Saulės nestabdys – investuotojai įtikino energetikos prievaizdus nusileisti

2022 - 10 - 14
Straipsnio autorius: Dr. Paulius Markovas

Šiandien išaušo šviesus saulėtas rytas ir ne tik tiesiogine prasme. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) įsiklausė į investuotojų pastabas ir penktadienį išleido derinimui atnaujintą leidimų plėtoti saulės energetikos gamybos pajėgumus tvarką.

Naujame dokumente reguliuotojas iš esmės atsižvelgė į rinkos dalyvių pastabas, įskaitant kolektyvines, kurių paruošime bei pateikime dalyvavome ir mes, kaip užsienio investuotojų atstovai.

Naujame apraše išbrauktas saulės elektrines vystyti norinčių įmonių, bene, labiausiai kritikuotas pro rata (proporcingumo) principas. Vietoje jo grąžinamas senasis, maždaug nuo 2015 m. taikomas principas, kad galios turi būti skirstomos pagal prašymų „Litgrid“ pateikimo datą. Tai sprendžia esminę problemą, nes pirmieji į Lietuvos saulės energetikos projektų katilą įšoko būtent stambūs užsienio investuotojai su dideliais projektais ir finansavimu. Dėl to proporcingumo principo jie nebūtų galėję statyti tokių galingų elektrinių, kokioms gavo leidimus.

Mūsų žiniomis, didžiausia opozicija iki šiol ėjo iš Energetikos ministerijos, bet praėjusią savaitę pateiktos pastabos vis dėlto rado atgarsį politikų kabinetuose. Tiesa, dalis darbo greičiausiai buvo nudirbta ir diplomatiniuose koridoriuose.

Kad ir kaip buvo, tačiau dabar galime džiaugtis, kad mūsų valstybės institucijoms ir užsienio investuotojams susitarti pavyko. Iš to išloš visi. Ir jau greitai.

Naujoje tvarkos redakcijoje taip pat panaikintas perteklinis reikalavimas investuotojams įmonėje turėti nuosavą buhalterį. Dabar leidžiama samdyti juos pagal sutartis arba pirkti paslaugas iš buhalterinės apskaitos įmonių, kaip rinkoje įprasta. Tokia pati padėtis ir su projektų vadovais. Taip pat išbrauktas ir reikalavimas turėti banko finansavimo dokumentus. Paliktas tik vystymo planas, kurį rengia pats vystytojas.

Iki kitos savaitės VERT dar laukia investuotojų pastabų. Bet jau akivaizdu, kad reguliuotojas eina racionaliu keliu. Dabar svarbiausia, kad kitos institucijos, pavyzdžiui, ministerija nepersigalvotų.

Tiesa pasakius, pats pro rata principas, mano nuomone, buvo keista mintis, bet investuotojai laiku sureagavo. O reguliuotojas į pastabas įsiklausė. Aišku, visą vasarą praradę ir dėl to kiek supykę saulės elektrinių vystytojai privačiuose pokalbiuose kartais paminėdavo teismų galimybę. Bet to neprireikė. Sveikas protas nugalėjo.

Prarasta vasara

Visa ši paini istorija prasidėjo Seimui liepos pradžioje apribojus maksimalią komercinių saulės jėgainių projektų galią. Tada atsinaujinančios energetikos projektai sustojo. Ir stovi iki šiol. Nors tikimasi, kad jau ne ilgai.

Energetikos ministras Dainius Kreivys ir Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) tvirtina, kad maksimali komercinių saulės jėgainių projektų galia apribota iki 2 gigavatų siekiant, kad elektros tinklo pralaidumų užtektų visiems: verslui, gaminantiems vartotojams ir kitų atsinaujinančios energetikos šakų atstovams.

Problema tame, kad liepą, kai buvo pakeistas Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas, verslas jau buvo pateikęs paraiškų rezervuoti maždaug 4,5 GW galios. Tai dukart daugiau negu nustatyta riba.

Be to, VERT ėmėsi tikrinti, ar teisėtai buvo sudaryti ketinimų protokolai prijungti komercinius saulės projektus prie tinklo ir ar pagrįstai rezervuotos jų galios.

