Visos naujienos

Europos Sąjungoje stiprinama komercinių paslapčių apsauga

2018-05-15

Europos Sąjungos valstybės narės iki 2018 m. birželio 9 d. privalo įgyvendinti direktyvą, harmonizuojančią komercinių paslapčių teisinę apsaugą Europos Sąjungos mastu. Ne išimtis ir Lietuva. Artimiausiu metu numatoma Lietuvos Respublikos Seime priimti naują įstatymą, kuriuo būtų užtikrinama komercinių paslapčių apsauga nuo jų neteisėto gavimo, naudojimo ir atskleidimo. Papildomai numatyta keisti ir kai kuriuos Civilinio kodekso bei Civilinio proceso kodekso straipsnius.

Būtinybė vienodinti ES valstybių narių požiūrį į komercinių paslapčių teisinę apsaugą

Europos Sąjungos direktyvos „Dėl neatskleistos praktinės patirties ir verslo informacijos (komercinių paslapčių) apsaugos nuo neteisėto jų gavimo, naudojimo ir atskleidimo“ priėmimo kontekstas ir priežastys – skirtingai užtikrinama komercinių paslapčių apsauga Europos Sąjungos valstybėse narėse. Kai kurios valstybės iki šiol apskritai neturėjo specialaus teisinio reglamentavimo, kuris užtikrintų komercinių paslapčių apsaugą.

Toks neapibrėžtumas, skirtingas komercinių paslapčių apsaugos lygis valstybėse neigiamai veikė verslo plėtrą Europos vidaus rinkoje, ribojo inovacijų pažangą. Bendrovės, būdamos neužtikrintos dėl itin jautrios informacijos apsaugos kitose valstybėse, neretai vengdavo su užsienio partneriais dalintis komercinėmis paslaptimis, netgi atsisakydavo vystyti bendrus projektus. Tą puikiai atspindi Europos Komisijos iniciatyva atliktas vidaus rinkos tyrimas, kurio metu atliktos apklausos duomenimis net 40 procentų Europos Sąjungos valstybių narių bendrovių verčiau susilaikytų nuo dalinimosi itin jautria informacija su užsienio partneriais. Pagrindinis to motyvas - baimė, kad dėl skirtingo teisinio reguliavimo ar nepakankamai užtikrintos komercinių paslapčių apsaugos, bus atskleista konfidencialia laikoma informacija.

Teisinis neaiškumas lemia ir tai, kad bendrovės, net ir esant neteisėtam komercinių paslapčių atskleidimui ar naudojimuisi, nenoriai teikia ieškinius kitos valstybės teisme, kadangi negali būti užtikrintos, jog teismo proceso metu bus išsaugotas informacijos konfidencialumas ir kitoje valstybėje konkurentai nepradės naudotis tokia informacija.

Direktyva užtikrinus vienodą komercinių paslapčių teisinę apsaugą Europos Sąjungoje, šios problemos bus išspręstos arba bent ženkliai sumažės jų mastas. Juolab, kad nauju reglamentavimu siekiama skatinti inovacijas ir verslo plėtrą Europos Sąjungos rinkoje. Tikimasi, jog teismams bus lengviau spręsti bylas dėl neteisėto komercinių paslapčių gavimo, atskleidimo ar naudojimo, o nukentėjusiems asmenims bus paprasčiau ginti pažeistas teises bei gauti kompensaciją už padarytą žalą.

Bus priimtas naujas įstatymas

Lietuvai įgyvendinant direktyvą numatoma priimti atskirą Komercinių paslapčių teisinės apsaugos įstatymą. Šiuo metu Lietuvos Respublikos Seime jau yra registruotas šio įstatymo projektas. Naujas įstatymas turėtų įsigalioti 2018 m. birželio 1 d.

Numatomame priimti įstatyme yra nustatyti komercinės paslapties požymiai, apibrėžti neteisėto ir teisėto komercinių paslapčių atskleidimo, gavimo ir naudojimo atvejai, įvardinti nukentėjusio asmens teisių gynimo būdai. Naujame įstatyme taip pat numatomi komercinių paslapčių apsaugos teismo proceso metu ypatumai.

Iki šiol sprendžiant ginčus dėl neteisėto komercinių paslapčių atskleidimo, gavimo ar naudojimo buvo remiamasi Lietuvos teismų praktikos išaiškinimais. Komercinių paslapčių apsaugą reglamentavo vos vienas Civilinio kodekso straipsnis ir du Konkurencijos įstatymo straipsniai. Todėl, priėmus naują įstatymą, bus įnešta daugiau aiškumo verslui ir kitiems komercinių paslapčių turėtojams dėl su komercinių paslapčių apsauga susijusių teisių, pareigų, reikalavimų ir galimų gynybos būdų.

Nubrėžiamos pažeidimo ribos

Įgyvendinant direktyvą, naujame įstatyme bus detalizuoti neteisėto disponavimo komercine paslaptimi būdai. Komercinės paslapties gavimas bus laikomas neteisėtu, jeigu informacija gauta neteisėtai gavus prieigą prie dokumentų, objektų, medžiagų ar elektroninių bylų, kuriuos teisėtai valdo komercinės paslapties turėtojas ir kuriuose yra komercinė paslaptis. Atsižvelgiant į aplinkybes, neteisėtu tokios informacijos gavimu gali būti laikomi ir kiti veiksmai, kurie laikomi prieštaraujančiais ūkinės veiklos sąžiningai praktikai.

