Įmonės automobilį vairavęs darbuotojas patenka į eismo įvykį, o darbdavys pareikalauja padengti remonto išlaidas arba sumokėti draudimo franšizę. Kartais apie tai darbuotojas sužino tik gavęs mažesnį darbo užmokestį. Tačiau vien faktas, kad automobilis apgadintas darbuotojui jį vairuojant, dar nereiškia, kad jis turi padengti nuostolius ar kad darbdavys gali juos išskaičiuoti iš atlyginimo.

Kada darbuotojui kyla pareiga atlyginti žalą, ar jam gali tekti padengti draudimo franšizę ir kokiais atvejais darbdavys gali taikyti išskaitas iš atlyginimo, aiškina advokatų kontoros COBALT vyresnioji teisininkė, advokatė Agnė Jacunskienė.

Ne kiekvienas automobilio apgadinimas reiškia darbuotojo atsakomybę

„Darbuotojas atsako už žalą, kurią dėl savo kaltės padaro pažeisdamas darbo pareigas. Todėl būtina nustatyti konkretų pareigų pažeidimą, kaltę, žalos dydį ir priežastinį ryšį“, – pažymi A. Jacunskienė.

Jeigu darbuotojas, pažeisdamas Kelių eismo taisykles, sukelia eismo įvykį, tai gali sudaryti pagrindą reikalauti atlyginti nuostolius. Tačiau vien Kelių eismo taisyklių pažeidimas savaime nenulemia nei atlygintinos sumos, nei didelio neatsargumo. Kiekvienu atveju reikia įvertinti konkrečias aplinkybes, darbdavio veiklos riziką ir abiejų šalių elgesį.

Paprastai darbuotojo atsakomybė ribojama trimis jo vidutiniais darbo užmokesčiais, o žalą padarius dėl didelio neatsargumo – šešiais. Darbo kodekse numatytais atvejais darbuotojui gali tekti atlyginti visą žalą. Pavyzdžiui, kai ji padaroma tyčia, neblaivais ar nuo narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų apsvaigusio darbuotojo arba jo veikla, turinčia nusikaltimo požymių

Ar darbuotojas privalo sumokėti draudimo franšizę?

Jeigu žalą atlygina draudikas, tos pačios atlygintos žalos dalies darbdavys negali antrą kartą išieškoti iš darbuotojo. Tačiau klausimų kyla dėl draudiko nepadengtų nuostolių, ypač draudimo išskaitos, dar vadinamos franšize.

Tarkime, KASKO draudimu apdrausto automobilio remontas kainuoja 2 000 eurų, draudikas išmoka 1 700 eurų, o 300 eurų franšizę tenka padengti įmonei. Ar darbdavys gali jos reikalauti iš darbuotojo?

„Franšizė nėra automatinė darbuotojo skola. Darbdavys turi pagrįsti, kad žala kilo dėl darbuotojo kaltės jam pažeidus darbo pareigas, ir įrodyti neatlygintų nuostolių dydį. Vien nuostatos įmonės automobilių naudojimo taisyklėse, kad franšizę moka darbuotojas, tam nepakanka“, – pabrėžia A. Jacunskienė.

Jeigu draudikas atsisakė išmokėti draudimo išmoką ar ją sumažino, svarbu nustatyti tokio sprendimo priežastis. Reikia įvertinti, ar išmokai turėjo įtakos darbuotojo veiksmai, darbdavio parinktos draudimo sąlygos ar kitos aplinkybės. Visa draudiko nepadengta suma negali būti automatiškai perkeliama darbuotojui.

Ar darbdavys gali žalą išskaičiuoti iš atlyginimo?

Net ir pagrįstas reikalavimas atlyginti žalą nesuteikia darbdaviui neribotos teisės ją išskaičiuoti iš darbuotojo atlyginimo. Tokiais atvejais reikia laikytis Darbo kodekse nustatytos specialios išskaitų tvarkos.

Darbuotojui savanoriškai neatlyginus žalos, kuriai taikomos Darbo kodekso nuostatos, darbdavys gali priimti rašytinį nurodymą ją išskaičiuoti iš darbo užmokesčio. Nurodymas turi būti priimtas ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo žalos paaiškėjimo dienos. Tokiu nurodymu išieškoma suma negali viršyti vieno mėnesio darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio.