VERT taip pat paprašė „Litgrid“ ir Energijos skirstymo operatoriaus (ESO) laikinai neišduoti prijungimo sąlygų, nepasirašyti ketinimų protokolų rezervuoti galias. Dėl to saulės energetikos projektų vystymas sustojo.

Anot reguliuotojo, pradėjus aiškintis šių projektų įgyvendinimo galimybes, dalis vystytojų patys atsiėmė prašymus rezervuoti galias. Be to, paaiškėjo, kad dalis, jų net negavę savivaldybių leidimų, jau buvo pasirašę sklypų nuomos sutartis arba sutarčių trukmė siekė vos keletą mėnesių.

VERT skaičiuoja, kad iš viso buvo gavusi 88 asmenų prašymus išduoti leidimą plėtoti elektros energijos pajėgumus, siekiant vystyti komercinius saulės elektrinės projektus. Bendra rezervuota galia sudarė 4,3 GW. Po tyrimo liko 47 prašymais ir 3,3 GW galios rezervacija.

Pažeisti teisėti verslo lūkesčiai?

Viešai verslo atstovai ne kartą sakė, kad viską darė lygiai taip, kaip reikalavo įstatymas, todėl neaišku, kodėl suabejota „Litgrid“ sudarytų ketinimų protokolų pagrįstumu ir galimybėmis prijungti pagal juos saulės parkus prie elektros perdavimo tinklo.

Neatmesčiau, kad tikrai buvo dalis projektų, kurie pasinaudojo labai geromis sąlygomis ir paskubėjo rezervuoti galią, kad galėtų kažkam kitam parduoti ir iš to užsidirbti, tačiau sustabdyti buvo visi. Be to, ir tie, kurie nutarė pasinaudoti galimybe užsidirbti, nieko blogo realiai nepadarė, nieko nepažeidė, mokėjo valstybės nustatytas garantijas savo įsipareigojimų įvykdymui užtikrinti.

Atvirkščiai – galima manyti, kad tai valstybė pažeidžia teisėtus verslo lūkesčius, nes projektai buvo pradėti iki įstatymo pakeitimo. Taikyti teisės aktų atgaline tvarka negalima.

Supykdė pasiūlytas kompromisas

VERT pasiūlė kompromisą. Taryba rugsėjį rinkos konsultacijai pateikė tvarką, pagal kurią norintiesiems būtų išduoti leidimai plėtoti elektros gamybos pajėgumus.

Šiame aprašė buvo nurodoma, kad pareiškėjai turi atitikti tam tikras sąlygas. Nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdyti žemės sklypą (ne mažiau nei 1 hektarą kiekvienam planuojamam megavatui). Juridinis asmuo, pateikęs prašymą VERT, privalo turėti direktorių, darbuotojus apskaitai tvarkyti ir projektų vadovą. Be to, pareiškėjas turi įrodyti, kad jam užteks lėšų įvykdyti projektą.

Jeigu reikalavimus atitinkančių vystytojų bendra įrengtoji jėgainių galia viršys minėtą 2 GW ribą, leidimai būtų išduodami proporcingai sumažinant galią (pro rata principas).

Būtent šis principas sukėlė didžiausią nepasitenkinimą. Rinkos dalyviai vieningai prašė laikytis įstatymuose įtvirtinto principo, pagal kurį tinklo galios rezervuojamos pagal paraiškų sudaryti ketinimų protokolą pateikimo „Litgrid“ datą. Dabar VERT tai ir padarė.

Aš asmeniškai manau, kad reikia keisti 2 GW ribą įstatyme arba ją apskritai naikinti, suteikiant tinklo operatoriui sprendimo galią nutarti, ar yra galimybė prijungti generavimo šaltinį, ar ne ir kokiomis sąlygomis, – įrengiant papildomai kaupiklius, numatant galimybę riboti gamybą piko valandomis ir pan. Nes tai yra grynai techninis klausimas.

Tačiau ir nauja VERT tvarka yra žingsnis teisinga linkme. Valstybė bent jau nepatirs netekčių, o planuojamos šimtamilijonines investicijos kol kas lieka. Ir apie galimybę pradėti investicinius ginčus užsienio verslas jau nebekalba.