Tuo tarpu komercinės paslapties naudojimas arba atskleidimas laikomi neteisėtais, jeigu ją be komercinės paslapties turėtojo sutikimo naudoja arba atskleidžia asmuo, kuris neteisėtai gavo komercinę paslaptį. Taip pat, jei asmuo pažeidė susitarimą dėl konfidencialios informacijos apsaugos arba pareigą saugoti komercinę paslaptį.

Naujame įstatyme įtvirtinti ir atvejai, kada komercinės paslapties gavimas yra laikomas teisėtu. Komercinės paslapties gavimas laikomas teisėtu, jei ši informacija buvo nepriklausomai atrasta ar sukurta. Be to, itin svarbu, jog teisėtu komercinės paslapties gavimo būdu bus pripažįstama teisėtai įsigyto produkto atgrąžos inžinerija (t. y. komercinės paslapties gavimas stebint, analizuojant, ardant arba testuojant produktą arba tam tikrą objektą). Pagrįstai manytina, kad direktyvos pagrindu įtvirtinus tokius komercinių paslapčių gavimo atvejus kaip teisėtus, tiek Lietuvos, tiek ir Europos Sąjungos mastu bus skatinama inovacijų pažanga bei didesnė ūkio subjektų konkurencija. 

Gali tekti atlyginti ne tik turtinę, tačiau ir neturtinę žalą

Pažeidus teisėto disponavimo komercine paslaptimi taisykles, nukentėjęs asmuo, remdamasis Komercinių paslapčių teisinės apsaugos įstatymo nuostatomis, galės reikalauti nutraukti neteisėtus veiksmus, sunaikinti ar perduoti neteisėtai turimą informaciją. Be to, nukentėjęs asmuo galės reikalauti atlyginti jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Svarbu paminėti, jog iki šiol teisės aktai nenumatė galimybės reikalauti atlyginti neturtinę žalą, atsiradusią dėl neteisėto komercinės paslapties gavimo, naudojimo arba atskleidimo.

Reikšminga ir tai, kad įstatyme numatyta galimybė nukentėjusiam asmeniui vietoj faktiškai atsiradusių nuostolių atlyginimo reikalauti vienkartinės kompensacijos. Tokios kompensacijos dydis turėtų būti pagrįstas atlyginimo, kuris turėtų būti sumokėtas asmeniui, jei būtų teisėtai naudojamasi jo komercine paslaptimi, suma. Taigi, analogiškai kaip ir autorių teisių, patento savininko teisių pažeidimų atvejais, numatoma galimybė nukentėjusiam asmeniui reikalauti priteisti licencijos mokestį. Tokia naujovė sveikintina, nes šio pobūdžio bylose būna sunku įrodyti faktiškai padarytą žalą, jos dydį.

Stiprinama komercinių paslapčių apsauga teismo procese

Tiek Komercinių paslapčių teisinės apsaugos įstatyme, tiek numatomuose Civilinio proceso kodekso pakeitimuose bus įtvirtintos taisyklės, skirtos komercinių paslapčių apsaugai teismo proceso metu. Įgyvendinant direktyvos nuostatas, bus numatoma galimybė teismui savo iniciatyva ar byloje dalyvaujančių asmenų prašymo pagrindu riboti asmenų, kurie gali susipažinti su bylos medžiagoje esančiomis komercinėmis paslaptimis, ratą. Be to, Komercinių paslapčių teisinės apsaugos įstatyme įtvirtintas draudimas byloje dalyvaujantiems asmenims, teismo darbuotojams naudoti ar atskleisti komercines paslaptis, kurias jie sužinojo teismo proceso metu.

Tokios taisyklės, kurias įgyvendinant direktyvą įtvirtins ne tik Lietuva, tačiau ir kitos Europos Sąjungos valstybės narės, sustiprins verslo pasitikėjimą teismais bei skatins tiek Lietuvos, tiek ir užsienio bendroves inicijuoti teismo procesus dėl pažeistų teisių gynimo.

„Namų darbai“ verslui

Nors naujas reguliavimas įneš aiškumo ir užtikrins panašaus lygio komercinių paslapčių apsaugą Europos Sąjungos valstybėse narėse, vien tuo nereiktų apsiriboti. Verslui reiktų prisitaikyti prie numatomų teisinio reglamentavimo pokyčių – peržiūrėti ir pakoreguoti vidinius bendrovių dokumentus ar netgi sutartis su kontrahentais, kad nebūtų priešpriešų pasikeitus reguliavimui. Be to, visada rekomenduotina užtikrinti aiškų bei pakankamą įmonės darbuotojų informavimą apie tai, kad atitinkama jiems patikėta ar prieinama informacija yra bendrovės komercinės paslaptys, bei nusistatyti kuo detalesnes komercinių paslapčių saugojimo taisykles ir taikytinas technines apsaugos priemones. Juolab, kad neretos situacijos, kai darbuotojai, išėję iš darbo, sukuria analogišką verslą ir naudoja darbo metu sužinotas komercines paslaptis, o kad tokie veiksmai yra neteisėti sužino jau prieš juos pradėjus teismo procesą.

 

Vaidas Kontrimas, COBALT asocijuotas teisininkas