Tuomet sutriko tiekimo grandinės, o statybinių medžiagų ir energijos kainos augo beprecedenčiu tempu.

Daugelis tiekėjų susidūrė su sunkumais, vykdydami sutartis, sudarytas esant visiškai kitokioms rinkos sąlygoms. Reaguodama į situaciją, Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) rekomendavo taikyti sutartyse numatytas kainų perskaičiavimo taisykles, o jei tokių taisyklių nėra – svarstyti sutarties keitimą, įtraukiant kainos peržiūros mechanizmą.

„Taigi, VPT tuomet aiškiai signalizavo, kad išimtinėmis aplinkybėmis sutarties kainos gali būti peržiūrimos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat akcentuojama šalių interesų pusiausvyra ir draudimas vienai šaliai perkelti neproporcingą naštą kitai“, – paaiškina teisininkė.

Vis dėlto praktikoje vis dar pastebima tendencija viešojo pirkimo sutartis vertinti pernelyg formaliai. „Nereti atvejai, kai perkančiosios organizacijos atsisako svarstyti kainos peržiūrą vien dėl to, kad sutartyje nėra aiškiai įtvirtinto indeksavimo mechanizmo. Toks požiūris kelia abejonių tiek teisės, tiek sąžiningumo ir proporcingumo aspektu“, – sako teisininkė.

Ką turėtų įvertinti tiekėjai?

Tiekėjams, susidūrusiems su reikšmingu degalų kainų augimu, kuris turi esminės įtakos konkrečios sutarties vykdymui, rekomenduojama aktyviai vertinti sutarties sąlygas ir, esant pagrindui, inicijuoti jų peržiūrą. Pirmiausia svarbu įvertinti pačios sutarties sąlygas: ar numatyta kainos indeksavimo ar perskaičiavimo tvarka, kaip dažnai ji taikoma, ar ji realiai atspindi rinkos pokyčius.

Praktikoje pasitaiko atvejų, kai indeksavimas taikomas per retai, kai nustatyta tvarka neatitinka realios situacijos arba tokios tvarkos apskritai nėra.

Tokiais atvejais gali būti pagrįsta svarstyti sutarties keitimą, nustatant aiškią, objektyvią ir abiejų šalių interesus atitinkančią kainos perskaičiavimo tvarką.

Kada sutarties keitimas galimas?

„Reikia pripažinti, kad kainų svyravimai yra verslo rizikos dalis. Tačiau skirtumas tarp įprastos rizikos ir nenumatytų aplinkybių negali būti ignoruojamas“, – tvirtina COBALT vadovaujanti teisininkė. Kai kainų šuolis atsirado dėl karo situacijos, kurios nė viena sutarties šalis negalėjo objektyviai prognozuoti, o jų pokytis yra toks didelis, kad iš esmės keičia sutarties ekonominę pusiausvyrą, reikalavimas vykdyti sutartį tomis pačiomis sąlygomis gali tapti ne tik ekonomiškai nepagrįstas, bet ir teisiškai abejotinas.

Taigi, sutarties keitimas gali būti pagrįstas tada, kai kainų augimas yra reikšmingas ir staigus, be to, jo nebuvo galima pagrįstai numatyti, jis atsirado dėl nuo šalių nepriklausančių aplinkybių (pvz., karo).

Esant tokioms situacijoms, perkančiosios organizacijos taip pat turėtų vengti formalizmo ir vertinti situaciją kompleksiškai – atsižvelgdamos į teisės normų tikslus, o ne vien į jų raidę.

„Karo sukelti rinkos pokyčiai dar kartą išryškino viešųjų pirkimų sistemos įtampą tarp stabilumo ir lankstumo, – apibendrina Ž. Biliūnaitė-Zubavičė. – Teisė neturėtų būti naudojama kaip instrumentas perkelti visą riziką tiekėjui – priešingai, ji turi užtikrinti sąžiningą šalių interesų balansą. Priešingu atveju kyla rizika, kad viešojo pirkimo sutartys taps ne bendradarbiavimo, o vienašališkos naštos mechanizmu.“

Ji ragina nebijoti įsivertinti, ar dėl karo Artimuosiuose Rytuose išaugus degalų kainoms, šis pokytis gali būti pagrindas keisti viešojo pirkimo sutartis ir perskaičiuoti jose nustatytas kainas.

„Žinoma – kiekviena situacija turi būti vertinama individualiai, atsižvelgiant į sutarties sąlygas ir konkrečias aplinkybes. Tad ateičiai verta prisiminti, kad tiekėjams svarbu ne tik reaguoti į pokyčius, bet ir iš anksto numatyti galimas rizikas bei tinkamai jas valdyti“, – sako teisininkė.