Nuo 2026 m. rugsėjo 25 d. įsigaliojo Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) patvirtinti pakeitimai, kuriais be kita ko, išplėstas asmenų sąrašas, apie kuriuos kriptoturto paslaugų teikėjai privalo teikti informaciją. Praneštinais asmenimis nuo šiol laikomi ne tik Europos Sąjungos, bet ir trečiųjų valstybių rezidentai. Šie pakeitimai yra susiję su Europos Sąjungos Tarybos direktyva (ES) 2023/2226 (DAC8), kurios tikslas yra kovoti su mokestiniu sukčiavimu ir mokesčių vengimu, plečiant automatinį keitimąsi informacija tarp valstybių narių.
DAC8 reikalavimai grindžiami Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos parengtu tarptautiniu informacijos apie kriptoturtą teikimo standartu (angl. Crypto-Asset Reporting Framework). Pagal Lietuvoje įtvirtintą tvarką kriptoturto paslaugų teikėjai ir operatoriai pirmą kartą duomenis apie 2026 metais vykdytus klientų sandorius VMI turės pateikti iki 2027 m. gegužės 31 d. Be to, informaciją apie Lietuvos gyventojų sandorius užsienio platformose VMI galės gauti per automatinius informacijos mainus su kitų valstybių mokesčių administratoriais.
Pagal naująją tvarką VMI gaus informaciją apie kriptovaliutų naudotojų tapatybę, mokestinį rezidavimą ir jų vykdytus sandorius. Bus teikiami duomenys ne tik apie kriptovaliutų pirkimą ir pardavimą už įprastą valiutą, bet ir apie vienų kriptovaliutų keitimą į kitas, jų pervedimus į kitas sąskaitas bei tam tikrus atsiskaitymus kriptovaliutomis už prekes ar paslaugas. Ši informacija apims sandorių vertę, kriptovaliutų kiekį ir atliktų operacijų skaičių, o duomenys bus teikiami apibendrintomis metinėmis sumomis.
Individualios veiklos ypatybės prekiaujant kriptovaliutomis
Didesnė VMI gaunamos informacijos apimtis leis ne tik tikrinti, ar gyventojai tinkamai deklaruoja pajamas iš kriptovaliutų sandorių, bet ir įvertinti, ar jų vykdoma prekyba neturėtų būti laikoma individualia veikla. VMI laikosi pozicijos, kad prekyba kriptovaliutomis arba kriptovaliutų kasimo veikla gali būti pripažinta individualia veikla, jeigu ji atitinka tris pagrindinius požymius: savarankiškumą, tęstinumą ir ekonominės naudos siekimą.
Kriptovaliutų prekybą pripažinus individualia veikla, gyventojui gali atsirasti pareiga mokėti ne tik gyventojų pajamų mokestį (GPM), bet ir valstybinio socialinio draudimo bei privalomojo sveikatos draudimo įmokas. Todėl individualios veiklos kvalifikavimas gali turėti reikšmingą įtaką bendrai gyventojui tenkančiai mokestinei naštai.
Primintina, kad nuo 2026 metų gyventojų pajamoms taikomi progresiniai GPM tarifai, kurie gali išaugti iki 32 proc., priklausomai nuo bendros metinių apmokestinamųjų pajamų sumos. Šie tarifai aktualūs ir individualios veiklos pajamoms, įskaitant pajamas iš prekybos kriptovaliutomis.
Papildomų nepatogumų gali kilti gyventojams, kurie be prekybos kriptovaliutomis vykdo ir kitą individualią veiklą. Pagal galiojančią tvarką, vykdant kelias individualias veiklas, visoms joms turi būti taikomas vienas pasirinktas išlaidų atskaitymo būdas:
- 30 proc. gautų pajamų dydžio išlaidų atskaitymas (pvz., paslaugų teikėjams) arba
- faktiškai patirtų ir dokumentais pagrįstų išlaidų atskaitymas (pvz., prekiaujant kriptovaliutomis).
Tarkime, gyventojas iš konsultavimo veiklos gauna 10 000 Eur pajamų, o jo faktinės išlaidos sudaro 1 000 Eur. Kartu jis vykdo prekybą kriptovaliutomis, kurias įsigijo už 10 000 Eur ir pardavė už 11 000 Eur. Jeigu konsultavimo veiklai būtų galima taikyti 30 proc. išlaidų atskaitymą, o prekybai kriptovaliutomis faktinių išlaidų atskaitymą, bendros apmokestinamosios pajamos sudarytų 8 000 Eur. Tačiau abiem veikloms pasirinkus 30 proc. išlaidų atskaitymo metodą, bendros apmokestinamosios pajamos siektų 14 700 Eur, o taikant faktinių išlaidų atskaitymą apmokestinamosios pajamos sudarytų 10 000 Eur, t. y. 4 700 Eur mažiau.
Taigi gyventojai negali skirtingoms individualioms veikloms pasirinkti skirtingo išlaidų atskaitymo metodo, nors šių veiklų sąnaudų struktūra gali iš esmės skirtis. Todėl gyventojams svarbu iš anksto įsivertinti, kuris išlaidų atskaitymo metodas jiems yra palankesnis, nes nuo šio pasirinkimo tiesiogiai priklausys mokėtinų mokesčių dydis.
