Šių laikų įmonės veidas: atvira, tolerantiška ir nesmerkianti

2022 - 08 - 18
Straipsnio autorius: Sandija Novicka

Šiandien, kaip niekada anksčiau, riba tarp mūsų darbo aplinkos ir asmeninio gyvenimo išbluko. Tai, kas vyksta už biuro ribų, neišvengiamai palydi mus ir į darbovietę. Tiesa, progresyviausios kompanijos pastaraisiais metais neberagina streso, skausmo ir apskritai jausmų palikti už durų – esą, autentiškumas kaip tik padeda atsiskleisti idėjoms ir net didina produktyvumą.

Koncepcija „Tikrasis aš: ir namuose, ir biure“ (angl. „Bring whole your self to work“) pradėjo populiarėti dar 2015-aisiais, kai apie ją prabilo verslo konsultantas ir žmogiškųjų patirčių darbe ekspertas Mike‘as Robinsas. Jis teigė tikįs, kad darbuotojai parodys geriausius rezultatus, jeigu jiems nereiks slėptis po „darbinėmis“ kaukėmis.

Kitaip tariant, darbovietė turėtų tapti saugia vieta, kur ne tik dirbama, bet ir pripažįstama, kad visi mes esame pažeidžiami ir netobuli.

Minėtą koncepciją „Tikrasis aš: ir namuose, ir biure“ taikančios kompanijos – tarp kurių tokios milžinės kaip „Google“, „Citibank“ – iš savo personalo valdymo departamentų ir eilinių darbuotojų sulaukia daug teigiamų atsiliepimų

Draugiškesnė ir produktyvesnė aplinka

„Darbe praleidžiame labai daug laiko, todėl itin svarbu, kad jame jaustumės gerbiami ir priimami tokie, kokie esame iš tikrųjų. Vienas esminių žmogaus poreikių yra priklausymas tam tikrai bendruomenei, taigi ir komandai darbe.

Tad jei norime, kad darbuotojai organizacijoje gerai jaustųsi, būtų motyvuoti ir atsidavę, turime matyti bendrą paveikslą ir tobulėti skatinant įvairovę ir įtrauktį“, – įsitikinusi Personalo valdymo profesionalų asociacijos direktorė Aušra Bytautienė.

Jos teigimu, minėtos sąvokos labai plačios ir apima ne tik darbe atsiskleidžiančius charakterio bruožus, bet ir rodomą bei jaučiamą toleranciją aprangai, netradicinei seksualinei orientacijai, etninėms mažumoms, darbuotojams su negalia.

Kuo daugiau dėmesio skiriama įtraukiai darbo kultūrai, tuo geresnė ir produktyvesnė aplinka kuriama biure. Anot personalo valdymo profesionalų asociacijos direktorės, tokiose įmonėse darbuotojai nebebijo nekonstruktyvios kritikos ir nesigūžia iš gėdos, nes žino, kad gali elgtis natūraliai, būti nuoširdūs, nes yra priimami tokie, kokie yra.

Advokatų kontoros COBALT Latvijos biuro partnerė Sandija Novicka pasakoja, kad kompanija 2020 metais jau tapo Latvijos įvairovės chartijos, kurią pasirašiusios organizacijos siekia kurti atvirą ir įtraukią darbo aplinką, nare. Bet COBALT ir iki tol veikė laikydamasi tolerancijos principų.

„Aptariamos vertybės mums niekada nebuvo svetimos ir mes jų laikėmės, bet pasirašydami šią chartiją kompanijos viduje dar kartą pabrėžėme, kad jos mums svarbios. Kolegoms, klientams ir būsimiems partneriams irgi parodėme, kokia kryptimi žengiame“, – sako S. Novicka.

COBALT partnerė taip pat pabrėžia, kad atvirumas ir tolerancija šiandien padeda pritraukti jaunus bei talentingus darbuotojus: „Matome, kad tai vienas aspektų, į kuriuos atsižvelgia žmonės, kai svarsto, kur įsidarbinti ir tęsti karjerą.“

Kai darbovietė tampa saugiu prieglobsčiu

Ekspertė A. Bytautienė patvirtina: ”Kai darbuotojas gerai jaučiasi organizacijoje ir gali būti savimi, tuomet jis kur kas lojalesnis darbovietei. Be to, yra organizacijų, kurios kalba dar drąsiau: kad vienodas kolektyvas kenkia ir net stabdo verslo tęstinumą”.

„Norime, kad mūsų kontora būtų saugi vieta, kurioje nereikia savęs slėpti ir apsimetinėti. Tikrai tikime, kad darbuotojas tokioje aplinkoje yra produktyvesnis ir greičiau tobulėja, nes jis gali būti susitelkęs į darbines užduotis ir jam nereikia jaudinti dėl kitų dalykų. Atviresnis požiūris tikrai nekenkia darbui, produktyvumui, drausmei. Atvirkščiai, mes taip geriau suprantame savo darbuotojus ir juos skatiname, įkvepiame siekti dar geresnių rezultatų, kurie, žinoma, naudingi ir įmonei“, – teigia advokatų kontoros COBALT partnerė Latvijoje S. Novicka.

Kokius įvairovės ir įtraukties aspektus pasirinkti bei įgyvendinti, įmonės sprendžia savarankiškai – chartija nedaro įtakos šiems pasirinkimams. Ir, beje, pasirinkta strategija, nebūtinai turi sutapti su visuomenėje plačiausiai diskutuojamomis temomis, pavyzdžiui, vyrų ir moterų lygybe, LGBTQ bendruomene.

„Priklausomai nuo verslo galimybių ir poreikių, vieni daugiau dėmesio gali skirti vyresnio amžiaus darbuotojų įdarbinimui, kiti – skirtingų tautų ir kultūrų atstovams, treti siekia užtikrinti vienodą vyrų ir moterų specialistų skaičių, žmonių su negalia įdarbinimą. Nepaisant konkretaus pasirinkimo, svarbiausia į pasirinktą auditoriją nuoširdžiai įsigilinti ir kuo išsamiau susipažinti su jos specifika“, – mano žmogiškųjų išteklių srities ekspertė A. Bytautienė.