Tačiau tai nereiškia, kad visą šią sumą galima išskaičiuoti iš vieno atlyginimo. Kiekvieną kartą atliekant išskaitą taip pat privaloma laikytis Civilinio proceso kodekse nustatytų išskaitų dydžio ribojimų.

„Svarbu atskirti tris dalykus: kokią žalą darbuotojas turi atlyginti, kokią sumą darbdavys gali išieškoti savo rašytiniu nurodymu ir kiek galima išskaičiuoti iš konkretaus atlyginimo. Tai skirtingos ribos“, – paaiškina A. Jacunskienė.

Jei darbdavys siekia išieškoti didesnę nei vieno mėnesio darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio sumą arba praleido nurodymo priėmimo terminą, jis turi kreiptis į Darbo ginčų komisiją.

Kai automobilis naudojamas asmeniniais tikslais

Atskirai vertinami atvejai, kai automobilis apgadinamas savaitgalį ar po darbo valandų, darbuotojui naudojant jį asmeniniais tikslais. Pasak advokatės, svarbu ne vien įvykio laikas, bet ir tai, kokiu pagrindu automobilis perduotas naudotis, ar darbdavys leido juo naudotis asmeniniais tikslais ir kokios buvo sutartos sąlygos.

Darbuotojo ir darbdavio tarpusavio santykiuose būtina atskirai nustatyti, ar žala susijusi su darbo pareigų vykdymu arba jų pažeidimu ir kokios atsakomybės taisyklės – darbo ar civilinės teisės – taikytinos. Nei leidimas naudotis automobiliu po darbo, nei jo nebuvimas savaime nereiškia pareigos atlyginti visą žalą. Savavališkas naudojimas gali būti reikšmingas vertinant pareigų pažeidimą, tačiau darbdavys vis tiek turi pagrįsti savo reikalavimą.

Jeigu žalos atlyginimui taikomos civilinės teisės taisyklės, darbdavys negali pasinaudoti Darbo kodekse nustatyta vienašalio žalos išieškojimo tvarka vien dėl to, kad automobilį vairavęs asmuo yra jo darbuotojas.

Jacunskienė pataria automobilių naudojimo sąlygas aptarti dar iki eismo įvykio. Įmonės vidaus tvarkoje ar individualiame susitarime verta aiškiai nustatyti, ar automobilį galima naudoti asmeniniais tikslais, kas gali jį vairuoti ir kokie taikomi apribojimai. Taip pat svarbu nustatyti pareigą nedelsiant pranešti apie įvykį ir laikytis draudimo sąlygų.

„Iš anksto verta aptarti ir draudimo franšizės bei kitų draudiko nepadengtų nuostolių atlyginimo klausimus. Tačiau, kai taikomos Darbo kodekso nuostatos, susitarimas, kad darbuotojas visais atvejais padengia visą žalą ar franšizę, nepanaikina įstatyme nustatytų atsakomybės sąlygų ir ribų“, – atkreipia dėmesį advokatė.

Ką svarbu žinoti darbdaviui ir darbuotojui?

Darbdaviui svarbu užfiksuoti eismo įvykio aplinkybes, darbuotojo teisę naudotis automobiliu ir jam taikytas taisykles. Taip pat reikia surinkti darbuotojo pareigų pažeidimo, kaltės ir žalos dydžio įrodymus bei draudiko sprendimą, jeigu žala administruojama pagal draudimo sutartį. Vien remonto sąskaitos ar nurodytos franšizės sumos nepakanka.

Darbuotojui verta prašyti nurodyti reikalavimo teisinį pagrindą, pateikti žalos apskaičiavimą, jį pagrindžiančius dokumentus ir rašytinį nurodymą dėl išskaitos, jeigu ji taikoma. Nesutikdamas su išskaita, jis gali kreiptis į Darbo ginčų komisiją. Bendras kreipimosi terminas – trys mėnesiai nuo tada, kai darbuotojas sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą.

„Pareiga atlyginti žalą ir teisė ją išskaičiuoti iš atlyginimo – du atskiri klausimai. Net pagrįstą reikalavimą darbuotojui darbdavys turi įgyvendinti laikydamasis įstatyme nustatytos tvarkos“, – apibendrina A. Jacunskienė.