Įsileisti naujų investuotojų ir išlaikyti įmonės vairą – nuo lapkričio 1 d. suderinti abu tikslus gali padėti Akcinių bendrovių įstatyme įteisintos daugiabalsės akcijos. Ką ši naujovė reiškia steigėjams ir investuotojams, aiškina advokatų kontoros COBALT Įmonių ir sutarčių teisės praktikos grupės vadovas, advokatas Maksimas Saveljevas ir advokato padėjėjas Tautvydas Rimkus.

Penktadalis akcijų gali suteikti balsų daugumą

Šis įrankis aktualus verslams, kurie svarstė įsileisti naujų investuotojų, bet baiminosi prarasti įtaką svarbiausiems sprendimams. Pavyzdžiui, augančiai technologijų bendrovei gali prireikti dar kelerių metų investicijų, kol jos kuriamas produktas pradės nešti pelną. Pritraukus kapitalo steigėjo dalis bendrovėje gali sumažėti, tačiau daugiabalsės akcijos gali padėti išlaikyti pakankamai balsų, kad bendrovė tęstų produkto kūrimą, net jei dalis naujų akcininkų norėtų greitesnės grąžos.

Tad jei steigėjai svarstė registruoti bendrovę užsienyje vien dėl galimybės išleisti daugiabalsių akcijų, nuo šiol šiuo įrankiu jie gali pasinaudoti ir Lietuvoje.

Viena daugiabalsė akcija gali suteikti iki dešimties balsų – konkretų balsų skaičių bendrovė nustato įstatuose. Tarkime, steigėjas turi 20 akcijų, suteikiančių po dešimt balsų, o kiti akcininkai turi 80 akcijų, suteikiančių po vieną balsą. Steigėjui priklauso penktadalis akcijų, tačiau akcininkų susirinkime jis turi 200 iš 280 balsų.

Kas gali išleisti daugiabalsių akcijų?

Daugiabalses akcijas gali išleisti bendrovės, kurių akcijomis dar neleista prekiauti reguliuojamoje rinkoje ar daugiašalėje prekybos sistemoje, įskaitant mažų ir vidutinių įmonių augimo rinką. Bendrovė gali išleisti naujų daugiabalsių akcijų arba į jas konvertuoti jau išleistas paprastąsias akcijas. Abiem atvejais reikia kvalifikuotos balsų daugumos, o kiekvienos akcijų klasės savininkai balsuoja atskirai.

Pardavus ar kitaip perleidus daugiabalsę akciją, papildomi balsai išnyksta. Paveldint akciją jos suteikiamos teisės išlieka. Bendrovė įstatuose taip pat gali numatyti papildomų priemonių daugiabalsių akcijų neturinčių akcininkų interesams apsaugoti.

Investuotojai matys, kam priklauso balsai

Vien tai, kad bendrovė yra išleidusi daugiabalsių akcijų, negali būti pagrindas riboti jos akcijų įtraukimą į prekybą. Tokia bendrovė, siekdama įtraukti akcijas į prekybą, prospekte arba informaciniame dokumente turi atskleisti, kokias teises suteikia skirtingų klasių akcijos, kaip pasiskirsto balsai ir kokie apribojimai taikomi. Ji taip pat turi nurodyti akcininkus, kurių daugiabalsės akcijos suteikia daugiau kaip 5 proc. balsų.

Pasikeitusi informacija turės būti pateikiama metinių finansinių ataskaitų rinkinyje. Finansų maklerio įmonės ir daugiašalių prekybos sistemų operatoriai turės aiškiai pažymėti, kurios bendrovės yra išleidusios daugiabalsių akcijų. Greta šių informacijos atskleidimo reikalavimų įstatymo pakeitimais atnaujintos ir Juridinių asmenų registro procedūros.

Galimybė pritraukti kapitalo ir išlaikyti balsų daugumą gali paskatinti daugiau Lietuvos bendrovių svarstyti akcijų platinimą. Jei daugiau jų pasirinktų šį finansavimo kelią, investuotojai turėtų iš ko rinktis, o Lietuvos kapitalo rinka galėtų tapti konkurencingesnė ir patrauklesnė.

O investuotojai prieš pirkdami akcijų turėtų įvertinti, kokia bendrovės dalis jiems priklausytų ir kiek balsų turėtų akcininkų susirinkime. Nuo balsų pasiskirstymo priklausys, kiek įtakos investuotojas galės turėti bendrovės sprendimams.

Straipsnio autoriai: COBALT asocijuotas partneris ir Įmonių ir sutarčių teisės praktikos grupės vadovas Maksimas Saveljevas bei asocijuotas teisininkas Tautvydas Rimkus.